Ar Alzheimerio liga yra psichikos sutrikimas?

Alzheimerio liga (AL) yra lėtinė neurodegeneracinė smegenų liga, kuri yra dažniausia demencijos priežastis ir sudaro apie 60-80 % visų demencijos atvejų. Demencija yra klinikinė būklė, kuriai būdingas nuolatinis psichinės funkcijos praradimas, įtakojantis atmintį, mąstymą, kalbą ir elgesį.

Kas vyksta smegenyse sergant Alzheimerio liga

Alzheimerio ligos atveju stebimi fiziniai pokyčiai smegenų žievėje ir smegenų kamiene, o ypač priekinėje smegenų žievėje. Šalia smegenų ląstelių susidaro specifinės dėmės (senilinės apnašos), sudarytos iš įvairių baltymų sruogų. Daugiausiai randama į krakmolą panašaus baltymo beta amiloido.

Aplink šią baltymų sruogą matosi tarsi išsišakojimas, kuris byloja apie nervinių ląstelių pažeidimą. Alzheimerio ligos metu pažeidžiama ta smegenų dalis, kuri yra atsakinga už biocheminių medžiagų gamybą bei impulsų perdavimą. Ypač pažeidžiama nucleus basalis žievinė sritis, o tai lemia sumažėjusį acetilcholino išsiskyrimą. Acetilcholino sumažėjimas sąlygoja dėmesio, atminties, kalbos pažeidimus.

Su mikrotubuliais susijęs baltymas tau padeda stabilizuoti neuronų mikrotubulus; pakitimai jame taip pat dalyvauja neuronų degeneracijoje. Neuronuose daugėja arba nepašalinamas pakitęs 21 chromosomos genas beta amiloido peptidas. Jis smegenyse nusėda plokštelių pavidalu, arba, veikiant astrocitams ir mikroglijai, vyksta uždegimas, skatinama neuronų trofika. Tačiau dažniausiai beta amiloido peptidas, apolipoproteinas E bei kiti proteinų komponentai didina toksiškumą, dėl to degeneruoja neuronai ir sinapsės, susidaro distrofiniai neuronai (rezginiai) ir vystosi demencija.

Ar Alzheimerio liga - psichikos sutrikimas?

Demencija, kaip klinikinis sindromas, apima psichinės funkcijos praradimą, todėl iš tam tikros perspektyvos Alzheimerio liga turi psichikos sutrikimo požymių - pasireiškia kognityviniais, elgesio ir emociniais sutrikimais. Tačiau Alzheimerio liga yra pirmiausia neurodegeneracinė somatinė (biologinė) smegenų liga, kurios priežastys susijusios su struktūriniais ir biocheminiais smegenų pokyčiais.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Todėl Alzheimerio ligą būtina suvokti kaip sąlytį tarp neurologinių ir psichikos sutrikimų: ji pasireiškia psichikos funkcijų praradimu (atmintis, pažinimas, elgesio pokyčiai), bet šių pokyčių pagrindas yra biologiniai smegenų procesai.

Simptomai ir ligos eiga

Alzheimerio ligos simptomai progresuoja laikui bėgant ir gali būti skirstomi į ankstyvuosius, vidutinius ir vėlyvuosius. Dauguma AD atvejų pasireiškia ikiklinikine faze, kai prasideda patologiniai pokyčiai, tačiau pacientai nepasireiškia jokių simptomų. Po ilgesnio ikiklinikinio periodo pradeda pasireikšti pažinimo simptomai.

• Pradinė stadija: sutrinka trumpalaikė atmintis - dažnas daiktų pametimas, teiginių kartojimas, pažįstamų vardų pamiršimas, sunkumai orientuotis laike.
• Vidutinė stadija: išryškėja kalbos sutrikimai, apraksija, vizualiniai konstrukciniai pokyčiai, didėja priklausomybė nuo kitų atliekant kasdienes veiklas.
• Pažengusi stadija: sunku atpažinti šeimos narius, loginis samprotavimas labai pablogėja; gali pasireikšti haliucinacijos, kliedesiai, stiprus elgesio sutrikimas, motoriniai sutrikimai.

