Nedarbingumo trukmė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir susiję socialinio draudimo išmokos niuansai

Šiame straipsnyje aptariami laikinio nedarbingumo suteikimo terminai, maksimalūs leidžiami laikotarpiai, ligos išmokų skyrimo sąlygos, slaugos atvejai, galimybė pratęsti nedarbingumą bei praktiniai patarimai, ką daryti pasibaigus nedarbingumo terminams.

Maksimalus laikinojo nedarbingumo trukmė

Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.

Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.

Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Kas nutinka pasibaigus nustatytiems terminams?

Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą.

Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo.

Jei gydymas dar tęsiamas ir išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, asmuo siunčiamas į GKK, kuri sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.

Nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio) išdavimas ir panaikinimas

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis.

Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.

Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB

Slauga: maksimalūs terminais ir specialūs atvejai

Slaugant sergantį šeimos narį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.

Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.

Ligos išmokos: kam priklauso ir kiek mokama

Ligos išmoka yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą.

Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje

Laikotarpis Išmokos mokėtojas Mokėtina suma / procentas
Pirmos 2 kalendorinės ligos dienos (sutampančios su darbo grafiku) Darbdavys 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio
Nuo 3-ios ligos dienos Sodra 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (77,58 % - karantino ar ekstremalios situacijos metu)

Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas.

Kas gali gauti ligos išmoką ir kaip ją gauti

Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių.

Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.

Specifiniai teisės aktų ir administraciniai aspektai

Turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgdamas į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti pirmąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos.

Apribojimai, specialūs reglamentai ir laikini pakeitimai

Pastaba. Iki 2026 m. pabaigos dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas.

Priklausomai nuo teisės aktų pakeitimų, nuo 2027 m. sausio 1 d. dalis tvarkos gali keistis: svarbu sekti naujausius įstatymų pakeitimus.

Specialūs atvejai: onkologinis gydymas ir gydymas dienos stacionare

Teisės aktai numato, kad stacionarinio gydymo, gydymo dienos stacionare ar stebėjimo paslaugos atveju elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tą pačią gydymo dieną, nurodant gydymo dienos stacionare laikotarpį.

Todėl situacijose, kai žmogus kas 3 ar 4 savaites vyksta į onkologijos dienos stacionarą biologinei terapijai ar kitam gydymui ir tą dieną dirbti negali, vien tik kasmetinių atostogų ar nemokamų laisvadienių naudojimas neturėtų būti vienintelis sprendimas.

Emotional and Financial Resources for Cancer Patients: September 2020 CPAN Advocacy Chat

Ar visi gauna ligos išmoką? Apribojimai ir socialinio draudimo sąlygos

Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos.

Dirbantys ir neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama, turi atkreipti dėmesį į specialias sąlygas.

Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonės lėšų neskaičiuojama.

Gydymas tęsiamas, o terminas pasibaigė - kas toliau?

Gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.

GKK sprendimu žmogui gali būti tęsiamas nedarbingumas arba jis gali būti siunčiamas dalyvumo lygiui nustatyti į ANTAA.

Praktiniai patarimai ir alternatyvos

  • Visada rezervuokite laisvą laiką pokalbiui su gydytoju ir įvertinimui: jeigu simptomai išlieka, būtina kreiptis papildomai.
  • Jei planuojate pradėti individualią veiklą - tai gali suteikti lankstumo ir mažinti priklausomybę nuo išmokų bei padėti geriau suderinti darbą su sveikatos poreikiais.
  • Jeigu svarstote verslą ar individualią veiklą, naudingi įrankiai (pvz., Sąskaita123.lt) padeda spręsti buhalterinius klausimus ir leidžia išrašyti sąskaitas greitai bei saugiai.
  • Jeigu kyla papildomų klausimų dėl socialinės ar finansinės pagalbos (ypač onkologiniams pacientams), galite kreiptis į POLA pacientų gidus: +370 606 07257 arba parašius el. Paštu.

Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)

  1. Koks maksimalus nedarbingumo laikotarpis? - Iki 122 kalendorinių dienų vienu laikotarpiu; iki 153 dienų per paskutinius 12 mėn. su pertraukomis.
  2. Kas vyksta, kai šie terminai išnaudojami? - Asmuo siunčiamas į GKK, kuri sprendžia dėl tolimesnio gydymo ir nedarbingumo.
  3. Ar ligos išmoka mokama visiems? - Ne; būtinas tam tikras socialinio draudimo stažas ir deklaruota darbo vieta.
  4. Kaip gauti ligos išmoką? - Pateikti prašymą „Sodrai“ su reikiamais medicininiais dokumentais.

tags: #kiek #gali #testis #nedarbingumas #pagal #darbo