Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.
Inkubacijos tinklo ištakos ir praktiniai pavyzdžiai
Savo veiklos pradžioje Socialinių inovacijų fondas ėmėsi iniciatyvos padėti bedarbėms ir ekonomiškai nuskriaustoms moterims daryti teigiamus pokyčius savo gyvenime, o taip pat paskatinti jas tapti socialiai aktyviomis bei ekonomiškai nepriklausomomis. 1994 metais Socialinių inovacijų fondas suorganizavo pirmus nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus bedarbėms ir socialioje atskirtyje esančioms moterims Kauno mieste. Paramos šiai iniciatyvai organizacija sulaukė iš Olandijos vyriausybinės programos “Pagalba Lietuvos socialinei aprūpinimo sistemai”.
1997 metais, įkūrus „Mokymo centrą moterims ir bendruomenei“ pagal EK PHARE LIEN programą, Socialinių inovacijų fondas prapletė savo veiklą švietimo srityje, pasiūlęs nemokamus mokymus buhalteriams, kompiuterizuotos apskaitos programos “Pragmos” kursus, anglų kalbos užsiėmimus bei slaugos kursus. Tuo pat metu buvo organizuojami ir seminarai, kurių metu bedarbėms ir socialioje atskirtyje esančioms moterims buvo stengiamasi padėti atgauti pasitikėjimą savimi bei išsiugdyti aktyvios darbo paieškos įgūdžius.
Tinklo misija ir strateginiai tikslai
Visa savo veikla Socialinių inovacijų fondas siekia įgyvendinti misiją: “Užtikrinti lygias galimybes socialiai remtiniems žmonėms socialinių inovacijų ir švietimo pagalba”. Bedarbiams ir socialiai remtiniems asmenims suteikti galimybę įgyti žinių ir įgūdžių, atitinkančių šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus bei padėti jiems tapti socialiai aktyviais ir ekonomiškai nepriklausomais.
- Sukurti naujas, specialiai paruoštas mokymo programas, kurios užtikrintų socialiai remiamų asmenų integravimą į aktyvų socialinį gyvenimą.
- Įtakoti viešąją politiką lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo klausimais kuriant bei palaikant socialines partnerystes ir koalicijas.
- Stiprinti nevyriausybinių organizacijų kompetencijas lėšų rinkimo kampanijų organizavimo, tinklų kūrimo srityse bei teikiant veiksmingas paslaugas socialiai remtinoms grupėms organizuojant mokymus nevyriausybinių organizacijų personalui.
Tarptautiniai tinklai ir bendradarbiavimo modeliai
Socialinių inovacijų samprata pastaraisiais metais įgauna pagreitį. Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
Taip pat skaitykite: Konvencijos iššūkiai Lietuvoje
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (CHESS) pavyzdys. Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Projekte dalyvaujantys suinteresuotieji asmenys pastebėjo, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda suburti dalyvius, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą. Būtent galimybė jiems susitikti ir bendrauti ne įprastinėse jų darbinėse aplinkose, o kitoje aplinkoje, kuriant tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines neformaliai buvo sėkmės faktorius naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo atsiradimui.
Problemos ir iššūkiai plečiant socialines inovacijas
Lietuvoje galima pastebėti labai mažą socialinių inovacijų skaičių ir sustingusią pažangą, nors skiriamos didelės politinės ir finansinės pastangos. Yra išleidžiama gausybė informacijos, tyrimų ir iniciatyvų, į kurias įsitraukia ne viena įtakinga valstybinė institucija, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos inovacijų centras, taip pat naudojami Europos Sąjungos fondai.
Skiriamos didelės pinigų ir laiko investicijos, tačiau socialinės inovacijos Lietuvoje nesistengia ir nesukuria tinkamų sąlygų tvariai socialinių inovacijų plėtrai. Tyrimo tikslas - identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias SI sritis, kad būtų nustatyti galimi tobulinimo punktai. Tai padėtų kurti tinkamą plėtros strategiją, kuriant sąlygas socialinės inovacijos augimui ir diegimui Lietuvoje.
Metodikos ir vertinimo priemonės
Šiam tikslui pasiekti apžvelgsime socialinių inovacijų koncepciją, o empirinėje dalyje išsikeltam tikslui pasiekti taikysime daugiatikslio vertinimo metodą COPRAS, kuris padės atlikti socialinių inovacijų lygio vertinimą. Statistinės analizės metodas padės Europos Sąjungos pasirinktas šalis suskirstyti į panašių objektų grupes, vadinamas klasteriais, ir matyti alternatyvų pasiskirstymą pagal veiksnių svarbumą.