Skirtingiems žmonėms skirtingai pasireiškia demencijos pradžia. Susilpnėjusi atmintis - vienas pagrindinių Alzheimerio ligos simptomų. Dažnai kartu atsiranda kalbos, rašymo ir/arba vizuospatialiniai sutrikimai (sugebėjimas atpažinti objektus ir erdvę) bei apraksija (nesugebėjimas atlikti tikslingus judesius). Jau ligos pradžioje gali atsirasti suvokimo sutrikimai.

Rizikos veiksniai ir genetika

Didžiausias rizikos veiksnys - amžius: Alzheimerio liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms. Taip pat svarbi genetika ir šeimyninė tendencija. Kai kurie genai žymiai didina riziką:

• 14-oje chromosomoje paveldima tam tikra medžiaga - vienas dažniausių dominuojančių paveldimų variantų, apie 50 % žmonių su šiuo genu susirgs AL; šis paveldimumas sudaro 2-3 %.
• Pakeitimai 21-oje chromosomoje - ypač reikšmingi: 21-oje chromosomoje paveldima medžiaga reguliuoja beta amiloido gamybą. Žmonės su Dauno sindromu turi tris 21-ą chromosomą ir todėl beta amiloido gamyba yra aktyvesnė; smegenų pakitimai Dauno sindrome labai primena Alzheimerio ligą, ir beveik visiems Dauno sindromo turintiems žmonėms pasireiškia smegenų pakitimai 40-50 metų amžiuje.
• Chromosomos 1 pažeidimas taip pat minimas kaip rizikos faktorius.
• Apolipoproteinas E (APOE) e4: šis baltymas atsakingas už riebalinių medžiagų transportą kraujyje. Yra trys variantai - e2, e3, e4. 90 % žmonių, paveldėjusių APOE e4 iš abiejų tėvų, virš 70 metų susirgs AL; paveldėjus vieną alelį rizika sumažėja iki maždaug 40 %.

Be genetinių veiksnių, specifiniai aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai taip pat didina riziką: galvos traumos, aukštas kraujospūdis, hiperlipidemija, 2 tipo diabetas, nutukimas, padidėjęs homocisteino kiekis, mitybos trūkumai (vitaminų B12, folio rūgšties, antioksidantų trūkumas), rūkymas, alkoholio vartojimas, žemas išsilavinimas, socialinis neveiklumas.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Diagnostika

Alzheimerio liga nustatoma remiantis simptomais, paciento ligos istorija, informacija iš artimųjų, psichologiniais testais, neurologiniu ir psichiatriniu vertinimu bei laboratoriniais tyrimais. Ypač naudingas išsamus interviu su šeimos nariais, kurie pacientą gerai pažįsta.

Smegenų vaizdavimas (KT, MRT) gali parodyti bendrą smegenų masės sumažėjimą; MRT yra pranašesnis metodas nei KT - matomas aiškesnis smegenų vaizdas ir galima išmatuoti hipokampuso sumažėjimą, kuris yra vienas pagrindinių AL rodiklių. Funkcinės vaizdavimo metodikos - SPECT, PET - leidžia vertinti smegenų metabolizmą ir kraujotaką; EEG gali padėti atskirti psichikos skundus nuo AD. CSF analizė rodo padidėjusias t-tau vertes ir sumažėjusį Aβ42 lygį.

Gydymas ir simptomų valdymas

Šiuo metu Alzheimerio ligos gydymas yra simptominis - pilno išgydymo nėra. AD valdymas apima farmakologinius ir nefarmakologinius metodus.

Cholinesterazės inhibitoriai (donepezilas, rivastigminas, galantaminas) yra plačiai naudojami lengvos ir vidutinės stadijos atvejais; jie padeda pagerinti pažinimo funkciją ir sumažinti kai kuriuos simptomus. Šie vaistai gali pagerinti budrumą, dėmesį, gebėjimą atlikti kasdienes veiklas ir kartais atmintį; šalutiniai poveikiai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų spazmai, rečiau širdies ritmo sutrikimai.

