Visuomenės supratimas apie autizmą nuolat auga, o įmonės, tokios kaip „Rimi“, imasi iniciatyvos skatinti įvairovę ir įtrauktį darbo vietose bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime „Rimi“ veiklą, skirtą autizmo supratimui didinti, darbuotojų su negalia įdarbinimo patirtį ir kitas svarbias iniciatyvas Lietuvoje.
„Autizmas - dalis manęs“: paroda, keliaujanti po Lietuvą
Organizacija „Draugiški autizmui“ kartu su partnere „Rimi“ inicijuoja kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“. Parodos iniciatorė Barbora Suisse pasakoja, kad mintis kilo baigiant leidybos darbus knygai „Autizmas - dalis manęs“. Autistiškos iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai tokie nuostabūs, jog nebetelpa į knygos rėmus ir privalo toliau gyventi savo gyvenimą.
Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Parodoje pamatysite 15 T. Pleskevičienės, turinčios autizmo spektro diagnozę, iliustracijų iš knygos „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, sužinosite svarbių faktų apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis.
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Holivudo filmai ir žiniasklaida yra suformavę neteisingą įspūdį, jog autistiški žmonės turi „supergalių“? Išskirtiniai žmogaus gebėjimai vadinami Savanto sindromu, tačiau tik vienas iš dešimties autistiškų žmonių turi savantams būdingų bruožų. Arba kad žiūrėti į akis - dažnas iššūkis, kylantis autistiškiems žmonėms ir klaidingai interpretuojamas kaip nenoras bendrauti, nesidomėjimas kitu žmogumi. Įrodyta, kad kito asmens žvilgsnis per stipriai stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį ir gali kelti nemalonių pojūčių.
„Visuomenei dažnai kyla sunkumų suprantant autizmą. Autistiški žmonės labai skiriasi vienas nuo kito - jų gebėjimai bei patiriami sunkumai yra nevienodi. Aš taip pat esu autistiška moteris. Man kyla sunkumų žodžiais išsakant jausmus bei pojūčius, bet galiu visa tai nupiešti. Noriu kurdama padėti geriau pažinti ir suprasti unikalų suaugusių autistiškų žmonių pasaulį, paneigti dažniausiai girdimus mitus, susijusius su autizmu“, - sako iliustratorė T. Pleskevičienė.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Anot B. Suisse, tema ne tik jautri, bet ir ypač aktuali skirtingų gebėjimų ir patirčių darbuotojus įdarbinantiems darbdaviams. „Darbdaviai sureagavo ypač palankiai, kai ją pasiūlėme eksponuoti parodą organizacijos erdvėse, per konferencijas ar renginius, o gal tiesiog verslo centro fojė. Parengėme ir skaitmeninę parodos versiją, kuri gali būti rodoma ekranuose“, - džiaugiasi B. Suisse.
„Svajoju, kad parodos kelionė nenutrūktų visus metus, kad keliautų iš organizacijos į organizaciją, kurdama ryšį. Gal norite prisijungti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti keliaujančią parodą „Autizmas - dalis manęs“? Mes visi ir visos kartu galime padaryti Lietuvą draugišką autizmui“, - sako B. Suisse.
„Rimi“ įsipareigojimas įdarbinti žmones su negalia
„Rimi Lietuva“ aktyviai įdarbina žmones su negalia. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose „Rimi“ parduotuvėse dirba apie 200 įvairią negalią turinčių žmonių. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad darbuotojų, turinčių negalią, įtraukimas į darbo rinką yra viena iš „Rimi Lietuva“ tvarumo krypčių, kuri vystoma jau daugiau nei dešimt metų.
