Pensijų dydis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, išlieka žemesnis, o jų finansavimui skiriamos lėšos - gerokai mažesnės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad pensijų dydis gali atrodyti didesnis, jei įsigilintume į skaičiavimo metodikas, tačiau dauguma pensininkų vis dar susiduria su ribotomis finansinėmis galimybėmis.
Kaip įvertinti savo pensiją?
Vis dėlto, Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta galimybė senatvės pensiją padidinti iki 40 proc., apie kurią žino tik nedidelė dalis gyventojų.
Kaip pasididinti pensiją?
Pensininkai gali pasididinti savo pensijas nukeldami pensijos mokėjimą. Senatvės pensiją įmanoma pasididinti net iki 40 proc.
Pagal įstatymą, pensiją galima atidėti tik pilniems metams, tačiau ne ilgiau kaip penkeriems. Už kiekvienus atidėtus metus pensija didinama 8 proc., o tai reiškia, kad maksimalus galimas padidėjimas siekia 40 proc.
„Sodra“ taip pat pateikia galimybę atidėti jau paskirtos pensijos mokėjimą. Tai ypač naudinga tiems, kurie dar dirba ir gali apsieiti be pensijos tam tikrą laiką. Dirbant ir mokant įmokas, pensija didėja ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai įgyto stažo bei apskaitos vienetų.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam priklauso 600 eurų mėnesinė pensija, atidėjęs ją metams, gauna 48 eurais didesnę išmoką, o po penkerių metų ji išauga iki 840 eurų per mėnesį. Šis padidėjimas yra taikomas visą likusį gyvenimą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad atidėjimas turi finansinių pasekmių - žmogus laikinai praranda teisę gauti pensiją ir turi pragyventi iš kitų pajamų.
Ar pensijos atidėjimas apsimoka?
Ar pensijos atidėjimas tikrai finansiškai apsimoka priklauso nuo individualių aspektų. Puikiai besijaučiantys, papildomų pajamų turintys pensininkai gali nukelti pensijos mokėjimą ir taip pasididinti savo išmokas.
Norint įvertinti pensijos atidėjimo naudą, būtina atlikti detalius skaičiavimus. Tarkime, žmogui priklauso 600 eurų pensija, tačiau jis nusprendžia ją atidėti vieneriems metams. Per tą laiką jis netenka 7200 eurų (600 eurų x 12 mėnesių), tačiau jo pensija padidėja 48 eurais per mėnesį. Šis padidėjimas atsiperka per 12,5 metų (7200 eurų / 48 eurai). Jei žmogus tikisi gyventi ilgiau nei šis laikotarpis, atidėjimas tampa finansiškai naudingu sprendimu.
Tačiau reikia atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į kitus svarbius veiksnius. Pavyzdžiui, jei žmogus dar dirba ir turi pakankamai pajamų, pensijos atidėjimas leidžia sutaupyti daugiau lėšų senatvei. Be to, dirbantiems asmenims pensija didinama ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai sumokėtų įmokų, kurios padidina stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Pasirenkant, ką daryti, taip pat labai svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę. Jei žmogus jaučiasi gerai ir numano, kad gyvens ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, pensijos atidėjimas gali tapti pelninga ilgalaike investicija. Tačiau, jei sveikata prastėja arba finansinė situacija neleidžia apsieiti be pensijos, atidėjimas gali būti visiškai nereikalingas ir net nenaudingas.
Kiek žmonių naudojasi pensijos atidėjimo galimybe?
Pensijos atidėjimo galimybe šiuo metu naudojasi vos ~780 žmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 620 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, tačiau tik apie 780 žmonių naudojasi atidėtos pensijos galimybe. Toks mažas skaičius gali būti paaiškinamas informacijos stoka ir ekonominiais sunkumais.