Ebixa (memantinas) skirtas pažengusios demencijos formai ir turi kitokį veikimo mechanizmą; šio vaisto teigiamas poveikis fiksuojamas maždaug 1 iš 5 pacientų. Antioksidantai (vitaminas E) ir kai kurie papildai (pvz., Ginkgo biloba) buvo tiriami su ribotais rezultatais.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Kitos gydymo kryptys: neurotransmiterių pakaitalai, neuromoduliatoriai, neurotrofiniai faktoriai, fosfatidilserinas, gangliozidai; taip pat tiriamos „ligą modifikuojančios“ terapijos - anti-amiloidinės imunoterapijos, genetinės inžinerijos metodai, IVIg ir kiti imunoterapiniai būdai. Buvo bandomos vakcinos prieš beta amiloidą, tačiau jos iki šiol nedavė nuosekliai sėkmingų rezultatų.

Nefarmakologiniai metodai

• Elgesio valdymas, atminties perkvalifikavimo metodai; muzika, aromaterapija, gyvūnų terapija, multisensorinė stimuliacija ir šviesos terapija gali padėti valdyti neuropsichiatrinius simptomus.
• Ankstyva diagnostika ir psichosocialinė parama: psichologinė parama šeimai, pacientų ir slaugytojų grupės, patarimai, kaip palaikyti savarankiškumą ir pritaikyti aplinką.

Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos

Tikslios Alzheimerio ligos priežastys nėra visiškai aiškios, todėl labai svarbios prevencinės priemonės ir modifikuojami rizikos faktoriai. Pirminės prevencijos strategijos skatina išlaikyti gerą sveikatą ir gyvenimo būdo įpročius:

• sveika mityba (pvz., Viduržemio jūros dieta: žuvis, riešutai, alyvuogių aliejus, vaisiai, daržovės, sveiki grūdai);
• fizinis aktyvumas ir kognityvinė stimuliacija;
• kraujo spaudimo, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė;
• rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu vengimas;
• socialinis aktyvumas ir aukštesnis išsilavinimas kaip apsauginiai veiksniai;
• miego kokybės gerinimas; homocisteino mažinimas, pakankamas vitaminų (B12, folio, antioksidantų) kiekis.

Antrinė prevencija orientuota į ligos progresavimo pristabdymą ankstyvose stadijose - tai apima reguliarų klinikinį stebėjimą, neurologinius ir kognityvinius testus bei imtis gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių kuo anksčiau.

Psichosomatiniai ir socialiniai aspektai

Alzheimerio liga ne tik biologinė problema - ji turi svarbių psichosomatinių ir socialinių aspektų. Pagal psichosomatinį požiūrį rizikos faktoriais gali būti asmenybės pažeidžiamumas, išorinės pagalbos praradimas ir nesugebėjimas adaptuotis prie naujų aplinkos reikalavimų. Sergančiojo artimieji patiria stiprias emocijas: nerimą, liūdesį, pyktį, nuovargį; svarbu suteikti jiems palaikymą, informuoti apie ligos eigą ir mokyti bendravimo bei priežiūros strategijų.

Epidemiologija ir visuomenės iššūkiai

Pasaulyje apie 35-50 mln. žmonių gyvena su demencija, kasmet naujai suserga daug milijonų. PSO prognozuoja, kad demencijos skaičius didės senstančiose visuomenėse. Alzhaimerio demencija serga apie 60-70 % demencijos atvejų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sergančiųjų skaičius didėja dėl senėjančios populiacijos; ligos paplitimas priklauso nuo šalies socialinės ir ekonominės padėties.

Ką daryti, jei įtariate Alzheimerio ligą?

Jei pastebite atminties praradimą, orientacijos sutrikimus ar elgesio pokyčius - būtina kreiptis į gydytoją (neurologą, geriatru, psichiatrą). Diagnozei nustatyti reikalinga išsami anamnezė, neurologinis ir psichologinis vertinimas, laboratoriniai tyrimai bei vaizdiniai tyrimai (KT/MR, SPECT, PET pagal indikacijas). Venkite savarankiškų gydymo eksperimentų be specialisto priežiūros.

Santrauka

Alzheimerio liga yra daugiafaktorinė neurodegeneracinė būklė, kuri pasireiškia psichinės funkcijos praradimu ir elgesio pokyčiais, todėl ją dažnai suvokiame kaip psichikos sutrikimą, bet jos pagrindas yra biologinis smegenų pažeidimas. Ankstyva diagnostika, kompleksinis simptomų valdymas, gyvenimo būdo korekcijos ir šeimos palaikymas yra pagrindinės priemonės gerinant pacientų gyvenimo kokybę.

tags: #alzheimeris #psichikos #sutrikimas #ar #ne