V. Kaikarienė akcentavo, kad žmonių įvairovė - viena svarbiausių įmonės vertybių. „Vedami šios vertybės pradėjome įdarbinti žmones su negalia ir nuosekliai tęsiame šią veiklą, skatindami į ją įsitraukti kuo daugiau mūsų parduotuvių. Užtikrinti sklandžią integraciją negalią turintiems kolegoms ne visada paprasta - mokytis ir prisitaikyti vieni prie kitų tenka visiems, ir pačiam naujokui, ir jo naujiesiems bendradarbiams. Vis dėlto, nepaisant įvairių kylančių iššūkių, mes ir toliau skatinsime žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, suteikdami jiems galimybę dirbti, socializuotis, mokytis.“
Per kelis šimtus darbuotojų su negalia įdarbinusi „Rimi Lietuva“ sukaupė nemažą patirtį. V. Kaikarienė neslepia, kad kartais tenka daugiau padirbėti, tačiau, turint tikslą, šis darbas tampa kryptinga investicija, kuri kaip grąža sugrįžta ne tik organizacijos kultūros stiprinimo prasme, bet ir nuveiktais darbais. „Negalią turintiems kolegoms pritaikyti elektroniniai mokymai, darbo vietos - visa tai atrodo jau labai įprasta mūsų organizacijoje. Tačiau mūsų darbuotojai nenustoja stebinti: štai visas mūsų Panevėžio „Rimi“ kolektyvas išmoko gestų kalbą ir geba ja bendrauti. Tai įkvėpimas ne tik visiems mūsų rimiečiams, bet ir kitoms organizacijoms, kurios dar abejoja, ar verta į savo veiklą įtraukti darbuotojus su negalia. Neabejokite - tai padarius geri darbai ir iniciatyvos savaime ims sklisti jūsų organizacijoje, keldami žmonių dvasią ir kartu džiaugsmą dirbti atsakingoje bendrovėje“, - drąsino personalo vadovė.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Praplečia akiratį: praktiniai programos pavyzdžiai
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama, kaip stiprinti negalią turinčių asmenų įtraukimą į darbo rinką, yra tiesiog tai išbandyti. „Pavyzdžiui, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos „SOPA“ iniciatyvos „DuoDay“, kurios metu negalią turintys žmonės gali „pasimatuoti“ profesiją. „Pasimatuoti“ ir likti, kaip tai daug kartų atsitiko mūsų „Rimi“. Tad norėtume padrąsinti žengti tą pirmą žingsnį ir tiesiog praktiškai pajausti, kas vyksta jūsų įmonėje, kai joje įsidarbina kolega su kitokiais poreikiais. Patikėkite, tuomet daugeliui žmonių atsiveria visai kitoks savo darbo ir bendrai gyvenimo matymas, organizacijos kultūroje atsiranda daugiau rūpesčio, supratimo, atidumo vieni kitiems. Taip pat ir pagarbos, tolerancijos žmonių skirtumams, kokie jie bebūtų“, - įžvalgomis dalijosi V. Kaikarienė.
Tatjanos istorija: kaip pritaikyta darbo vieta keičia gyvenimus
Vilnietė Tatjana, daug besišypsanti, bet beveik nekalbanti autistiška moteris, „SOPA” duris pravėrė prieš septynerius metus, lydima mamos, kuri ieškojo negalią turinčiai dukrai užimtumo. Tai, kas įvyko vėliau virto unikalia istorija - Tatjanai, su mūsų komandos pagalba, pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos individualius gebėjimus. Prekybos centre Rimi Tatjana dirba jau šeštus metus - tikrina prekių kainas.
Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Apie VšĮ „SOPA“, užsiimančią neįgaliųjų įdarbinimu, jos išgirdo pradėjusios lankytis Darbo biržoje. Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta. Ar gali būti geriau?“
Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Mokytis dirbti parduotuvėje su Tatjana pradėjome pamažu, po kelias valandas. Pirmiausia dirbome arbatos ir kavos skyriuje, kur prekės nedūžta, mokėmės atsargumo, tvarkos. Mergina iš pradžių labai bijojo pasilypėti ant pakylos, kad pasiektų aukščiau sudėtas prekes. Be to, įsitraukusi į darbą Tatjana nepastebėdavo pirkėjų ir, pavyzdžiui, atsukdavo nugarą. Kai jie ko nors klausdavo, ji neatsakydavo, nes nebendrauja su nepažįstamais. Darbo metu Tatjana norėdavo visas patiriamas emocijas išsakyti, o tai trukdė susikaupti. Turėjome susitarti, kad kalbėsimės tik baigusios darbą. Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė - šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai.