Daugelis žmonių tiesiog nežino apie šią galimybę arba nesupranta jos naudos. Be to, dauguma pensininkų neturi pakankamai pajamų, kad galėtų išsiversti be pensijos bent metus. Būtina prisiminti, jog net penktadalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, o didžioji dalis tokių asmenų ir yra pensinio amžiaus sulaukę gyventojai.
Kitas svarbus faktorius - baimė dėl gyvenimo trukmės. Žmonės nerimauja, kad jų sveikata pablogės arba jie nesulauks pakankamai ilgo gyvenimo, kad pensijos atidėjimas iš tikrųjų atsipirktų. Dėl šios priežasties galimybė atidėti pensiją dažnai nėra laikoma realia alternatyva, nors „Sodra“ pensijos atidėjimą pristato kaip labai gerą sprendimą.
Nepaisant to, pensijos atidėjimas gali būti vertingas pasirinkimas, tačiau tik tiems, kurie gali sau tai leisti. Tai gali tapti svarbia finansine priemone, užtikrinančia didesnes pajamas senatvėje ir suteikiančia daugiau stabilumo ateities planams.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Antra pensijų pakopa: ką daryti?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - antros pakopos dalyvis galės iš bendrovės fondo pasitraukti. Taigi, jei asmuo nuo Naujųjų nesiruošia nieko keisti ir žada tęsti kaupimą antroje pakopoje, žmogus apskritai nieko daryti nereikia.
Tuo žmogus galės pasinaudoti ne tik per minėtą pereinamąjį „langą“, bet ir bet kuriuo gyvenimo metu. Kartu atstovė primena, kad jei žmogus įmokų pats nemokėjo, jų atsiimti ir negalės. Taip pat ji pabrėžia, kad atsiimant dalį lėšų nesulaukus senatvės pensijos, už išsiimamą sumą turės sumokėti 3 proc. mokestį dėl savo įsipareigojimų nevykdymo.
Patarimai, ką apgalvoti prieš priimant sprendimą
Jei žmogus nežino, ką daryti keičiantis antros pakopos pensijos sistemai, geriau neskubėti. Jeigu nežinai, ką daryti - neskubėk. Turime dviejų metų langą, todėl skubėti nereikia.
Žinoma, neskubėti reikia gudriai, nes nors ir turime dviejų metų langą, visos galimybės galioja: tiek stabdymas neribotam laikui, tiek 25 proc. atsiėmimas - jomis galima bus pasinaudoti bet kada, išskyrus, kai norima visiškai pasitraukti iš sistemos.
Ekonomistės manymu, tendencija naujesnėse apklausa yra aiški - taip manančių žmonių skaičius auga. „Jei vasarą turėjom apie 19-20 proc., kurie buvo tvirtai apsisprendę pasitraukti, pagal dabartines kitų bendrovių atliktas apklausas matome, kad tas procentas smarkiai didėja. Iš kitos pusės, vasarą buvo pakankamai daug neapsisprendusių, o šiuo momentu neapsisprendusių procentas mažėja ir labiau linkstama pasitraukimo link“, - dėstė pašnekovė.
Ką daryti su atsiimtomis lėšomis?
O ką daryti su atsiimtomis lėšomis ir kur investuoti daryti tiems, kurie tvirtai apsisprendę pasitraukti iš antros pensijų pakopos? „Turbūt geriausias patarimas visą laiką investuoti į dalykus, kuriuos supranti. Tai jeigu nesupranti, neinvestuok. Jeigu kažkas supranta, kaip nusipirkti įmonės akcijų, tai tegul investuoja įmonės akcijas. Jeigu supranta, kaip banke pasidėti indėlį - tebūnie banke pasideda indėlį. Jeigu nesuprantat nieko, galbūt galima tuos pinigus investuoti į ekonominio raštingumo kursus, investuoti į save“, - patarimu pasidalijo Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Ji priminė, kad Lietuva neišskirtinė ir čia būta finansinių piramidžių ar apgaulės schemų nuo pat nepriklausomybės.
