Dažnai pasitaiko situacijų, kai darbuotojai susiduria su neteisėtais darbdavių veiksmais, pavyzdžiui, priverstiniu atleidimu iš darbo. Vienas lietuvis susidūrė su tokia situacija - skubiai iškviestas į darbą buvo verčiamas pasirašyti dokumentus, kurių nespėjo perskaityti. Kitą dieną jis sužinojo, kad pasirašė prašymą išeiti iš darbo savo noru, nors iš darbo išeiti tikrai nenorėjo - jam iki pensijos buvo likę vos 2 metai. Vis tik šia istorija sutikusi pasidalinti advokatė Evelina Kiznė perspėja, kad toks elgesys - neteisėtas, o minimam darbdaviui už tai teko nemažai susimokėti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra darbuotojų teisės, ką daryti susidūrus su spaudimu išeiti iš darbo ir kokios kompensacijos priklauso už neteisėtą atleidimą.
Atleidimas „savo noru“ kainavo tūkstančius
E. Kiznė neslepia - kartais darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo tik todėl, kad taip pasiūlė darbdavys. Bet, jei sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas spaudžiant ar apgaunant, tai jau nebėra „savo noru“.
Ji papasakojo realų atvejį, kai gamybos darbuotojas buvo iškviestas į darbą, o jį pasitiko meistrė, gamybos vadovas ir buhalterė. „Darbuotojui pateikiami dokumentai, aiškinama, kad jis neva dirbęs be akinių, be ausinių, pažeidęs tvarką, ir sakoma, kad „reikia skubiai pasirašyti“. Jis pasirašo neturėdamas savo akinių, nespėjęs perskaityti, o kitą dieną sužino, kad išėjo iš darbo „savo noru“. Darbuotojas buvo apgautas - jam liepė pasirašyti dokumentus, kurių turinio jis nesuprato. Darbuotojas nenorėjo išeiti - iki pensijos jam buvo likę vos pora metų“, - dalijosi advokatė.
Anot jos, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, bet jo valia turi būti laisva, t. y. be spaudimo, grasinimų ar apgaulės. Jei darbuotojui „pakišama“ pasirašyti prašymą, tai nėra teisėta, tai - apgaulė.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
E. Kiznė nurodė, kad minimu atveju darbuotojui pavyko iškovoti teisybę - teismas atleidimą pripažino neteisėtu, taigi darbuotojui buvo priteista daugiau kaip 13,8 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą, o taip pat papildomos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidos.
„Jei buvai spaudžiamas ar suklaidintas pasirašant prašymą išeiti iš darbo, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 1 mėn. nuo atleidimo. Bet turi pasiruošti įrodymus ir įtikinamą istoriją, kad tikrai nenorėjai pasirašyti“, - patarė advokatė.
Kada prašymą išeiti iš darbo galima atšaukti?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru jau yra pateiktas darbdaviui, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą. Tačiau tą padaryti darbuotojas gali tik per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau yra nutraukta. Vėliau darbuotojas gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
„Jeigu darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį savo noru neatitiko tikrosios jo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas. Jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą“, - nurodė inspekcija.
Jos teigimu, darbuotojui norint įrodyti, kad jis darbo sutartį nutraukė ne savo noru, o buvo spaudžiamas, skubinamas darbdavio, jam buvo grasinama ar apgaulės būdu buvo gautas jo parašas, svarbu rinkti įrodymus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
„Tokiais atvejais darbuotojui su darbdaviu patartina bendrauti elektroniniu paštu, žinutėmis, gali būti daromi pokalbių įrašai. Taip pat įrodymais gali būti ir liudytojų parodymai, kurie galėtų patvirtinti darbdavio darytą spaudimą ar grasinimus darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo noru“, - vardijo VDI atstovai.
Kas gresia verčiant išeiti iš darbo?
VDI pabrėžė, kad darbdavys negali versti darbuotojo rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar apgaulės būdu gauti darbuotojo parašo, jeigu iš tikrųjų darbo sutarties nutraukimas savo noru nėra tikroji darbuotojo valia. Tik laisva valia ir darbuotojo pageidavimu parašytas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru yra teisėtas.
„Darbdavio daromas spaudimas ar įtaka darbuotojui, skubinimas ir vertimas išeiti iš darbo savo noru, parašo gavimas apgaulės būdu yra neteisėti veiksmai, dėl kurių darbdaviui gali kilti teisinės ir finansinės pasekmės“, - įspėja VDI.
