Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas esminių ginčų, sprendžiamų skyrybų ir kitų šeimos teisinių procesų metu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas skyrybų atveju, priimant sprendimą dėl separacijos, pripažįstant santuoką negaliojančia yra privalomas taip pat, kaip ir išlaikymo vaikui nustatymas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas teisme, jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis. Su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta sprendžia teismas, atsižvelgdamas prioritetiškai į vaiko interesus - motina ir tėvas turi pagrįsti, kodėl vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas su juo ar su ja.
Vienas esminių tėvų valdžios elementų - tėvų teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Teisiniai pagrindai ir LAT praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
Aplinkybės, lemiamos gyvenamosios vietos pakeitimui
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Taip pat skaitykite: Globos paskyrimo pavyzdys
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Praktiniai pavyzdžiai ir veiksniai, lemiantys keitimą
Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės.
Teismai, nustatę, kad vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos bei tenkamos sąlygos būtų užtikrintos ir pas kitą vieną iš tėvų, pažymi, kad esant analogiškoms tėvo ir motinos gyvenimo sąlygoms, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (atsižvelgiant į jo amžių, turimus socialinius kontaktus, diagnozuotus sveikatos sutrikimus), nepagrįstai sąlygotų visų jo, per itin ilgą laiką, susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą. Adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui, kas visiškai neatitiktų paties nepilnamečio vaiko interesų.
Taip pat skaitykite: Kas yra Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo biuletenis?
Vaiko nuomonės reikšmė
Vaiko nuomonė yra tokiose bylose ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-341/2010) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 4 d.).
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.
Proceso eiliškumas ir sutarčių vaidmuo
Eiliškumas, kuriuo sprendžiami klausimai dėl vaiko, gali turėti esminės reikšmės jų išsprendimui ir pasekmėms. Tradiciškai klausimai dėl vaiko sprendžiami taip, kad pirmiausiai siekama atsakyti į klausimą, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, o tuomet jau sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo. Dažniausiai ginčo šalys pasiklysta ir vaiko gyvenamąją vietą ginčo įkarštyje supranta, kaip „aukso puodą“, kurį būtinai turiu laimėti. Mūsų bylos atveju šalių derybose dėl sutarties taikėme kitokį klausimų dėl vaiko sprendimo eiliškumą. Pirmiausiai, aptarėme šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, tuomet vaiko išlaikymo klausimą ir tik galiausiai vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Nurodytas klausimų sprendimo eiliškumas mūsų atveju buvo įtvirtintas ir šalių pasirašytos sutarties struktūroje: sutarties nuostatos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo aprašytos paskiausiai ir sekė po bendravimo tvarkos bei išlaikymo vaikui klausimų aptarimo.
Pirmiausiai turėtų būti išsiaiškinama ar nustatoma, kaip kiekvienas iš tėvų, jiems nustojus gyventi kartu, toliau dalyvaus vaiko gyvenime (kas ką daro, kaip pasirūpina vaiko poreikiais, kada pasiima, kas ką perka, kada nuveža - bendratėvystės planas) - nes tokiu būdu tėvai realiai susivokia, kad ir toliau kokybiškai dalyvauja (gali dalyvauti) vaiko gyvenime. Mūsų bylos atveju abi šalys, net ir nustojusios gyventi kartu bei pradėjusios teisminį ginčą, toliau rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku, dalyvavo vaiko gyvenime.
Išlaikymas ir praktiniai sprendimai susitarimuose
Kaip dažnai būna, abi šalys pripažino, kad dalyvaus vaiko išlaidose, kad piniginių lėšų vaikui „negaila“, skirs tiek, kiek reikės ir galės. Vis dėlto, įstatymas numato, kad vienas iš tėvų turi mokėti vaiko išlaikymui skirtas lėšas kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Išeitų, kad reikia susitarti dėl konkrečios kas mėnesį mokamos pinigų sumos ir mokėti jas kitam. Čia iškyla, klasikiniai tokių atvejų klausimai: Ar tikrai tiek reikia? Ar visas lėšas panaudos vaikui? Aš taip pat būnu su vaiku, viską perku ir už tą laiką dar turiu mokėti kitam išlaikymo pinigus?
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Šalys pasiekė sutarimą kokiai išlaidų kategorijai turėtų būti priskiriamos konkrėčios su vaiku susijusios išlaidos. Individualizuoto sprendimo dėl vaiko išlaikymo, dėl kurio šalims pavyko susitarti, esmę sudarė šių elementų sistema: 1) Vaiko išlaidos skirstomos į tas, kurios susijusios su aplinkybe, kad vaikas tuo metu yra su vienu iš tėvų, ir išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas. 2) Kiekvienas iš tėvų visa apimtimi ir savo nuožiūra skiria lėšas vaiko poreikiams tuo metu, kai vaikas yra su juo, ir šios lėšos nėra apibrėžiamos konkrečia suma; 3) Išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas, yra apmokamos abiejų tėvų lygiomis dalimis.
