Miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas ir nekrozė, kurie atsiranda dėl ilgalaikės ischemijos. Lietuvoje sergamumas miokardo infarktu yra gana didelis, o dėl šios ligos mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Nors ligoninėje gydyto infarkto mirštamumas šiuo metu mažėja - širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių gyventojų invalidumo priežasčių. Šios ligos sutrikdo fizinio krūvio toleranciją, socialinį aktyvumą, ekonominį nepriklausomumą. Gyvenimo kokybę sunkina tai, kad ligoniai priversti ilgą laiką reguliariai vartoti vaistus.
Miokardo infarkto priežastys ir simptomai
Pagrindinės infarkto priežastys yra aterosklerozė, aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas, nutukimas ir nesveika mityba. Miokardo infarktą išprovokuoja didelis emocinis arba fizinis krūvis. Susirgę miokardo infarktu, dauguma pacientų jaučia stiprų skausmą už krūtinkaulio. Skausmas plinta į kairiąją ranką, petį, kaklą, viršutinę pilvo dalį. Savaime skausmas neišnyksta, nepadeda ir nitroglicerinas. Pasitaiko ir kitos miokardo infarkto klinikinės formos - gastralginė, cerebralinė, aritminė, besimptomė ir kt. Nerimą kelia, kad daugelis mūsų neįžvelgia miokardo infarkto pavojaus, nors kiekvieną mėnesį jis ištinka apie 600 žmonių, iš jų 90-iai jis būna mirtinas. Vis dažniau serga jauni, darbingo amžiaus asmenys.
Širdies infarkto požymiai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasireiškia stiprus skausmas krūtinės srityje, plintantis į rankas, nugarą, kaklą ar žandikaulį. Miokardo infarkto simptomai dažnai apima staigų oro trūkumą, prakaitavimą, širdies plakimo sutrikimus. Infarkto požymiai moterims ir vyrams kartais skiriasi. Infarkto požymiai vyrams paprastai yra labiau atpažįstami, tokie kaip stiprus krūtinės skausmas. Moterims gali pasireikšti labiau netipiniai infarkto požymiai, kurie yra sunkiau atpažįstami. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra mažiau pavojingi.
Kaip atpažinti artėjantį infarktą?
Artėjantį infarktą išduoda spaudžiančio ar maudžiančio pobūdžio (rečiau - aštraus, deginančio) vidutinio intensyvumo ar stiprus skausmas krūtinėje, plintantis į kaklą ar rankas, kartais lokalizuotas po krūtinkauliu „duobutėje“, atsiradęs staiga, ar stiprėjantis, užtrukęs ilgiau nei 20 minučių. Skausmas gali atsirasti po fizinio ar emocinio krūvio, neretai - ramybėje, ypač ryto valandomis, gali susilpnėti ir vėl sustiprėti. Skausmą gali lydėti šalto prakaito pylimas, silpnumas, dusulys, mirties baimė, pykinimas ar net vėmimas, širdies plakimo pojūtis, tačiau nedidelė dalis pacientų patiria tik nežymų skausmą ar netipinius pojūčius, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio ar pilvo maudimą.
Nors ir ne visada, tačiau kai kurie pacientai dar iki miokardo infarkto keletą savaičių jaučia diskomfortą krūtinėje krūvio metu ar ryto valandomis, kuris praeina savaime ar nutraukus krūvį, tačiau, kadangi tas sunkumas krūtinėje nevargina, dažnai niekur nesikreipia.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Ką daryti įtariant infarktą?
- Iškvieskite greitąją pagalbą, ir pabūkite šalia, stebėdami žmogaus sąmonės būklę bei kvėpavimą, kol atvyks medikai.
- Pasodinkite, jei tik yra galimybė - paguldykite infarkto ištiktą žmogų.
- Jei ištiko klinikinė mirtis - gaivinkite.
- Jei infarkto ištiktas žmogus yra vienas namuose, būtina atrakinti duris ir laukti iškviestų medikų, nes klinikinė mirtis nėra retas reiškinys sutrikus širdies kraujotakai, o atrakintos durys nesutrukdys medikams pradėti teikti pagalbą.
