Kūrybiškumas yra svarbus socialinio darbo aspektas, nes jis padeda klientams ne tik lavinti įgūdžius, bet ir padeda integruotis ir adaptuotis visuomenėje. Šiame straipsnyje aptariama kūrybiško mąstymo samprata, analizuojama kūrybiškumo reikšmė socialiniame darbe, patirties ir kūrybiškumo sąsajos, motyvacijos bei kūrybiškumo problemos. Apibrėžiama kūrybiškumo prigimtis, kūrybiškų socialinių darbuotojų savybės, kūrybinės veiklos sritys. Taip pat aptariami socialinių darbuotojų kūrybiškumą lemiantys veiksniai, kliūtys išreikšti kūrybiškumą, kūrybinių gebėjimų ugdymosi galimybės.
Socialinis darbas - tai daugiau negu profesija, tai pašaukimas daryti gera. Socialiniai darbuotojai pasižymi kūrybiškumu, kasdien sprendžia nestandartines situacijas. Tad panagrinėkime, kaip kūrybiškumas gali padėti socialiniame darbe.
Kūrybiškumo samprata ir reikšmė
Žmogaus kūrybiškumas pasireiškia gebėjimu originaliai suderinti skirtingus dalykus, greitai reaguoti į pakitusią situaciją, kritiškai vertinti visuomenėje vykstančius įvykius ir turėti savitą požiūrį bei nuomonę politiniais, ekonominiais arba socialiniais klausimais.
Psichologijos žodynas kūrybiškumą apibrėžia kaip sugebėjimą kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėse situacijose ir lengvai rasti netipinius sprendimus. Kūrybiškumą lemia individualios asmenybės savybės, tokios kaip vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacija ir poreikis nuolat tobulinti savo veiklą. Kūrybiškas elgesio rezultatas yra naujas, originalus, kontekstą atitinkantis ir vertingas.
L. Rapoport akcentavo kūrybiško mąstymo reikšmę socialinio darbo intervencijai. Socialinis darbuotojas, įsiklausydamas ir bandydamas suprasti klientą, nustato problemą ir kuria jos sprendimo strategiją. Kūrybiškumas ypač reikalingas socialiniams darbuotojams, teikiantiems kultūrines ir sociokultūrines paslaugas, apimančias rekreacijos, švietimo ir auklėjimo, meno ir kultūros bei bendruomenės kūrimo sritis.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Kūrybingi socialiniai darbuotojai nebijo ieškoti nestandartinių darbo įrankių bei naujų veiklos schemų, nebijo rizikuoti ir mokytis iš klaidų.
Inovatyvūs, kūrybiniai metodai organizuojant klientų užimtumą socialiniame darbe leidžia specialistams geriau įvertinti kliento pažangą, skatinti kritinį mąstymą, saviraišką. Naudojant inovatyvius, netradicinius užimtumo metodus daugiau įtraukiami skirtingo amžiaus ir skirtingo pajėgumo klientai, tuomet kūrybos procesas tampa įdomesnis, nes veikla grindžiama naujomis idėjomis, eksperimentavimu ir išradimais.
Mokymų programa socialiniams darbuotojams:
- Programos trukmė: 10 val. (2 teorinės, 8 praktinės)
- Mokymo kaina - 45,00 €
- Mokymo būdas: Kontaktinis
- Programos tikslas - supažindinti socialinius darbuotojus su inovatyviais, kūrybiniais metodais, skirtais organizuoti užimtumo veiklas įvairioms tikslinėms grupėms.
Programos rezultatus galima pritaikyti praktiškai tiesioginiame darbe su skirtingomis klientų grupėmis (vaikais, jaunimu, socialinės rizikos šeimomis, autistiškais, dementiškais, intelekto sutrikimų turinčiais ir kt.) organizuojant užimtumo veiklas tiek individualiai, tiek grupėms. Specialistai susipažins su projektų metu sukurtais mokomaisiais įrankiais, kurie taikomi ir užsienio šalyse.
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
Šeši kūrybingi idėjų generavimo būdai
Kūrybiškumo ugdymas ir pasireiškimas
Norint būti kūrybišku, nereikėtų apsiriboti vien tik savo specialybe ar artimiausia socialine aplinka. Reikia domėtis įvykiais ir turėti savitą požiūrį bei nuomonę politiniais, ekonominiais ar socialiniais klausimais.
Aplinka, skatinanti kūrybišką mąstymą, yra labai svarbi. Tyrinėtojai R. J. Stenberg ir T. I. Lubart kūrybiškumą apibūdina kaip visą gyvenimą besivystantį žmogaus sugebėjimą kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėse situacijose ir lengvai rasti netipinius sprendimus. Kūrybiškumą skatina bendrosios žinios, atviras ir platus suvokimas, konvergentinis, loginis mąstymas, analizė, sintezė ir atmintis.
Kūrybiškumui būtina turtinga ir įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti bei kurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia jo vaizduotei. Tačiau kūrybiškumui reikalingi intensyvūs ir pasyvūs periodai. Kai išgyvenama "idėjų sausra", net pati palankiausia aplinka negali sužadinti kūrybiškumo.