Anot inspekcijos, jei darbuotojas kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir įrodoma, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo arba parašas buvo gautas apgaulės būdu, darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu. Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, o darbdavys privalo sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės prastovos laiką.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas
„Taip pat galimas patirtos turtinės ir neturtinės žalos priteisimas darbuotojui. VDI darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui gali skirti baudą už darbo įstatymų pažeidimus“, - pridūrė inspekcija.
O VDI, gavusi darbuotojo skundą, taip pat vertina konkretaus atvejo aplinkybes, pateiktus įrodymus, konkrečios situacijos atitikimą darbo įstatymuose numatytiems reikalavimams.
Papildomas darbas ir kompensacijos
Atsakydami į pateiktą klausimą informuojame, kad susitarimas dėl papildomo darbo sudaromas tuomet, kai kyla poreikis darbuotojui atlikti kitą, nesusijusią su pagrindine pareigybe, funkciją. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, sutarta dėl pagrindinės funkcijos atlikimo 40 val.
DK 144 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už darbą, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 4 dalyje. Tai turėtų būti nenuolatinio pobūdžio papildoma darbuotojo veikla.
35 straipsnis. 1. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo).
2. Darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai.
4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka. 2024 10 17 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr.
5. Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
6. Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.
7. 2024 10 17 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. INFOLEX PASTABA: 2024 10 17 įstatymu Nr. XIV-3034 (TAR, 2024, Nr. 2024-18430) nustatyta, kad 35 str. 4 d. nuostata dėl papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikoma 2025 01 01 ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 12 31 sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 01 01 galiosiančias Darbo kodekso 35 str. 4 d.
Pagal naują DK 35 straipsnio 4 dalies redakciją susitarime dėl papildomo darbo privaloma nurodyti: laiką, kada bus atliekama papildoma darbo funkcija; papildomo darbo apimtį valandomis; darbo užmokestį arba priemoką už papildomą darbą; papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarką.
„Iki šiol dažnai kildavo neaiškumų, kaip turėtų būti suteikiamos kasmetinės atostogos, atostoginiai ir kitos garantijos, kai darbuotojai dirbo pagal pagrindinę darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo, - pažymi VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. - Naujasis reguliavimas leis iš anksto susitarti dėl šių klausimų ir išvengti nesutarimų.“
DK 35 straipsnio 7 dalies pakeitimai numato, kad papildomos teisės, pavyzdžiui, ilgesnis poilsio laikas, trumpesnis darbo laikas, atostogos, įgytos atliekant papildomą darbo funkciją, taikomos tik atliekant šią funkciją ir tik tiek, kiek ji yra atliekama. Šis principas bus taikomas nepriklausomai nuo to, ar papildomas darbas atliekamas gretinant funkcijas, ar jas jungiant.
Naujos nuostatos bus taikomos susitarimams dėl papildomo darbo, sudarytiems nuo 2025 m. sausio 1 d., taigi darbdaviai ir darbuotojai gali atnaujinti iki šiol galiojančius susitarimus, kad jie atitiktų naują reguliavimą.
„Šie pokyčiai ne tik padės aiškiau apibrėžti darbuotojų ir darbdavių teises bei pareigas, bet ir užtikrins sklandesnį darbo organizavimą, taigi raginame abi puses atidžiai persvarstyti susitarimus ir esant poreikiui juos koreguoti pagal naujas taisykles“, - akcentuoja Š. Orlavičius.
VDI rekomenduoja darbdaviams ir darbuotojams atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos (kartu abiejose pareigose ar atskirai); nustatyti atostoginių skaičiavimo principus; aiškiai apibrėžti komandiravimo tvarką, kai darbuotojas vykdo tik vieną iš darbo funkcijų.
Šie pokyčiai - itin svarbus žingsnis užtikrinant darbo santykių skaidrumą ir teisinį aiškumą.
Svarbu atsiminti: Jei jaučiatės spaudžiamas išeiti iš darbo savo noru, nedelsdami kreipkitės į Darbo ginčų komisiją ir rinkite įrodymus apie darbdavio daromą spaudimą.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Kreiptis į Darbo ginčų komisiją | Per 1 mėn. nuo atleidimo |
| Rinkti įrodymus | Susirašinėjimas, pokalbių įrašai, liudytojų parodymai |
| Atšaukti prašymą | Per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo |
tags: #teise #i #darba #ir #kompensacija