Šiandieninė žinių visuomenė, pasižyminti sparčiai kintančiu mokslu, yra tiek politinio, tiek edukologinio diskurso neatskiriama dalis. Suaugusiųjų švietimas virsta suaugusiųjų mokymusi visą gyvenimą, nes mokymosi reikšmė šiame kontekste nuolat didėja kuriant besimokančią visuomenę. Kadangi tik išaugusios kompetencijos sudaro prielaidas aktyviai mokslinei ir technologinei kūrybai, besimokanti visuomenė ir spartūs technologiniai pokyčiai yra neatsiejami.
Konstruktyvizmas yra filosofinis požiūris į žinių prigimtį, konkrečiai - ontologinė pozicija. Yra daug konstruktyvizmo atmainų, tačiau vienas žinomas teoretikas, Jeanas Piaget, daug dėmesio skyrė tam, kaip žmonės vertina savo patirtis ir jų idėjų sąveiką. Žvelgiant į žmogaus raidą socialinio pasaulio kontekste, išskiriama Levo Vygotskio sociokultūrinė perspektyva bei Mikhailo Bakhtino, Jean Lave ir Etienne Wenger pažinimo perspektyvos. Bendradarbiaudamas mokinys įgyja naujų žinių ir gebėjimų. Mokymasis negali būti atsietas nuo realaus gyvenimo, tai priklausantis nuo situacijos ir konteksto procesas.
Biheviorizmas, išmokimas ir konstruktyvizmo trajektorija
Konstruktyvizme žinios nėra galutinės, žinojimas yra asmeniškas, žinios nėra nekintamos, žinojimo reikšmę kontroliuoja pats mokinys, žinių negalima perteikti. Kiekvienas žmogus kontroliuoja savo tikrovę, o užduotys turi būti ne per lengvos. Mokymasis per veiklą nepasieks jokių rezultatų, jeigu veikla apsiribos tik abstrakčiuoju mokymusi. Mokymo procese būtina sudaryti galimybę savarankiškai ir išradingai įgyti naujas žinias.
1.1. Biheviorizmo ištakos. Biheviorizmas (iš angl. behavior - elgesys) - psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas - John B. Watson. Biheviorizmo pirmoji žodinė apibrėža J.B.Watson buvo pateikta 1903 m. Įkvėptas savo psichologijos tyrimų su gyvūnais, paskatintas L.Morgan ir E.Thorndike darbų, jis ryžosi charakterizuoti biheviorizmo sąvoką. Tačiau iš kolegų ir visuomenės jis pritarimo nesulaukė. Argumentuota tuo, kad sąvoka tinkama gyvūnams, bet ne žmogui. Pirmasis viešas J.B.Watson‘o pasisakymas - paskaita Jeilio universiteto Psichologijos fakultete 1908 m. 1913 m. parašė straipsnį „Psichologija bihevioristo akimis“, siekdamas biheviorizmą atriboti nuo dabartinių teorijų, tradicinių sąvokų ir terminijos. Straipsnis tapo bihevioristų manifestu. 1919 m. pasirodo J.B.Watson knyga tokiu pačiu pavadinimu. Tačiau XX a. viduryje biheviorizmas patyrė nuomonės pasikeitimą: kai kurie teoretikai net ir mąstymo procesą laikė neapčiuopiama.
1.2. Bihevioristinė išmokimo teorija. Bihevioristinės mokymosi teorijos šalininkai (I. Pavlov, J. B. Watson, C. L. Hull, E. R. Guthrie, B. F. Skinner) grindžiami sąlyginių refleksų susidarymu, operantiniu bei socialiniu išmokimu. Svarbiausios iš jų yra S - A teorijos, kurios mokymąsi vertina kaip ryšį tarp stimulo (S) ir atsako (A); sąlyginių refleksų teorija, pirmiausia paaiškinta I. Pavlovo, operantinio sąlygojimo teorija, suformuluota B. F. Skinnerio, pažintinės mokymosi teorijos. Bihevioristų teigimu, mes išmokstame tik gavę stimulą iš mus supančios aplinkos, o įgytą elgseną galima įrodyti per eksperimentus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Konstruktyvizmas suaugusiųjų mokymesi
2.1. Suaugusiųjų mokymosi stiliai. Kiekvieno individo mokymosi stilius yra susijęs su mokymosi poreikiais asmeniniame lygmenyje. Mokymosi stilius yra kognityvininių mokymosi problemų sprendimas, siekiant parodyti, ką žino ir geba žmogus. Priklausomai nuo situacijos, mokymosi stilius šiek tiek keičiasi. Klasifikacijos dažnai remiasi Kolbo suaugusiųjų mokymosi teorija, kurią papildė Piaget‘o idėjos. Kolbos ciklas apima konkrečios patirties, refleksyvaus stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ir aktyvaus eksperimentavimo etapus. Piaget‘as pateikė adaptacijos, asimiliacijos bei akomodacijos procesus, kuriuos taikant galima suprasti mokymąsi kaip patirtį struktūruojantį procesą.