Diagnostika ir gydymas
Miokardo infarkto diagnostikoje svarbiausias vaidmuo tenka elektrokardiogramai. Diagnozuojant infarktą, labai svarbu atsižvelgti į asmens simptomus ir rizikos veiksnius. Infarkto gydymas apima greitą medicininę intervenciją. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip aspirinas, nitroglicerinas, trombolitikai, kurie padeda sumažinti trombo susidarymą ir atkurti kraujo tėkmę į širdies raumenį. Gydymą vien injekcijomis, tabletėmis bei lovos režimu jau seniai pakeitė moderni medicina ir aukščiausio lygio technologijos. Atliekamos skubios užsikimšusios kraujagyslės atvėrimo procedūros. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus arba užsikimšusią širdies vainikinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu (perkutaninė transluminalinė koronarinė angioplastika - PTKA). Jos metu į arteriją dažniausiai įvedami metaliniai arba vaistais dengti stentai.
Reabilitacija po miokardo infarkto
Miokardo infarktą ir kraujagyslės atvėrimo procedūrą patyręs ligonis dažniausiai reabilituotis gali grįžti į savo rajono ligoninę. Jam skiriama krešuliams neleidžiančių susidaryti vaistų, taip pat preparatų, mažinančių kraujospūdį, kraujo riebalų kiekį, ir kitų. Reabilitacija po infarkto yra esminė siekiant atkurti fizinę ir emocinę sveikatą. Tai apima fizinį aktyvumą, mitybos keitimą ir psichologinę pagalbą. Reguliarūs fiziniai pratimai, atliekami prižiūrint specialistams, gali padėti atstatyti širdies funkciją ir pagerinti bendrą sveikatą.
Po patirto infarkto svarbu keisti gyvenimo įpročius. Paciento gyvenimo pokyčiai po infarkto priklauso nuo to, kokias komplikacijas jis patyrė. Sudėtingiausia tiems, kuriems gyvenimo kokybę blogina širdies nepakankamumas - dusulys, silpnumas, tinimai, taip pat aritmijos.
Lietuvoje didelė dalis ligonių po infarkto vyksta į reabilitacijos įstaigas, kur pamažu vėl pratinami prie įprasto fizinio krūvio. Būtų labai gerai, kad žmogus laikytųsi sveikos gyvensenos principų - kasdien sportuotų bent 30 minučių iki suprakaitavimo ir pulso padažnėjimo, daugiau vaikščiotų, sumažintų kūno svorį, nerūkytų, vartotų mažiau druskos, saldumynų ir gyvulinės kilmės riebalų, daugiau daržovių, riešutų, riebios jūrinės žuvies. Svarbus darbo ir poilsio režimas, netinkamas darbas naktimis. Apie socialinių ryšių ir gerų emocijų naudą nedažnai kalbama, tačiau noriu pabrėžti, jog socialinė izoliacija ir depresija blogina prognozę, tai įrodyta.
Ji prideda, jog paskirtų vaistų reguliarus vartojimas taip pat svarbus, ypač pirmaisiais metais po miokardo infarkto. Pakitus būklei, atsiradus naujiems simptomams reikalinga šeimos gydytojo ar kardiologo konsultacija.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Po miokardo infarkto gydydami vaistais siekiame geros kraujo spaudimo kontrolės (mažesnio nei 130/80 mmHg), suretiname pulsą ramybėje iki 55-65 k/min, dislipidemiją gydome siekdami mažo tankio lipoproteinų koncentracijos kraujyje sumažėjimo, skiriame du vaistus, veikiančius kraujo krešėjimą. Visada sakau pacientams, kad tabletės yra svarbios, jos tikrai padės, jei bus suvartotos, bet dar svarbiau yra tai, kaip žmogus gyvena - širdies sveikata susijusi su mityba, fiziniu aktyvumu ir geromis emocijomis.
Širdies ir kraujagyslių ligų daugeliu atvejų galima išvengti teisingai įvertinus rizikos veiksnius ir pakeitus gyvenimo būdą.
Fizinė reabilitacija
Kineziterapija šiems ligoniams pradedama nuo pirmųjų dienų. Fiziniai pratimai - tai organizuota judėjimo forma, o fizinis krūvis yra stipriausias fiziologinis dirgiklis, nuo kurio suintensyvėja širdies darbas ir padidėja deguonies poreikis. Fizinio krūvio metu dėl nervinio ir humoralinio poveikio sumažėja vainikinių kraujagyslių tonusas ir padidėja vainikinė kraujotaka, taip pat pagerėja širdies raumens medžiagų apykaita. Maisto medžiagos įsisavinamos ekonomiškiau, jų daugiau susikaupia širdies raumenyje.
