Darbo sutarties nutraukimas - tai procesas, kurį reglamentuoja Darbo kodeksas, numatantis įvairius pagrindus ir apribojimus. Vienas iš tokių apribojimų - darbo sutarties nutraukimas darbuotojo laikinojo nedarbingumo arba atostogų metu. Aptarkime, kokios yra darbdavio ir darbuotojo teisės bei pareigos šioje situacijoje, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu.
Bendrosios Nuostatos
Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas, darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Taigi, kaip akcentuoja Darbo teisės skyriaus teisininkė Austėja Matesovičienė, turint laikiną nedarbingumą arba esant kasmetinėse atostogose darbo sutartis gali būti nutraukta tik minėtais atvejais. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kai darbo santykiai gali būti nutraukti nesulaukus laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos:
- Šalių susitarimu;
- Darbuotojo iniciatyva;
- Suėjus terminuotos darbo sutarties terminui;
- Pasibaigus darbdaviui.
Didžiausios su darbo sutarties nutraukimu susijusios garantijos yra taikomos nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms. Specialistė akcentuoja, kad kitokiais pagrindais per minimus laikotarpius darbo sutartis negalėtų būti nutraukta, taigi kitais pagrindais atleidimas būtų galimas tik apsaugos laikotarpiui pasibaigus, t. y.
Pavyzdys
Pateikiame pavyzdį. Tėvai augina vienų metų vaiką ir abu tėvai yra laikomi auginančiais vaiką iki trejų metų. Vienas iš tėvų, pavyzdžiui, vaiko motina, yra išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sukaks dveji metai. Taigi vaiko motina negalėtų būti atleista iš darbo ne tik darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, bet ir darbdavio valia.
Darbdavio Veiksmai Nutraukiant Darbo Sutartį
Anot teisininkės, jeigu yra Darbo kodekse arba kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Darbdavio sprendimas įforminamas raštu, pavyzdžiui, priimamas įsakymas, ir perduodamas darbuotojui nedelsiant.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius arba konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą gali būti perduotas darbuotojui ne tik įteikiant originalų rašytinį dokumentą, bet ir išsiųstas paštu; įprastai naudojamomis informacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, el.
Darbuotojo Pareigos Sergant
Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas. Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis. Juose gali būti susitarimų dėl pravaikštų.
Reintegracija ir Darbo Užmokestis Ligos Metu
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Darbuotojas suserga. Per šešias savaites sveikatos ir saugos tarnyba pateikia problemos analizę. Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas nutrūksta ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Atostogos Ligos Metu
Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo. Patiems tai įvertinti negali būti lengva. Todėl darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos. Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą. Jei darbuotojas yra Nyderlanduose, darbdavys gali nedelsiant pradėti konsultacijas dėl pravaikštų. Ar darbuotojas užsienyje serga? Tada jie turi pranešti apie susirgimą per 24 valandas. Darbuotojas taip pat turi būti prieinamas.
Darbuotojo Bendradarbiavimo Reikalavimai
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų. Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Atlyginimo Sustabdymas ar Įšaldymas
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.). Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Tokiu atveju darbuotojui vis tiek bus mokamas visas atlyginimas, jei jis laikysis stebėsenos reikalavimų.
Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus.
Konfliktinės Situacijos
Darbdavys gali nesutikti, jei įmonės gydytojas įvertins, kad darbuotojas (nebėra) neserga. Gali būti situacijų, kai darbdavys skiriasi nuo darbuotojo tuo, kada galima atnaujinti darbą (iš dalies). Dėl to pravaikštos gali sukelti konfliktą. Priešingai, konfliktas darbo vietoje taip pat gali būti priežastis iškviesti ligonius. Ar darbuotojas praneša apie susirgimą po susidūrimo ar nesutarimo darbo vietoje? Jei taip, paprašykite įmonės gydytojo įvertinti, ar darbuotojas nedarbingas. Šiuo laikotarpiu konfliktą galima bandyti išspręsti, galbūt tarpininkaujant. Ar darbdavys ir darbuotojas nesutaria, ar yra noras nutraukti sutartį su darbuotoju? Tada dažniausiai seka pokalbis dėl sutarties nutraukimo. Ar tai nepasisekė? Tada darbdavys prašys apylinkės teismo nutraukti sutartį su darbuotoju.
