Psichikos sveikata yra esminis socialinės santalkos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi svarbūs pokyčiai psichikos sveikatos srityje. Didėjantis psichikos sutrikimų paplitimas, visuomenės požiūrio į psichinę sveikatą pokyčiai, psichinės sveikatos paslaugų prieinamumo gerėjimas ir socialinių veiksnių įtaka - visa tai formuoja dabartinę situaciją.
Bendros tendencijos ir skaičiai
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje pastaruoju metu nuosekliai auga. Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes (2016-2022 m.) rodo, kad didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Pagal Higienos instituto duomenis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų.
Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Dinamikos apžvalga (2014-2023 m.)
Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. nuosekliai augo. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5-1,6 karto dažniau nei vyrams.
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Amžiaus grupių ypatumai
Vaikai ir paaugliai
Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2019-2023 m. šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla.
Nepaisant to, pastebimos ir teigiamos tendencijos. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų. Tai rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.).
Suaugusieji
Tarp suaugusių Lietuvos gyventojų dažniausiai nustatoma depresija, taip pat demencija. Moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu, didesniu visuomenės sąmoningumu ir gydymo galimybių plėtra.
Vyresnio amžiaus žmonės - didžiausia rizikos grupė
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo (2016-2022 m.). Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų. Vyresnio amžiaus žmonės patenka į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Regioniniai skirtumai
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas skiriasi ir tarp Lietuvos regionų. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Panašios tendencijos pastebimos ir tarp suaugusiųjų. Duomenys apie depresijų skaičių atskirose apskrityse taip pat gerokai skyrėsi - didžiausias depresijų skaičius Kauno apskrityje, mažiausias - Panevėžio bei Klaipėdos apskrityse.
Socialiniai veiksniai ir pandemijos poveikis
Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, taip pat turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Pandemija, kurios pasekmės vis dar juntamos, turėjo didelį poveikį psichinės sveikatos rodikliams. Izoliacija, socialinių ryšių stoka ir ekonominiai sunkumai sukėlė didesnį stresą ir nerimą.
Taip pat nesunku pastebėti, kad dalis psichinės sveikatos problemų Lietuvoje kyla dėl socialinių iššūkių, tokių kaip skurdas ar nedarbas. Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Stigma ir visuomenės nuostatos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
Daznai vartojami epitetai, tokie kaip „psichas“ ar „beprotis“, gali paskatinti žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas.
Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir iššūkiai
Psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje gerėja. Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas, kas ypač svarbu pandemijos laikotarpiu.
Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku. Psichinės sveikatos paslaugų paklausa nuolat auga. Vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos į psichologus ir psichiatrus.
Pagalbos galimybės ir prevencijos priemonės
Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas:
- Individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai);
- Grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti;
- Edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą;
- Emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai);
- Grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m.
Kaip stiprinti senjorų psichikos sveikatą?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Jie gali efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus. Konsultuodamas asmenį, socialinis darbuotojas turi mokėti atpažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (ADS), kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius.
Ateities iššūkiai ir prioritetai
Apibendrinant pagrindinius skaičius ir faktus, galima teigti, kad psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja, tačiau keičiasi ir visuomenės požiūris - daugiau žmonių pripažįsta psichikos sveikatos svarbą ir ieško pagalbos. Tam, kad rezultatai būtų efektyvūs, būtina nuolat stebėti ir analizuoti psichinės sveikatos rodiklius bei tendencijas. Valstybė įgyvendina įvairias programas, kuriomis siekia pagerinti psichinės sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, tačiau specialistų trūkumas, regioniniai skirtumai ir stigmos problema lieka kaip esminiai iššūkiai.
| Rodiklis | Reikšmė / tendencija |
|---|---|
| 2022 m. diagnozuoti asmenys | 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (340 562 asm.) |
| 2016-2022 m. (65+) | Sergamumas augo nuo 172,6 iki 265,7 atv. 1 tūkst. gyv. |
| Vaikų paplitimas (2019-2023) | Nuo 88,3 iki 88,8 atv. 10 000 vaikų |
| Vaikų savižudybių mirtingumas | 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atv. 100 000 |
| Dažniausi sutrikimai | Neuroziniai/stresiniai/nerimas (36%), organiniai (30%), nuotaikos (27%) |
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
tags: #psichikos #sutrikimu #statistika #lietuvoje