Ūminės fazės metu ligonis mokomas atpalaiduoti raumenis, diafragminio kvėpavimo, siekiant išvengti hipostatinio plaučių uždegimo. Pratimus kojų, rankų smulkiems raumenims ligonis turi atlikti ne mažiau, kaip penkis kartus per dieną. Jei nėra skausmų, ritmo sutrikimų, pirmomis susirgimo dienomis 2 - 3 kartus per dieną ligonis sodinamas, sėdi kaskart po 5 - 10 minučių. Pereinant iš horizontalios ( gulimos ) padėties į sėdimą, galūnių ir liemens judesiai turi būti atliekami nuosekliai, tam tikra tvarka, padėti ligoniui pakelti viršutinę liemens dalį ir nuleisti kojas. Jeigu yra funkcinė lova, jau pirmomis dienomis, pakėlus galvūgalį 45º kampu, ligoniui leidžiama nusiprausti veidą, valytis dantis, valgyti, naudotis basonu.
Trečią - septintą dieną ligonis sėdėdamas atlieka pratimus - suka rankas ir pečius, kelia rankas virš galvos, lenkia ir tiesia kojas. Pratimai atliekami lėtai. Tempas turi atitikti ligonio kvėpavimą. Po kiekvieno pratimo numatoma atsipalaidavimo ir poilsio pertraukėlė. Darant pratimus, reikia sekti ligonio pulsą. Padidėjus pulso dažniui daugiau kaip 15 - 20 tvinksnių, reikia daryti poilsio pertraukėlę. Pirmomis ligos dienomis rekomenduojamas gydomasis masažas, kuris normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir koronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą. Masažas padeda pašalinti stazę, palengvina kairiosios širdies pusės darbą. Dar svarbu, kad masažas sukelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalėti baimę ir abejones dėl ateities. Efektyviausias kojų, nugaros, pečių ir širdies srities masažas, masažas šalčiu. Masažas atliekamas praėjus vienai valandai po valgio. Procedūros trukmė - 8 - 15 minučių, po to rekomenduotinas vienos valandos poilsis. Procedūros atliekamos kasdien arba kas antra diena ( iš viso 10 - 15 procedūrų ).
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Fizinės reabilitacijos metu svarbu dalykinis bendradarbiavimas su ligoniu. Būtina aptarti, kokius pratimus ir kada geriausia atlikti. Ligonį reikia skatinti, kad aktyvi veikla didėtų, pratimus daryti ne tuoj pavalgius, nusiprausus ir t. Aktyvindami ligonį, stebime jo subjektyvią ( nuovargis, silpnumas, skausmai, dusimas ) bei objektyvią ( ligonio išvaizda, pulso, kraujo spaudimo, EKG kaita ) būklę. Pratimai neturi sukelti skausmo, dusulio, galvos svaigimo, orientacijos sutrikimo, tachikardijos. Širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 30%, palyginti su pradine būkle, kraujo spaudimas - 30 mmHg stulpelio. Needekvati tachikardija, sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas, pulsas rodo blogą pratimų toleranciją.
Baigiantis stacionariniam periodui, kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualų slenkstinį krūvį, t. y. tokį krūvį, kuris sukelia subjektyvius ar objektyvius miokardo ischemijos požymius. Sveikimo fazėje ligoniui skiriamas tausojantis bei treniruojantis judėjimo režimas. Pamažu didinamas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, skiriama rytinė higieninė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais. Gydomosios gimnastikos trukmė - 25 - 35 minutės, ji daroma lėtu ar vidutiniu tempu. Dozuotas ėjimas skiriamas 2 - 3 kartus per dieną. Rekomenduotina pradėti vaikščioti lauke tik esant geram orui. Kai vėjuota, šalta, geriau nevaikščioti.
Vaikštant aktyviai dirba kojų ir liemens raumenys, dėl to pagerėja kraujo ir limfos apytaka galūnėse bei vidaus organuose, suaktyvėja medžiagų apykaita ir kvėpavimas, stiprėja viso kūno raumenys. Einama lėtu tempu. Ligonis lygia vietove turi nueiti 1 - 3 km. Pajutus nuovargį, pradėjus dusti ir širdžiai smarkiai plakti, sulėtinti ėjimo tempą, sustoti ir pailsėti ( geriausia sėdint ). Pailsėjus 2 - 5 minutes, galima eiti toliau. Vėliau gydomosios gimnastikos trukmė pratęsiama iki 45 minučių, o dozuotas ėjimas iki 3 - 5 km raižyta vietove. Taip pat ligonis mokomas lipti laiptais. Iš pradžių lipa vieną laiptų maršą, paskui du maršus, t. y. vieno aukšto laiptus.