Terminuotos Darbo Sutarties Ypatumai
Ar darbuotojas vis dar serga, kai baigiasi darbo sutartis? Tada darbdavys nebeturi mokėti jiems atlyginimo. Tada darbuotojas išeina nepatenkintas. Darbdavys privalo pranešti apie darbuotojo ligą UWV paskutinę darbo dieną.
Negalėjimas dirbti dėl ligos dažnai sukelia daug „vargo“. Tuomet svarbu būti budriems. Kokios teisės ir pareigos galioja, o kas dar galima ir nebegalima? Turite klausimų dėl nedarbingumo atostogų ir norėtumėte patarimo? Tada susisiekite su mumis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Praktiniai Patarimai ir VDI Išaiškinimai
Dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo buvo jau diskutuota ypač dėl tų atvejų, kai darbuotojas sutarties pasibaigimo diena yra nedarbingas. Manytume, kad DK 126 str. 2 dalies taisyklė yra taikytina, kai nėra kliūčių darbuotoją TDS nutraukimo dieną atleisti iš darbo. Bet tuo atveju, kai atleidimo dieną darbuotojas serga, darbdavys TDS nutraukimo dieną turėtų priimti įsakymą, kad pradeda darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 126 str. 1 dalį procedūrą, bet su juo darbo sutartis bus nutraukta vėliau, kai išnyks aplinkybės, draudžiančios atleisti iš darbo. Tokiu atveju, kai darbuotojas po ligos grįžtų į darbą, su juo darbo sutartis ir būtų nutraukta pagal DK 126 str. 1 d. Tuomet niekas negalėtų ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumo remtis DK 126 st. 2 d. motyvais.
VDI pozicija: Esant terminuotai DS, susirgus darbuotojui, DS yra nutraukiama tą dieną, kaip numatyta sutartyje.
Svarbu: Jei darbuotojas susirgo kasmetinių atostogų metu, ir sirgo taip ilgai , kad sulaukėme DS termino pabaigos, VDI konsultantas patarė termino pasibaigimo dieną, rašyti įsakymą, kad sutartis nutraukiama, atleidimo iš darbo datą nukeliant į dieną, kai db-jas grįš po ligos(ir po prasitęsusių kasmetinių atostogų).
Apibendrinant, situacijos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu laikino nedarbingumo metu, reikalauja atidaus Darbo kodekso nuostatų taikymo ir individualaus kiekvieno atvejo įvertinimo. Svarbu užtikrinti, kad būtų paisoma tiek darbdavio, tiek darbuotojo teisių, o sprendimai būtų priimami vadovaujantis įstatymais ir teisingumo principais.
| Situacija | Galimas sprendimas | Pastabos |
|---|---|---|
| Darbuotojas serga terminuotos DS galiojimo pabaigos dieną | DS nutraukiama sutartyje numatytą dieną | Svarbu tinkamai įforminti dokumentus |
| Darbuotojas serga atostogų metu, o DS galioja | Atleidimo data nukeliama į dieną, kai darbuotojas grįš po ligos ir atostogų | Būtina rašyti įsakymą dėl sutarties nutraukimo |
| Darbuotojas ilgai serga (daugiau nei 120 dienų iš eilės) | Galimas atleidimas DK 129 str. 1 d. pagrindu | Darbuotojas įspėjamas tik jam grįžus po ligos |
DARBUOTOJŲ IR ĮMONĖS TURTO STEBĖJIMAS
tags: #darbo #sutarties #pasibaigimas #laikino #nedarbingumo