Patarimu, kaip neužkibti ant sukčių jauko, pasidalijo ir „Sodros“ atstovė. „Jeigu kažkas siūloma labai gero, iškart turėtų įsijungti signalas, o ar iš tikrųjų yra taip. Jeigu kas nors prisistato „Sodra“ ar pensijų kaupimo bendrove, galbūt vertėtų pokalbį tam momentui baigti ir pačiam paskambinti į pensijų kaupimo bendrovę ar „Sodrą“, pasikalbėti tais klausimais. Tada jūs būsite užtikrintas, su kuo kalbate“, - patarė D. Gerulytė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja.
Tam pritarė ir laidoje kalbėjusi ekonomistė. „Taisyklė numeris vienas - visada, kalbant apie bet kokį pinigų leidimą, jūs turite būti tas, kuris pirmas užmezgate kontaktą“, - nurodė ji.
Kaip apskaičiuojama pensija?
Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis).
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus.
Senatvės pensijos apskaičiavimas ir būsimi pokyčiai
Senatvės pensijos apskaičiavimas ir būsimi pokyčiai Paprastai tariant, pensijų sistema susideda iš kelių pakopų. Pirmąją pakopą, arba „Sodros“ mokamą senatvės pensiją, sudaro du dydžiai: bendroji pensijos dalis yra mokama iš valstybės biudžeto ir yra susieta su darbo stažu, „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ priminė Daiva Gerulytė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja.
„Tie, kas turi darbo stažą nuo 15 iki 34 metų šiais metais, jau kitais metais bus iki 35 metų, gauna vieno bazinio dydžio bendrąją dalį. Atitinkamai, jeigu stažas didesnis - tada dauginamas iš tam tikro koeficiento. Antroji pensijos senatvės pensijos dalis yra individualioji dalis ir ji priklauso nuo sukauptų apskaitos taškų arba apskaitos vienetų - jie yra vadinami įvairiai. Apskaitos vienetai kaupiami kasmet mokant mokesčius „Sodrai“. Jų dalis, kuri yra skirta senatvės pensijai, šiuo metu siekia 8,72 proc.“ - dėstė atstovė.
D. Gerulytė sako, kad pasibaigus metams, paskaičiuojama, kiek sumokėta mokesčių ir atitinkamai žmogus per metus gali gauti iki 5 apskaitos vienetų prie individualiosios dalies. „Sulaukęs senatvės pensijos amžiaus jau turėtus taškus ar apskaitos vienetus, daugina iš tuo metu esančio vieneto vertės ir taip gaunama jo individualioji pensijos dalis, o toliau jau antroji, trečioji pakopa ir kiti dalykai“, - paaiškino ekspertė.
Kalėdama apie nuo kitų metų įsigaliosiančius pokyčius antros pakopos sistemoje, „Sodros“ atstovė sako, kad sistema tampa lankstesnė, atsiranda daugiau pasirinkimo galimybių. Pavyzdžiui, automatinis įtraukimas į antrą pensijų pakopą pakeičiamas kvietimu kasmet prisijungti. Taigi, jei žmogus to daryti nenorės, nieko daryti ir nereikės.
Ką žinoti pasukant skirtingais keliais?
Taigi, jei asmuo nuo Naujųjų nesiruošia nieko keisti ir žada tęsti kaupimą antroje pakopoje, žmogus apskritai nieko daryti nereikia. Antruoju atveju, kai norima sustabdyti įmokų mokėjimą, žmogus turi parašyti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei. Tiesa, tai galima padaryti tik nuo 2026 m. sausio 1 d. ir įmokos bus stabdomos jau nuo kito mėnesio 12 mėnesių.
Trečiuoju keliu asmuo turės galimybę atsiimti 25 proc. sukaupto turto, bet ne daugiau negu sumokėtų įmokų suma. Tuo žmogus galės pasinaudoti ne tik per minėtą pereinamąjį „langą“, bet ir bet kuriuo gyvenimo metu. Kartu atstovė primena, kad jei žmogus įmokų pats nemokėjo, jų atsiimti ir negalės.