Laiptais ligonis turi lipti šitaip: ramybės būsenoje įkvepia, iškvėpdamas jis palipėja dvi ar tris laiptų pakopas. Įkvepiama ramybės būsenoje, t. y. sustojus. Palipėjęs vieną laiptų maršą, ligonis turi ramiai eiti laiptų aikštele. Pirmąją dieną ligonis įveikia tik vieną laiptų maršą, vėliau, atsižvelgiant į ligonio reakciją, laiptų maršų skaičius pamažu didinamas. Šį krūvį reikia kruopščiai tikrinti. Stenokardijos priepuoliai, aritmija, staigus dusulys, tachikardija, pamažu grįžtant iki pradinio širdies susitraukimų dažnio, staigūs arterinio kraujospūdžio poslinkiai ( dažniausiai sumažėjimas ), silpnumas ir diskomforto jausmas, pablyškusi oda, akrocianozė rodo, kad organizmas nepalankiai reaguoja į fizinį krūvį.
Sveikimo laikotarpiu didinant fizinį aktyvumą, ligoniai dažnai jaučia greitą nuovargį, silpnumą. Tai neretai skatina depresiją, nerimą, dirglumą, formuoja neigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą. Čia svarbu reikiamai nuteikti ligonį ir jo šeimos narius. Didelę reikšmę šiuo laikotarpiu turi profesinė reabilitacija. Ligonį darbui reikia pradėti rengti jau sveikimo laikotarpiu, skirti jam darbo terapiją. Šiuo atveju didėja fizinio krūvio tolerancija, maksimalus deguonies naudojimas, mažėja hipochondrija, depresija, nerimas.
Viena dažnai ligonius jaudinanti yra sekso problema. Tai dažnai skatina ligonius susilaikyti nuo lytinių santykių arba jų metu jie jaučia nerimą. Lytinius santykius galima atnaujinti, praėjus 6 - 12 savaičių po infarkto, jeigu ligonis toleruoja ne mažesnį kaip 75 vatų fizinį krūvį. Ligoniui būtina patarti: vengti lytinių santykių gausiai pavalgius, neįprastomis sąlygomis, kai labai karšta ar šalta. Jei lytiniai santykiai provokuoja skausmus, prieš juos rekomenduotina paimti nitroglicerino tabletę.
Palaikomosios fazės metu atliekami jau sudėtingesni pratimai, naudingas čia ir lėtas bėgimas, žaidimai su kamuoliu, lazdomis, pratimai su 1 - 2 kg svarsčiais. Atlikimo tempas vidutinis, mankštos trukmė nuo 45 iki 60 min. Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8 - 12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia 7 MET krūvį.
Ligoniui būtina paaiškinti, kad norėdamas grįžti į darbą, jis turi atlikti atitinkamo intensyvumo fizinius pratimus, kurie padės atkurti jo fizinį pajėgumą ir raumenų jėgą. Būtina skatinti pacientą savarankiškai mankštintis namuose, kiekvieną rytą atlikti rytinę bei gydomąją gimnastiką, vandens procedūras, pasimasažuoti ar apsitrinti rankšluosčiu.
Miokardo infarkto raida priklauso ne tik nuo fiziologinės žmogaus būklės, bet ir nuo jo būdo, elgesio. Sergantiesiems buvo nustatyti būdingi elgesio bruožai - skubėjimas, nekantrumas, per didelis įsitraukimas į savo darbą, ambicingumas ir kt. Nugalėjus skubotumą, nekantrumą, kaitaliojant darbą su poilsiu, nuolat sportuojant, sumažėja emocinė įtampa, atsipalaiduojama. Ligonis turi būti nuteiktas ilgalaikei fizinei reabilitacijai, nes teigiami širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai išlieka tol, kol pacientas mankštinasi ( treniravimo poveikis išnyksta po 3 savaičių ). Tad būtina nuolat judėti, palaikyti aktyvumą. Fizinis judėjimas yra vienas iš elementariausių žmonių gyvenimo apraiškų.
Žmogus, kuriam diagnozuotas miokardo infarktas, turėtų kuo skubiau patekti į intervencinės ir intensyviosios kardiologijos centrus. Šalyje veikia penki tokie centrai: VUL Santariškių klinikose, LSMU Kauno klinikose, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.
