Valstybės tarnyba Lietuvoje yra reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nustato valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas. Šiuo įstatymu yra apibrėžiamos valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe.
Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Viešojo sektoriaus reformą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir kitus susijusius įstatymų projektus. Šios reformos tikslas - padaryti valstybės tarnybą lankstesnę ir patrauklesnę.
Socialinės Garantijos ir Kompensacijos
Valstybės tarnautojams numatytos įvairios socialinės garantijos ir kompensacijos, kurios apima:
- Laidojimo išlaidas, jei valstybės tarnautojas žūsta atlikdamas tarnybines pareigas arba miršta dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu.
- Vienkartinę kompensaciją šeimos nariams, jei valstybės tarnautojas žūsta ar miršta dėl tarnybos. Kompensacijos dydis priklauso nuo aplinkybių ir gali siekti nuo 9,31 iki 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio.
- Materialinę pašalpą, jei valstybės tarnautojo materialinė būklė sunki dėl ligos, artimųjų mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo.
- Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl perkėlimo į kitą vietovę.
Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos.
Valstybės tarnautojo, žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), - iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, - 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Šią pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, - atitinkamai Ministras Pirmininkas, savivaldybės taryba iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų.
Valstybės tarnautojo persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Naujos Redakcijos Valstybės Tarnybos Įstatymo Projekto Kritika
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga kritikuoja naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą dėl:
- Neargumentuoto siūlymo didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą.
- Nepagrįsto siūlymo panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams.
- Socialinių garantijų panaikinimo, kuris prieštarauja tarptautinei praktikai.
- Siūlymo „įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams.
- Nepagrįstų siūlymų iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą.
- Siūlymo eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio.
Profsąjunga teigia, kad reforma iš esmės pablogins valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) - 52 tūkst. 580. Civilių valstybės tarnautojų (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovų) - 30 tūkst. 202. Amžiaus vidurkis - 45,52 m. Iš civilių tarnautojų didžiąją daugumą sudaro moterys - net 23 199. Vidutinis valstybės tarnautojų mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2016 m.
Teismų Praktika
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) formuoja praktiką, aiškinančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, susijusias su valstybės tarnautojų teisėmis ir garantijomis. Teismų sprendimai pabrėžia, kad valstybės tarnautojai turi būti tinkamai informuojami apie jų pareigybės panaikinimo procedūras, jiems turi būti suteikta galimybė pretenduoti į kitas pareigas, o atleidimo procedūros turi būti vykdomos laikantis įstatymų reikalavimų.
LVAT taip pat yra nurodęs, kad darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.
Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Valstybės tarnautojo tarnybos laiką su jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vieniems metams, bendras pratęstos tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.
Į pareigas įstatymuose nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali šiuo pagrindu savo noru atsistatydinti iš pareigų arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.
Statistika
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis:
- Bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) - 52 580.
- Civilių valstybės tarnautojų (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovų) - 30 202.
- Amžiaus vidurkis - 45,52 m.
- Iš civilių tarnautojų didžiąją daugumą sudaro moterys - net 23 199.
Vidutinis valstybės tarnautojų mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2016 m.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) | 52 580 |
| Civilių valstybės tarnautojų skaičius | 30 202 |
| Amžiaus vidurkis | 45,52 m. |
| Moterų skaičius (iš civilių tarnautojų) | 23 199 |
tags: #valstybes #tarnautoju #socialiniu #garantiju #problematika #lietuvoje