Dirbtinis intelektas ir pensijos: ar galima pasikliauti?
Paklaustas, ką daryti atsivėrus reformos „langui“, „ChatGPT“ pradeda nuo klausimo, ar žmogui reikia pinigų dabar. Jeigu gyventojas turi neatidėliotinų poreikių - pavyzdžiui, netikėtai padidėjusių sveikatos išlaidų, vartojimo paskolų su didelėmis palūkanomis ar planuoja svarbų pirkimą, tuomet DI pasiūlo galimybę išmoką atsiimti anksčiau.
Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas, neskuba ir nori užsitikrinti didesnę pensiją ateityje, „ChatGPT“ neretai rekomenduoja pensijos neatsiimti, remdamasis tuo, kad palaukus ilgiau išmokos gali išaugti.
L.Načajienė pabrėžia, kad į visus patarimus reikėtų žiūrėti kritiškai. „Dirbtinis intelektas gali užduoti gerus klausimus, bet jis nežino jūsų finansinės istorijos, įsipareigojimų, nesupranta šeimos situacijos ar sveikatos būklės. Jis nemato jūsų tikrųjų pajamų, negali suvokti ateities planų, neturi prieigos prie jūsų kredito istorijos ar finansinių tikslų ir negali įvertinti, kaip pokyčiai darbo rinkoje ar ekonomikoje paveiks jūsų asmeninę situaciją. DI vertina tik duomenis, kuriuos pats jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs. Todėl remiantis vien jo pasiūlymais priimti sprendimą dėl pensijos būtų pernelyg rizikinga“, - teigia ekspertė.
Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jo paprašyti remtis patikimais šaltiniais ir pateikti nuorodas į išnašas. Dar geresnė praktika - naudoti tokius DI įrankius, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie sukurti rasti tikslią informaciją internete.
„ChatGPT“ taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos problemos, genetika ar numatoma trumpesnė gyvenimo trukmė gali būti argumentas atsiimti pensiją anksčiau. Visa sukaupta suma be jokių mokesčių gali būti išmokėta anksčiau tik tuo atveju, jei žmogui nustatytas 70-100 proc. darbingumo netekimas, sunki liga (pagal SAM ligų sąrašą) ar paliatyvios pagalbos poreikis. Tai galimybė, skirta labiau socialinei apsaugai, tačiau ji turėtų būti apsvarstyta remiantis specialistų įžvalgomis, o ne dirbtinio intelekto patarimais.
L.Načajienė akcentuoja, kad „ChatGPT“ gali būti gera priemonė užduoti sau tinkamus klausimus, išsiaiškinti sąvokas ar padėti įvertinti kelis galimus scenarijus, tačiau jo žodis neturi būti paskutinis. Dirbtinis intelektas yra puikus pagalbininkas, bet ne itin patikimas finansų patarėjas.
Todėl jokiu būdu nepatikėkite jam jautrių duomenų, tikrinkite jo pateikiamus „faktus“. Galiausiai, finansinius sprendimus priimkite tik pasitarę su finansų specialistais, įvertinę savo tikslus, rizikas ir kitas aplinkybes.
Ji primena, kad pensijų sistema yra sukurta tam, kad padėtų išlaikyti pajamas senatvėje, o trumpalaikis malonumas šiandien dažnai reiškia mažesnį finansinį saugumą rytoj. Todėl prieš atsiimdami savo lėšas būtinai įvertinkite visas galimas tokio sprendimo pasekmes.
Antros pensijų pakopos pertvarką parengusios Vyriausybės projekte numatyta, kad gyventojai iš kaupimo laisvai galėtų trauktis 21 mėnesio laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projektą nuo kitų metų savanoriškai nusprendę toliau kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo.
Atskaičius 3 proc., lėšas būtų galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. Numatytos trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.