Socialinio darbuotojo kūrybiškumas pasireiškia per spontanišką elgesį, situacijos pajautimą bei intuityvų sprendimo priėmimą, rekreacinės, meninės ir kultūrinės veiklos organizavimą. Dirbant su skirtingomis socialinėmis klientų grupėmis, siekiama skirtingų tikslų, o kūrybiškumas padeda tuos tikslus pasiekti.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
Meninė veikla socialiniame darbe
Pasitelkdami į pagalbą kūrybinę/meninę veiklą, socialiniai darbuotojai gali palengvinti savo darbą ir gerokai padidinti savo darbo efektyvumą. Kūryba yra neatsiejama nuo socialinio darbo. Viena vertus, socialinis darbuotojas turi būti kūrybiškas ir gebėti pasirinkti tinkamus darbo metodus, kita vertus, kūrybinė veikla gali būti taikoma kaip vienas iš socialinio darbo veiklos metodų.
Meninės veiklos taikymas socialiniame darbe nėra susijęs nei su tikslu gydyti, nei su tikslu išmokyti piešti ar kurti meną. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Socialinis darbuotojas, taikydamas meninę veiklą, siekia išugdyti neįgaliųjų valią, kruopštumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi.
Tokiu būdu meninės veiklos metodo taikymas padeda neįgaliesiems įsilieti į visuomenę. Meninės veiklos įtraukimas į socialinio darbo praktiką padeda nustatyti kliento problemas ir atrasti jų sprendimo būdus tais atvejais, kai kliento gebėjimai apibūdinti ir įvertinti savo problemą yra riboti.
Dirbdami kartu prie meninio projekto - nesvarbu, ar tai būtų dramos žaidimas, freska, daina ar grupinis eilėraštis - sukuriami ryšiai, leidžiantys klientams atsiskleisti. Būtent meninė veikla socialinio darbo praktikoje leidžia socialinės globos institucijoje sukurti nedidelę bendruomenę, kurios narius sieja kūrybinė veikla. Taikydamas meninės raiškos priemones, socialinis darbuotojas keičia nusistovėjusį negatyvų požiūrį į neįgalų asmenį, padeda jam įsitraukti į visuomenę.
Motyvacija ir emocinis įsitraukimas
Motyvacija yra glaudžiai susijusi su kūrybiškumu. T. Amabile nustatė, kad mažiau kūrybingiems žmonėms didesnę įtaką daro išorinė motyvacija, pavyzdžiui, piniginis atlygis. Tuo tarpu kūrybingus žmones motyvuoja vidinė motyvacija, tokia kaip susidomėjimas, pasitenkinimas ir paties darbo keliami iššūkiai.
Emocinis įsitraukimas skatina kūrybiškumą. Jei socialinis darbuotojas savo pareigas atlieka atmestinai ir paviršutiniškai, pasiektas rezultatas neatneša nei pasitenkinimo, nei siekiamo rezultato.
Kliūtys kūrybiškumui ir jų įveikimas
Kūrybiškumą galima ne tik remti, skatinti ir ugdyti, bet ir silpninti, slopinti ar netgi užgniaužti. Konformizmas, naujų idėjų baimė, mąstymo rigidumas, noras nedelsiant rasti teisingą atsakymą, nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis, laiko stygius idėjoms subręsti, nerimo ir įtampos vengimas, menkas savęs įvertinimas bei nesėkmės baimė yra kūrybiškumo kliūtys.
Vis dėlto, kūrybiškumo raiškai dažnai trukdo netinkama darbinė aplinka. Atviri ir palaikantys santykiai tarp bendradarbių yra labai svarbūs. Socialinis darbuotojas, dirbantis įstaigoje ar organizacijoje, kurioje nėra aiškių tikslų ir bendro jų siekimo, kurioje nevyksta vidinė komunikacija ir nėra pasitikėjimu grįstų santykių, susiduria su sunkumais pritaikyti savo kūrybiškumą.
Geras darbo klimatas sudaro pagarba, supratimas, palaikymas, savarankiškumas ir pozityvus bendravimas. Kūrybiškai mąstyti ir veikti gali ne kiekvienas socialinio darbo specialistas. Kūryba yra drąsus aktas, troškimas rizikuoti, nebijojimas tapti juokingu, nesuprastu ar patirti nesėkmę.
Bendradarbiavimas ir socialinio darbuotojo kompetencijos
Socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikros paslaugos pasikartojimo arba visai jos nebuvimo problema.
Pagal D. Bell (2003, p. 223), šiuolaikinės postindustrinės visuomenės socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomenės organizacija. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių prioritetai, o koordinavimas yra reikšmingesnis už hierarchija grįstą valdymą. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todėl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudėtingesnė.
Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams. Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Dirbdamas šį darbą, jaučiasi realizuojantis savo gebėjimus, turi galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, o gyvenimas tampa prasmingu.
tags: #ka #reiskia #buti #kurybisku #socialiniu #darbuotoju