Įdarbinimo tarpininkė Rūta juokiasi: „Aš iki šiol negaliu patikėti Tatjanos gebėjimais ir jos atmintimi. Mes surenkame lapelius su klaidingomis kainomis dideliame prekių skyriuje, nueiname išspausdinti kainų lapelių ir ji grįžusi prisimena tikslias vietas, kur ką reikia pakeisti. Aš nė penktadalio tiek neprisimenu. Galbūt tai fotografinė atmintis? Jos gebėjimai tiesiog unikalūs.“
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities. Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“
Iššūkiai ir sprendimai įdarbinant žmones su negalia
„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais. „Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų - jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan. „Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, - kalba V. Kaikarienė.
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus. „Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.
Rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėt... nuo vieno, antro, trečio darbuotojo. Mokėmės ir augome kartu su jais. Žinoma, darėme klaidų, tačiau pamažu ėjome į priekį augindami įvairovės kultūrą įmonėje. Nesustoti labiausiai skatino pirkėjai,“ - dalijasi patirtimi.
Visų pirma, bendraujant su autistiškais bendradarbiais svarbu kalbėti aiškiai ir konkrečiai - vengti dviprasmybių, sarkazmo, ironijos, vengti perkeltinės prasmės kalbos priemonių. Taip pat reikėtų gerbti jų bendravimo ribas. Tas pats galioja ir kvietimams į kavos pertraukėles ar neformalius susitikimus - pakviesti galima, bet nereikėtų daryti spaudimo.
Darbo aplinkos pritaikymas gali apimti: pastovią, asmeninę darbo vietą, galimybę reguliuoti apšvietimą, pritaikytas darbo užduotis ir aiškias, nuoseklias instrukcijas. Netikėtas darbo proceso pertraukimas gali sutrikdyti autistišką asmenį ir apsunkinti jo darbą, todėl būtina planuoti pokyčius ir informuoti iš anksto.
Galimybės, stiprybės ir ilgalaikė nauda
Autizmo spektras yra platus, todėl jame telpa labai skirtingų gebėjimų žmonės. Aukšto intelekto autistiškų žmonių stiprybė - gebėjimas analizuoti ir atpažinti tam tikrus modelius, jie lengviau mato, kaip veikia sistemos, pastebi detales, nuokrypį nuo normos, todėl puikiai įsitvirtina IT specialybėse. Taip pat yra puikių mokslininkų, nes jie perfekcionistiškai gilinasi į dominančią temą. Kita plati grupė, autistiški žmonės, kurie patiria ženklesnius kasdienius iššūkius, galbūt turi kalbos ar net intelekto sutrikimą, tačiau gali puikiai atlikti rutininius, didelio tikslumo reikalaujančius darbus. Pavyzdžiui pakuotojai, detalių surinkėjai.
Žmonių su negalia įdarbinimas - didžiulė nauda ne tik įmonei, bet ir visuomenei, ir, savaime aišku, patiems negalią turintiems žmonėms. Patirtis rodo, kad specialiai pritaikyta darbo vieta ir palaikanti aplinka gali padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui sėkmingai integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
„Darbo skonis“: Kritikos išvengti neįmanoma. Ką su ja darome?
Trumpa lentelė: pagrindinės praktikos įdarbinant autistiškus darbuotojus
| Sritys | Konkrečių veiksmų pavyzdžiai |
|---|---|
| Darbo vietos pritaikymas | Pastovi darbo vieta, reguliuojamas apšvietimas, specialios kasos |
| Mokymai ir parama | Elektroniniai mokymai, darbo vietoje teikiama pagalba, įdarbinimo tarpininkai |
| Užduočių skaidymas | Rutininės užduotys, mažesni darbo blokai, aiškios instrukcijos |
| Komunikacija | Aiški, tiesioginė kalba; vengti sarkazmo; gerbti ribas |
| Integracija | Bandymų dienos (DuoDay), keliamieji projektai, parodos ir švietimas |
Ši paroda, pritaitymas darbo vietų ir istorijos, tokios kaip Tatjanos, yra gyvas pavyzdys, kad poreikio ir galimybių derinimas gali atverti žmonėms pilnavertišką darbo ir socialinį gyvenimą. Kiekvienas žingsnis supratimo link - tai investicija į draugiškesnę, įvairesnę ir labiau įtraukiančią visuomenę.