2.2. Asmenybė ir mokymosi tikslai. Mokymasis visą gyvenimą formuoja žmogų: suaugusieji mokosi būti savimi, tėvais, sutuoktiniais ar darbuotojais. Savaiminis mokymasis yra vienas iš mokymosi apibrėžimų. Suaugusieji didžiai ieško viduriniojo ar aukštojo išsilavinimo, dalyvauja seminare ir kursuose, renkasi neformaliojo švietimo paslaugas. Taip pat svarbu suvokti poreikį žinoti, ko mokomasi ir ką tai pakeis, bei išsaugoti savarankiškumą. Savarankiškas mokymasis - tai nuostata, kai žmogus numato mokymosi tikslus, turi pasirinkimo laisvę, įgyja žinių, išmoksta kritiškai vertinti ir tyrinėti, prisiima atsakomybę už procesą ir jo rezultatą.
2.3. Biheviorizmo kritika. Biheviorizmo šalininkai teigia, kad žmogus yra iš esmės pasyvus ir elgsis taip, kaip jį skatins aplinka. Tačiau istorijoje buvo teigiama, kad žmogus gali būti laikomas sudėtingos gamtos dalimi. Bihevioristai akcentuoja, kad švietimas turi padėti žmogui prisitaikyti ir išlikti visuomenėje, o švietimas kaip sistema - užtikrinti kokybišką veiklą. Andragogo tikslas - padėti besimokančiam prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Bihevioristinė teorija dažnai laikoma kiekybine ir kartais kritikų suprantama kaip pernelyg mechaninė, tačiau jos įtaka ugdymo mokslui didelė.
2.4. Konstruktyvizmo raiška suaugusiųjų mokymesi. Konstruktyvistinės mokymosi teorijos esmė - aktyvus informacijos apdorojimas, klasifikavimas ir perdirbimas. Žinojimas konstruojamas iš vidinio aktyvumo ir išorinio pasaulio įtakos. Kiekvieno suaugusiojo patirtis ir žinios yra skirtingos, todėl reikalingi skirtingi mokymosi metodai. Andragogo užduotis - sukurti mokymosi aplinką, kurioje besimokantieji gali išnaudoti savo ankstesnę patirtį, žinias ir priimti informaciją aktyviai. Jarvis (2000) pabrėžia, kad mokymasis negali būti atsiejamas nuo patirties ir kasdienio gyvenimo. Efektyvus mokymas siekia tikslų, kurių kelias aiškiai suvokiamas, o mokytojas gali nustatyti tikslus arba juos įvardinti įvertinus mokymuisi skirtą medžiagą. Freire (2000) akcentuoja dialogo svarbą: kai žmonių sąmonė tampa tranzityvi, jie gali atsakyti į aplinkos siūlymus ir klausimus.
