Dekolonizacija - tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Tai prasidėjo 1775 metais Amerikoje. Dekolonizacija buvo ilgas istorinis procesas.
Kas yra dekolonizacija ir jos pradiniai etapai
Dekolonizacija- tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Tai prasidėjo 1775 metais Amerikoje. Kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judejimas. Kolonijinė sistema smerkė Jungtinių Tautų organizacija.
Priežastys ir prielaidos
Keitėsi europiečių pasaulėžiūra. Nusilpusios Europos valstybės nebepajėgė išlaikyti kolonijų. Tačiau tam, kad įvyktų šis judėjimas, įsikiša ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai.
Vidiniai veiksniai
- Kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judejimas.
- Tautų ir visuomenių siekis kurti nepriklausomas valstybes.
- Vietinės intelektualų ir politinės klasės veikla, organizavimas ir mobilizacija.
Išoriniai veiksniai
- Nusilpusios Europos valstybės nebepajėgė išlaikyti kolonijų.
- Keitėsi europiečių pasaulėžiūra.
- Tarptautinės organizacijos, ypač Jungtinės Tautos, smerkė kolonijinę sistemą.
Dekolonizacijos eiga ir charakteristika
Dekolonizacija buvo ilgas istorinis procesas. Kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judejimas. Tačiau tam, kad įvyktų šis judėjimas, įsikiša ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai. Dekolonizacija- tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas.
Tarptautinė reakcija ir teisinis kontekstas
Kolonijinė sistema smerkė Jungtinių Tautų organizacija. Jungtinės Tautos tapo svarbiu forumu, kuriame buvo pripažįstamas tautų teisė į savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite: 19-tas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnis Lietuvoje
Afrikos postkolonijinis vystymasis: Fatoumata Waggeh TEDxGallatin konferencijoje
Poveikis ir pasekmės
Dekolonizacija lėmė naujų nepriklausomų valstybių kūrimą ir pasaulinio politinio žemėlapio pertvarką. Nusilpusios Europos valstybės nebepajėgė išlaikyti kolonijų. Keitėsi europiečių pasaulėžiūra. Kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judejimas.
Ilgalaikės socialinės ir politinės pasekmės
- Valstybingumo atkūrimas ir naujų institucijų kūrimas.
- Ekonominės priklausomybės transformacija ir iššūkiai plėtros srityje.
- Kultūrinės tapatybės atgaivinimas bei dekolonizacijos ideologijos įtaka švietimui ir visuomenės sąmoningumui.
Procesą lemiantys faktoriai - lentelė
| Faktorius | Reikšmė dekolonizacijai |
|---|---|
| Politinis | Jungtinių Tautų smerkimas kolonijoms, tarptautinis spaudimas, Europos valstybių silpnumas |
| Ekonominis | Nusilpusi metropolijų ekonomika, kolonijų ekonominių resursų negebėjimas išlaikyti okupacijos |
| Socialinis | Vietinių judėjimų stiprėjimas, nacionalinė tapatybė, intelektualų veikla |
| Kultūrinis | Kultūrinės atgaivos procesai, švietimo ir kalbos reikalų svarba |
Santrauka
Dekolonizacija- tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Tai prasidėjo 1775 metais Amerikoje. Dekolonizacija buvo ilgas istorinis procesas. Kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judejimas. Kolonijinė sistema smerkė Jungtinių Tautų organizacija. Tačiau tam, kad įvyktų šis judėjimas, įsikiša ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai. Keitėsi europiečių pasaulėžiūra. Nusilpusios Europos valstybės nebepajėgė išlaikyti kolonijų.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisių apsauga Lietuvoje: Konvencijos ratifikavimo analizė
Taip pat skaitykite: Žr. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija
tags: #tautu #isvadavimas #is #kolonijines #priklausomybes