Taip pat skaitykite: Konkurso „Lietuva – tai tėvelių namai“ perspektyvos
Tinklaveikos strategijos: tiltų statymas tarp sektorių
Pastebėję esamus panašumus tarp kliūčių, kurias turi įveikti tiek technologijų, tiek socialiniai novatoriai, buvo suformuota ekspertų komanda iš abiejų ekosistemų trijose Europos šalyse: Vokietijoje, Italijoje ir Lietuvoje. POSITIVE (angl. Participatory Open Social Innovation Through Interlinking Valuable Ecosystems) reiškia dalyvaujamąją atvirą socialinę inovaciją, kai tarpusavyje susiejamos vertingos ekosistemos.
„Pagrindinis projekto tikslas - sumažinti atotrūkį tarp dviejų ekosistemų. Minėti iššūkiai bus sprendžiami per žinių perdavimą, mokymą ir technologijų ir socialinių inovacijų sričių derinimą“, - sako Viktorija Bražiūnaitė.
„Statyti tiltus tarp technologinių ir socialinių novatorių nėra lengva. Tradicinės verslo paramos organizacijos, tokios kaip Lietuvos inovacijų centras, yra atviros visiems inovatoriams, ieškantiems paramos, žinių ar partnerių. Tačiau nepaisant to, kad technologijų ir socialinių inovacijų iššūkiai yra panašūs, kartais kalbame skirtingomis kalbomis, stokojame gebėjimo ir patirties pastebėti socialinių inovacijų procesų kliūtis ir negalime efektyviai padėti socialiniams novatoriams jų prašymuose. Štai kodėl tokios tarptautinės iniciatyvos kaip POSITIVE yra gyvybiškai svarbios siekiant suartinti dvi ekosistemas ir padidinti visų dalyvaujančių organizacijų pajėgumus“, - projekto privalumus aiškino dr.
Mokymasis veikiant ir žinių mainai
POSITIVE projekto inicijuotas tarptautinis bendradarbiavimas padeda geriau suprasti, kaip teikti konkrečią paramą socialiniams verslininkams, kurie kuria socialines inovacijas. Gegužės mėnesį partneriai iš Italijos Trentino mieste organizuos patirčių mainus ir gebėjimų ugdymą apie socialinių inovacijų koncepciją ir metodikas. „Žinių ir patirčių mainuose dalyvaus projekto partneriai iš technologijų, inovacijų ir socialinio verslo ekosistemų, tai padės mums geriau suprasti, kaip teikti konkrečią paramą socialiniams verslininkams, kurie kuria socialines inovacijas“, - informacija apie tolimesnes projektines veiklas dalinasi V.
Dirbtuvės ir praktiniai įrankiai
Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui. Tikime, kad šio projekto rėmuose užgimusios diskusijos bei idėjos bus gvildenamos ir ateityje. Įvykusių dirbtuvių diskusijos gali būti vertingos tiek kuriant naujas migrantų integracijos programas, tiek padedant geriau suprasti migrantų integracijos procesus bei iššūkius.
Taip pat skaitykite: tarptautiniai socialinių tinklų rinkodaros aspektai
Kompetencijų stiprinimas ir švietimas
Žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje tikrai nėra daug. Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, - sako profesorė dr.
Pastabos dėl tinklo ateities
„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą.
| Veiklos kryptis | Pagrindinės veiklos |
|---|---|
| Mokymas ir švietimas | Nemokami kursai, mokymo programos, magistro studijos |
| Tinklaveika ir partnerystės | Tarptautiniai projektai (CHESS, POSITIVE), dirbtuvės, mainai |
| Politikos formavimas | Lygių galimybių skatinimas, viešųjų politikų įtraukimas |
| Vertinimas | COPRAS metodika, klasterinė analizė |
Tarptautinis socialinių inovacijų inkubacijos tinklas grindžiamas keletu esminių principų: dalyvavimu ir žinių dalinimu, tarpsektoriniu bendradarbiavimu, praktiniu mokymusi per veiklą, bei gebėjimu suburti skirtingų sričių aktorius į bendras erdves. Šie principai leidžia ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir kurti realias, pritaikomas ir tvarias priemones socialinių problemų sprendimui.
tags: #tarptautinis #socialiniu #inovaciju #inkubacijos #tinklas