Konstruktyvistinę sąveiką charakterizuoja Bennet, Dunne, Johnson tyrimai: kuo aktyvesnis suaugęs besimokantysis, tuo efektyvesnis mokymosi procesas. Dažnai tradicinis mokymas laikomas neefektyviu; andragogo užduotis - skatinti ilgalaikį dėmesį, protinį įrankių taikymą, eksperimentavimą ir klaidų taisymą. Efektyvus mokymas siekia, kad besimokantieji turėtų savo nuomonę ir gebėtų ją argumntuoti per diskusijas, dialogus ir bendradarbiavimą, plėsdami socialinius gebėjimus, reikalingus gyventi drauge ir aktyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame valstybės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Tarpkultūrinė ir tarptautinė dimensija. Konstruktyvizmas tarptautiniuose santykiuose nagrinėja, kaip žinos prigimtis ir mokymosi procesai įtakoja politinius ir kultūrinius dialogus. Socialinis konstruktas - tai žemėlapio ir santykių visuma, kurioje kultūriniai veiksniai, institucijos ir veikėjai kuria realybę, o šios realybės suvokimas formuoja politinę praktiką, diplomatiją ir tarptautinį bendradarbiavimą. Todėl būtina suprasti, kaip besimokantis tarptautinių santykių kalba kuria kontekstą, kuriame sprendžiami klausimai apie lygybę, teisėtumą ir sąžinę.
Tarptautiniai kontekstai ir socialinis konstruktas
Tarptautiniai santykiai yra dinaminė erdvė, kurioje socialinis konstruktas veikia per kultūrinių normų, institucijų ir praktikos sąveiką. Konstruktyvistinės perspektyvos leidžia analitiškai įvertinti, kaip žinojimo kūrimas ir žinių keitimasis įtakoja diplomatijos procesus, kooperaciją ir konfliktų sprendimą. Mokymasis visada yra konteksto procesas: mokymasis tarptautiniuose santykiuose turi būti orientuotas į realias situacijas, sudėtingus scenarijus ir praktinį įsisavinimą.
- Suaugusiųjų mokymasis tarptautiniuose santykiuose įgauna svarbą integruojant sociokultūrinės perspektyvos elementus.
- Tarptautinis dialogas ir diplomatija remiasi gebėjimu transformuoti patirtį į žinias, vertybes bei gebėjimus dalyvauti globalinėje erdvėje.
- Konstruktyvistinis požiūris skatina dialogą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimą, siekiant įveikti stereotipus ir skirtingus interesus.
Praktiniai įrankiai tarptautinei vadybai ir švietimui
Efektyvus mokymas tarptautiniuose santykiuose remiasi suaugusiųjų mokymosi teorijomis ir konstruktyvistiniais principais. Užtikrinama, kad mokymosi tikslai yra aiškūs, o besimokantieji įsisavina žinias per praktinę veiklą, diskusijas ir dialogą. Tarptautinės organizacijos turėtų skatinti besimokančiųjų patirtį ir socialinį įsitraukimą, remiantis konstruktyvistinėmis idėjomis, kurios pabrėžia aktyvų dalyvavimą, savarankiškumą ir kritinį vertinimą.
| Aspektas | Konstruktyvizmą skatinančios praktikos | Nauda tarptautiniame kontekste |
|---|---|---|
| Žinių konstruavimas | Studentų veiklų integravimas į realias tarptautines problemas | Efektyvesnis sprendimų kūrimas, įtraukiantis kultūrines perspektyvas |
| Dialogas ir ko-kūrimas | Dialoginės sesijos, tarpsalų bendradarbiavimas | Pagerintas diplomatijos kompetencijų ugdymas |
| Kontekstas | Projektinis mokymas su realiais atvejais | Paruoštos personalo žaidžiamos strategijos tarptautinėje arenoje |
Parengti metodai tarptautiniams kontekstams apima Kolbo ir Piaget idėjų integravimą: patirtinė mokymosi analizė, adaptacija, asimiliacija ir akomodacija, kaip besimokančiųjų gebėjimas prisitaikyti prie naujų tarptautinių situacijų ir kultūrų. Svarbu skatinti savarankišką mokymąsi ir sąmoningą patirties transformavimą į žinias, vertybes bei įsitikinimus, kurie vėliau įtakoja tarptautinę elgseną ir sprendimų priėmimą.
Tarptautiniai santykiai reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo, gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų kultūrų ir nuoseklaus dialogo. Todėl socialinis konstruktas tarptautinėje erdvėje aiškina, kaip žinios, normos ir prasmės formuojamos bendravimo ir praktikos metu. Šiame kontekste besimokančiųjų mitų dekonstrukcija, kritinis mąstymas ir bendradarbiavimas padeda steigti konstruktyvaus požiūrio standartus, skatinančius taikų ir tvarų tarptautinį dialogą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #tarptautinius #santykius #konstruktyvistai #aiskina #kaip #socialini