Socialinių tinklų aktyvistai vasario 16-20 dienomis skelbia prekybos tinklų boikotą - šiomis dienomis kviečia žmones neiti į prekybos centrus. Akcijos organizatoriai teigia siekiantys atkreipti dėmesį į nepagrįstą kainų kėlimą maisto produktuose ir primena, kad „produktų kainos reguliuoja rinka“. Suprantama, kainų dinamiką lemia daugybė veiksnių: gamintojai, tiekėjai, augintojai, derlius, mokesčiai, sezoniškumas, kuro kainos ir pan., tad prekybininkų vien tik negalima laikyti pagrindiniais kainų reguliatoriais.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo, praktika ir skaičiai rodo, kad tokios akcijos nesukelia žymių praradimų valstybės ar verslo atžvilgiu. „Kiekvieną kartą tai būna proga pažiūrėti, dėl ko žmonės nepatenkinti, ir leistis į diskusiją su jais, aiškinti kainų dinamiką, kodėl jos tokios“, - teigė L. Vilimas. Informaciją pateikia Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba. Anksčiau akcijų dalyviai kartais organizuodavosi autobusų į Lenkiją apsipirkti, o šiemet boikotas sutampa su ilguoju savaitgaliu.
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis pabrėžia, kad kainas reguliuoja rinka ir jos priklauso ne tik nuo prekybininkų. Pasak jo, pigiausių produktų segmento kainos išlieka stabilios jau bent porą metų, tačiau kai kurių prekių kaina tikrai pabrango, o dalis netgi pigo. Tuo pačiu L. Vilimas priduria, kad akcijos neturi didelio poveikio valstybės mokesčiams ar pardavimams apskritai, o jų tikslas - atkreipti dėmesį į kainų dinamiką bei skatinti diskusiją su visuomene.
Kainų kėlimą ir jų sklaidą Lietuvoje aptaria ne tik prekybos įmonių atstovai, bet ir ekonomistai. Nerijus Mačiulis teigia, kad kainos kyla kiekvienais metais dėl įvairių veiksnių, o Lietuvoje vidutinis kainų lygis nėra didžiausias ES ir yra vienas mažiausių. Pasak jo, kai kurios rinkos priežastys lėmė infliaciją, bet svarbu atkreipti dėmesį į pajamų augimą, kuris nemažai atsilieka nuo kainų augimo. Ekonomistas taip pat pažymi, kad Lietuvoje kainos auga lėtiau nei kai kuriose kaimyninėse šalyse, todėl visuomenės nuomonė apie kainų kilimą dažnai kyla iš asmeninių išlaidų suvokimo.
Boikoto organizatoriai teigia, kad jų tikslas - užtikrinti nuolat prieinamas kainas, o ne vienkartinę akciją. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad toks protestas dažnai laikomas emocine priemone, kuri gali neturėti reikšmingo įtakos kainoms. L. Vilimas akcentuoja, kad geresnį poveikį galėtų duoti kreipimasis į valdžios institucijas dėl PVM sumažinimo maisto produktams ar kitų ekonominių priemonių taikymo, kurios iš karto paveiktų kainų lygį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Ten, kur dalinasi nuomonėmis socialiniuose tinkluose, žmonės dalijasi įvairiomis perspektyvomis: dalis palaiko boikotą ir tikisi, kad kainos sumažės, kiti įspėja, kad vien tik dienos nevyksta jokių reikšmingų pokyčių. Pasak diskusijų dalyvių, vienas iš pagrindinių klausimų - ar ilgalaikis boikotas gali sukelti ilgalaikes kainų korekcijas, o ar reikia daugiau koordinuotos veiklos su prekybininkais bei valstybe.
Pagal pranešimus, didieji tinklai - Maxima, Iki, Lidl, Rimi ir Norfa - vasario 16 d. dirbs įprastu grafiku, o kai kurie bankų padaliniai ir paštai turės specialius darbo laikus šventinę dieną. Lietuvos paštas ir Omniva skelbia, kad vasario 15-16 dienomis dirbs tik dalis skyrių, o paštomatai nebus aptarnaujami ar siuntos nei surinktos, nei pristatytos. Bankų padaliniai taip pat keičia savo darbo laiką šventinę dieną, tad klientai turi planuoti apsilankymus iš anksto.
Ši boikoto kampanija tęstinumo neturi vien tik išskirtiniam laikotarpiui, bet ir keliems aspektams: kai kurių prekybos tinklų atstovai teigia, kad klientų srautų pokyčiai šiemet gali būti nenuoseklūs, o kai kuriuose segmentuose jų gali būti ir daugiau, nei įprastai. Daugiau dėmesio skiriama kainų dinamikos aiškinimui, ir Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba aktyviai įsitraukia į informacijos sklaidą tarp visuomenės ir verslo atstovų.
Šiuo metu daugelis gyventojų diskutuoja apie tai, ar boikotas turi būti ilgesnis arba platesnis, ir kaip tokia akcija gali paveikti kainas. Kiti teigia, kad esminis tikslas - ne prekybos centrų boikotas, o platesnės ekonominės priemonės ir politiniai sprendimai, galintys tiesiogiai paveikti kainų lygį ir gyventojų įperkamumą. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu išlieka įvairi, tačiau vienareikšmio sprendimo dar nėra, o rinkos dinamiką lemia kompleksas veiksnių, o ne vienas gestas ar vienos dienos iniciatyva.
Vasario 16 dienos išvakarėse gyventojai intensyvina savo pažintį su kainų kilimu ir rinkos dinamikos klausimais, o kai kurios nuomonės išreiškia susirūpinimą dėl ilgalaikių pasekmių prekybos centrų tinklams ir vartotojams. Kiekvienas sprendimas - nuo individualių pasirinkimų iki valstybės politikos - gali turėti įtakos kainų lygiui ir vartotojų apsipirkimo įpročiams.
Taip pat skaitykite: Istorija ir svarba: Respublikinės neįgaliųjų šachmatų varžybos
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinį teisingumą