Pensijų kaupimo sistemos Lietuvoje analizė

Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.

Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti. Darbo objektu pasirinkta pensijų sistemos reformos Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį.

Trijų pakopų pensijų sistema: ką reiškia kiekviena pakopa

Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos. Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų, kurios leidžia gyventojams pasirūpinti savo finansine ateitimi senatvėje:

• I pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi.
• II pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai, kai dalis „Sodros“ įmokų pervedama į pensijų fondą. Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose.
• III pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai, kai gyventojai patys investuoja į pensijų fondus. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose.

Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.

I pakopa: valstybinė socialinio draudimo pensija

Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.

Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.

II pakopa: papildomas kaupimas ir reforma 2026-2027

Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.

Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis.

Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%. Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Nuo 2026 m. Pensijų kaupimas prasidės iš naujo. Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą. Pasitraukus 2026-2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, į „Sodrą“ grįžta ta dalis lėšų, kuri buvo pervesta iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto (t. y. ne tavo asmeninės 3 % įmokos, o papildomi procentai). Prašymą pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos nuo 2026 m.

Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju - reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti.

II pakopos privalumai ir trūkumai

Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.

Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.

III pakopa: savarankiškas kaupimas ir mokesčių lengvata

Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.

Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai

III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m.), jeigu III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m.). Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.

III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Likus penkeriems metams iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių.

Investicinis gyvybės draudimas kaip alternatyva

Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų. Šiuo metu siūlome 16 investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus.

Vieno atsakymo nėra. Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžiaus, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama. Kokie investicinio gyvybės draudimo privalumai?

Investicinė grąža, sukauptas turtas ir rinkos rezultatai

2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, kuriuos nulėmė kontroversiški JAV ekonominiai sprendimai, situacija stabilizavosi.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius, nepaisant stiprių rinkų svyravimų pirmąjį ketvirtį, vidutinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža yra teigiama ir siekia +2,58 proc. Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc. Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd.

Bendras III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų. 2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44-50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc.

Rizikos, alternatyvos ir tarptautinės patirtys

Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliant darbo užmokestį. Vieno atsakymo nėra. Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžiaus, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kaupiamoji pensijų sistema nėra panacėja nepalankių demografinių sąlygų kontekste. Tokios reformos yra nepopuliarios, nes pažeidžiami didelių grupių interesai, tačiau anksti pradėtas pensijų reformų įvedimas žmonėms suteikia laiko prisitaikyti, - teigia ekspertas Karlas Hinrichsas. Pasak K. Hinrichso, minėtų problemų galima išvengti pasirinkus vieną iš dviejų alternatyvų. Pirmoji - užkrauti naštą dabartiniams arba būsimiems pensininkams, sumažinant valstybinių pensijų lygį. Kita galimybė yra pagerinti darbuotojų ir pensininkų proporciją keliant pensinį amžių. „Tikiu, kad laipsniškai kelti pensinį amžių, susiejant jį su gyvenimo trukmės raida, yra pati perspektyviausia strategija.“

Nyderlandai ir Danija yra puikūs pavyzdžiai, kaip galima išėjus į pensiją gauti iki 100 proc. buvusių pajamų. Tačiau reikia žinoti, kad šiose šalyse jau kelis dešimtmečius veikia privatūs profesiniai pensijų fondai, į kuriuos lėšas perveda darbdaviai. Profesinių pensijų fondų klausimas Lietuvoje dar tik skinasi savo kelią. „Įmonės Lietuvoje santykinai yra per mažos, kad turėtų stiprius profesinius fondus, todėl viena iš išeičių yra kurti šakinius profesinius pensijų fondus, kurių kūrimu būtų suinteresuotos profesinės sąjungos.“

Visuomenės informuotumas ir elgsena

Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.

Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. Per pirmuosius prekytus metus II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. žmonių.

Ekspertų nuomonės ir rekomendacijos

„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pensijų pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.

„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, - sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, - spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.

Pensijų amžiaus ilginimas ir būtinasis stažas

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m.

Ekspertų įsitikinimu, pensijos turi skirtis priklausomai ne tik nuo to, kiek laiko buvo išdirbta, bet ir nuo išsilavinimo ir darbo pobūdžio. Nepaisant to, turi būti užtikrinta minimali pensija visiems, kuri garantuotų, kad žmogus galėtų išgyventi. Pensijų sistema turi apsaugoti nuo skurdo senyvame amžiuje, suteikdama tam tikrą vidutinių pajamų procentinę dalį išėjus į pensiją.

Apibendrinant pasirinkimo kriterijus ir praktinius patarimus

1. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje.
2. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
3. Jeigu nesate tikri dėl rizikos tolerancijos, rinkitės gyvenimo ciklo fondą arba konservatyvų fondą artėjant pensijai.
4. Apsvarstykite III pakopą dėl mokesčių lengvatos ir papildomo saugumo, bet įvertinkite įsipareigojimus ir laikotarpius.
5. Jei svarstote investicinį gyvybės draudimą, įvertinkite jo lankstumą ir siūlomų investavimo krypčių įvairovę.

Rodiklis	Reikšmė / Pastaba
II pakopos dalyvių skaičius (2025)	~1,4 mln. kaupiančiųjų
II pakopos sukauptas turtas	Virš 10 mlrd. EUR
III pakopos sukauptas turtas	Virš 482 mln. EUR
Vidutinė investicinė grąža (2025 m. I-III ketv.)	II pakopa: +2,58% (vid.)
Didžiausias augimas (2019-2025)	44-50 m. amžiaus grupė: +98,5% kapitalo augimas

Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis siūlomomis lengvatomis ir alternatyvomis. Pasiskaičiuokite, ar suma, kurią kaupiate III pensijų pakopoje, Jus tenkina. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc., o kaupdami I ir II pakopoje gautumėte apie 45 proc.

tags: #pensiju #kaupimo #sistemos #analize #kursinis #darbas