Vyriausybei pratęsus karantiną, jaučiama padidėjusi įtampa darbo rinkoje. Kyla įvairūs ginčai, o Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad karantino laikotarpiu į ją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo.
Darbo inspekcijos specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais.
Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Darbo ginčų komisijos tikslas yra operatyviai, greitai ir nemokamai išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka.
Darbuotojų atleidimai: kaip apsaugoti darbdavio reputaciją?
Dažniausios darbo ginčų priežastys
Pasak I. Janukevičienės, apie 40 procentų darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė.
Antrojoje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai tokie ginčai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnautojų socialinių garantijų apžvalga
Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenos ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo.
Trečiojoje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kai darbuotoją atleidžia, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti.
Paklausta, ką žmogui reikėtų daryti sužinojus apie atleidimą, Darbo inspekcijos atstovė teigia, kad svarbu surinkti įrodymus dėl atleidimo neteisėtumo. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai.
Darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas - darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.
Darbo ginčių komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Austrijos tarnautojų socialinė apsauga
I. Janukevičienė sako, kad „Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardyti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją.
Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru.
Prastovos ir išmokos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai ir karantinui, Darbo kodekso reikalavimai išlieka ir jų laikytis - privalu.
Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams. Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo.
Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“.
Taip pat skaitykite: Socialinės garantijos Lietuvoje
Tačiau kompensuojama suma negali būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 7 d.). Subsidijos už prastovose esančius darbuotojus mokamos dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.
Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:
- 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
- 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
Jeigu jus atleido, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia bus galima ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Parama Užimtumo tarnyboje
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą - laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.
Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse. Ši priemonė galioja tik iki 2020 m.
Kai darbdaviams iškeliama bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki - darbuotojai gali gauti garantinio fondo išmokas už neišmokėtas su darbo santykiais susijusias pajamas.
Į Garantinio fondo išmokas darbuotojas gali pretenduoti, jeigu įmonėje pradėjo dirbti anksčiau nei teismas nutarė iškelti bankroto bylą ar kreditoriai pradėjo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc.
Ilgalaikio darbo išmoka
Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.
Išmokų dydžiai:
- 5-10 metų - 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- 10-20 metų - 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
- Ilgiau nei 20 metų - 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
Darbuotojų atstovavimo veiklos garantijos
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis.
Darbo kodekso nuostatos numato minimalias veiklos garantijas darbuotojų atstovams, kurias privalo suteikti darbdavys. Darbuotojų atstovavimo veiklos garantijos pirmiausia apima darbdavio pareigą visiems darbuotojų atstovams skirti nemokamą patalpą bei privalo leisti naudotis visomis kitomis turimomis darbo priemonėmis (suteikiama interneto prieiga ir pan.).
Kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organams, darbo tarybų nariams, taip pat darbuotojų patikėtiniui turi būti sudaromos tinkamos jų veiklos sąlygos.
„Kadangi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovai savo funkcijas paprastai atlieka darbo metu, darbdavys privalo suteikti laisvą laiką nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariai, darbo tarybų nariai ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimo pareigų vykdymo metu atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, ir už šį laiką darbdavys jiems moka vidutinį darbo užmokestį“, - pabrėžia Š.Orlavičius.
Be to, Darbo kodeksas įtvirtina ir darbdavio pareigą sudaryti sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų mokymui ir švietimui, taigi šiam tikslui įgyvendinti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariams, darbo tarybų nariams ir darbuotojų patikėtiniui suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, ir bent už dvi iš jų privalo būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Viena reikšmingiausių darbuotojų atstovams taikomų garantijų, anot kanclerio, - jų apsauga nuo diskriminavimo, neteisėto elgesio ir priešiškumo.
Svarbu akcentuoti, kad, siekiant užtikrinti darbdavio ir darbuotojų, jų atstovų interesų pusiausvyrą, Darbo kodeksas užtikrina, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepatirtų diskriminacijos ar kitų neigiamų padarinių dėl darbuotojų atstovavimo funkcijų vykdymo ir (arba) narystės darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos veikloje.
Darbuotojų, kurie kartu vykdo ir darbuotojų atstovų funkcijas, darbdavys be VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo negali:
- atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia;
- savo iniciatyva pakeisti būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, darbo užmokesčio, darbovietės) jas pablogindamas, palyginti su tos pačios kategorijos darbuotojų darbo sąlygomis.
„Tai nereiškia, kad su darbuotojais, kurie vykdo darbuotojų atstovų funkcijas, darbo sutartis negali būti nutraukta, tačiau VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį arba pakeisti (bloginti) būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje“, - pažymi Š.Orlavičius.
Priimtas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.
Vis dėlto, akcentuoja kancleris, svarbu priminti tai, kad VDI suteiktas leidimas nutraukti darbo sutartį jokiu būdu nereiškia, kad atleidimas iš darbo savaime yra teisėtas ir (arba) pagrįstas.
Darbuotojas, su kuriuo darbdavys nutraukė darbo sutartį, gavęs VDI leidimą, manydamas, kad visgi darbo sutarties nutraukimas pažeidžia jo teises, gali bendra tvarka kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas įvertinti, ar atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas.
Apsaugos nuo diskriminacijos ir neteisėto elgesio garantijos darbuotojų atstovams yra taikomos ne tik visą jų kadencijos laikotarpį, tačiau ir 6 mėnesius šiai kadencijai pasibaigus.
Galiojanti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio redakcija numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jis išrinktas, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Taigi darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės atleidžiant darbuotoją, išrinktą į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, pavyzdžiui, profesinės sąjungos pirmininką ar kitą valdymo organo narį, privalu kreiptis ir gauti tiek profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo, tiek Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimą.
Žinoma, Darbo kodekse įtvirtinamos tik minimalios, privalomos darbuotojų garantijos, tačiau jos gali būti išplėstos, papildytos kolektyvinėse sutartyse, kituose susitarimuose tarp darbdavio ir darbo tarybos ar profesinės sąjungos.
tags: #tarnautoju #socialines #garantijos #salyse