Taip pat svarbu suprasti, kad vien tabletėmis rizikos žymiai sumažinti nepavyks. Fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių atsisakymo ir antsvorio korekcijos nauda yra labai didelė, jei norima „pabėgti“ nuo miokardo infarkto.
Miokardo infarkto rizikos veiksniai:
- Aukštas kraujospūdis
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Rūkymas
- Diabetas
- Amžius
- Vyriškoji lytis
- Paveldėjimas
- Nutukimas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Menopauzė
Kasmet Lietuvos penkiuose miokardo infarkto gydymo centruose, kuriuose visą parą teikiama skubi intervencinė pagalba atveriant širdies arterijas, gydoma apie 5500 pacientų su miokardo infarkto diagnoze. Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. N. Kupstytė-Krištaponė įvardija, kad infarkto rizikos grupei priklauso sergantys arterine hipertenzija bei cukriniu diabetu, rūkantys, turintys padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukę asmenys. Anot jos, kuo su arterijų ateroskleroze susijusių rizikos veiksnių yra daugiau, tuo rizika patirti infarktą yra didesnė.
Su amžiumi miokardo infarkto rizika didėja, vyrai patiria miokardo infarktą jaunesniame amžiuje nei moterys. Svarbi ir šeimos anamnezė - jei artimieji patyrė infarktą ar ištiko staigi mirtis jauname amžiuje, tai vertinama kaip reikšmingas su genetika susijęs rizikos veiksnys. Nejudrus gyvenimo būdas, nuolatinė emocinė įtampa, ankstyva menopauzė taip pat didina infarkto riziką, ypač jei jau yra kitų rizikos veiksnių. Pati didžiausia rizika yra tų žmonių, kurie jau patyrė infarktą ar išeminį insultą, turi nustatytą arterijų aterosklerozę, nesilaiko gyvensenos rekomendacijų ir paskirto gydymo.
Jei paminėti rizikos veiksniai (arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimas, cukrinis diabetas) yra gydomi, t.y. pasiekiamas tinkamas kraujospūdis, gera kraujo lipidų ar glikemijų kontrolė, rizika sumažėja, tačiau būtina suprasti, kad vien tabletėmis rizikos žymiai sumažinti nepavyks. Fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių atsisakymo ir antsvorio korekcijos nauda yra labai didelė, jei norima „pabėgti“ nuo miokardo infarkto.
N. Kupstytė-Krištaponė nurodo, kad mirštamumas nuo miokardo infarkto yra lemiamas įvairių veiksnių - amžiaus, gretutinių ligų, bei laiko, per kurį buvo atverta užsikišusi trombu širdies arterija. Lietuvoje veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina infarktą patyrusio paciento kuo greitesnį patekimą į ligoninę, kurioje yra galimybė atstatyti širdies kraujotaką.
Siekiama, kad laikas nuo kontakto su medikais nebūtų ilgesnis nei 2 valandos. Vadiname tas 2 valandas „auksinėmis“, net turime posakį- „Laikas yra raumuo“, nes anksti atvėrus kraujagyslę ir atstačius širdies raumens kraujotaką, pavyksta išvengti rando formavimosi, širdies nepakankamumo ar kitų komplikacijų.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kasmet gydome apie 600 susirgusių miokardo infarktu, deja, beveik trečdalis pacientų atvyksta praėjus daugiau nei 12 valandų nuo skausmų krūtinėje pradžios. Skirtingų miokardo infarkto tipų mirštamumas skiriasi, tačiau galima apibendrinti, kad vienas iš 10-12 pacientų neišgyvena, net ir taikant intervencinį gydymą. Tai tikrai yra susiję ir su pavėluotu atvykimu į gydymo įstaigą.
Pastebima, kad infarktas vis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus asmenis. Tai reiškia, kad dideliu rūpesčiu jiems gali tapti ne tik sutrikdytos sveikatos atstatymas, bet ir atsiradęs nedarbingumas, sumažinantis įprastas pajamas. Nors kritinių ligų ir traumų atvejais asmenims skiriama „Sodros“ išmoka, dalis gyventojų savo finansinę padėtį apsaugo papildoma priemone - asmens draudimu.
Kaip išvengti infarkto?
Miokardo infarktas yra viena ligų, kurių neretai galima išvengti. Jo profilaktiką sudaro:
- medikamentinė profilaktika (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai)
- rizikos veiksnių koregavimas