Šalys pasiekė sutarimą, kad: 1) abi šalys vaikui išlaikyti kiekvieną mėnėsį realiai įmoka sutartyje numatytą piniginių lėšų sumą (lygiomis dalimis), kaip vaiko išlaikymą; 2) šiems mokėjimams (vaiko išlaikymo lėšoms kaupti ir jas naudoti vaiko poreikiams apmokėti) yra atidaroma speciali sąskaita banke, sutartyje aprašant joje esančių piniginių lėšų panaudojimo tvarką; 3) prieigą prie šios sąskaitos banke ir teisę disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis lygiavertiškai turi abi šalys (panaudojant visas siūlomas technines galimybes, pvz.).
Sutartinis vaiko gyvenamosios vietos modelis ir rotacija
Vadovavomės įstatymo nuostata, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu (!) iš tėvų. Vienu metu. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama. Klausimus dėl vaiko, visų pirma, tėvai sprendžia bendru sutarimu. Mes neįžvelgėme prieštaravimo įstatymui, kad jau tuo metu šalių sudaromoje sutartyje negalėtų būti susitarta dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo ateityje, įvykus sutartyje nustatytai sąlygai ar suėjus apibrėžtam terminui.
Tokią sutartį šalys sudarė ir buvo susitarta, kad formali vaiko gyvenamoji vieta kiekvienų kalendorinių metų pirmą pusmetį nustatoma su vienu, o antrąjį - su antruoju iš tėvų. Šioje vietoje dar kartą pažymėsime, kad kitos sutarties nuostatos dėl vaiko - bendravimo tvarka ir vaiko išlaikymas - veikia nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kaip ir visos sutarties, prieštaravimo įstatymui nenustatė ir bylą išnagrinėjęs teismas.
Mes matėme, kiek pastangų įdėjo pačios šalys dėl sutarties, kurios klausimus išsprendė savo pačių sprendimu ir taip sukūrė lygiavertiškumu ir bendradarbiavimu pagrįstą modelį savo pasikeitusiems santykiams. Vien dėlto buvo didelė tikimybė, kad modelis veiks, o kartu nesuteiks paskatų ar motyvo jį griauti. Taip pat norėtume pabrėžti, kad modelis, ko gero, yra galimas ir įmanomas tik tais atvejais, kai yra grindžiamas atsakinga bendratėvyste ir šalių gebėjimu savarankiškai ar su pagalba patiems bendru sutarimu išspręsti su vaiku susijusius klausimus, tiek svarbesnius, tiek ir kasdieninius.
Teismo eiga ir praktiniai patarimai
Teismui teikiamas ieškinys, kuris apmokestinamas kaip neturtinis reikalavimas sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 2 p. Nagrinėdamas šias bylas teismas laikosi aktyvios pozicijos. Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra neatsiejamas su reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Logiška, nes vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kitas - tėvas ar motina - nepraranda teisių ir pareigų susijusių su vaiko auklėjimu.
Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
Praktiniai žingsniai tėvams ir advokatams
- Iš anksto pasiruošti ir dokumentuoti faktinius duomenis apie gyvenimo sąlygas, pajamas, darbo režimą ir dalyvavimą vaiko gyvenime.
- Apsvarstyti bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimus prieš sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, kad būtų lengviau rasti abiem priimtiną sprendimą.
- Jei įmanoma, siekti susitarimo ir patvirtinti jį teisme, įtraukiant aiškias nuostatas dėl bendravimo, išlaidų paskirstymo ir galimų ateities gyvenamosios vietos pokyčių.
- Užtikrinti, kad vaiko nuomonė būtų išsiaiškinta atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, o jei būtina, skirti ekspertizę.
How To Prepare For a Child Custody Evaluation Home Visit
Bylos pavyzdys
Pirmosios instancijos teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir su tuo susijusių klausimų, įskaitant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-3340-897/2017. Mūsų bylos atveju abi šalys, net ir nustojusios gyventi kartu bei pradėjusios teisminį ginčą, toliau rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku, dalyvavo vaiko gyvenime, todėl susitarimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos buvo pirmas ir pagrindinis nesutarimų kėlęs klausimas.
Galiausiai derybose pasiekėme tašką, kuomet šalims reikėjo apsispręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš vienos pusės, šalys įdėjo daug pastangų ir pasiekė sutarimą dėl visų esminių klausimų. Iš kitos pusės, net ir pasiekus tokią derybų dėl sutarties stadiją, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, šiuo atveju visiškai formalus, suveikė kaip stiprus dirgiklis. Sprendimas, kurį pavyko rasti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, manome, buvo ir originalus, ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, ir atveriantis kelią šalių parašams ant sutarties.
| Aspektas | Ką vertina teismas / rekomendacija |
|---|---|
| Gyvenimo sąlygos | Būsto sąlygos, finansinės galimybės, sveikatos būklė |
| Emociniai ryšiai | Vaiko prisirišimas prie tėvų, brolio/sesers, kitų šeimos narių |
| Bendravimo tvarka | Aiškus planas, kaip tėvai dalyvaus vaiko gyvenime |
| Vaiko nuomonė | Išsiaiškinti atsižvelgiant į amžių ir brandumą, galbūt ekspertizė |
Kurkime bendradarbiavimą ir siekime sprendimų, kurie atitiktų geriausius vaiko interesus ir būtų praktiškai įgyvendinami.
tags: #teismo #sprendimas #del #nepilnamecio #14