Mobingas (angl. mobbing) - ilgaamžio, sistemingo psichologinio spaudimo darbo vietoje reiškinys, kai vienas ar keli asmenys nuosekliai žemina, ignoruoja ar kitaip psichologiškai veikia kitą darbuotoją, siekdami jį išstumti iš darbo arba sumažinti jo savivertę. Tai nėra vienkartinis konfliktas ar streso pasekmė, o sąmoningas ir kenksmingas elgesys, kuris gali pasireikšti tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis ar paveikdami visą kolektyvą.
Mobingo kilmė ir apibrėžimas
Pats terminas „mobingas“ kilęs iš anglų kalbos žodžio „mobbing“, kuris reiškia „puolimą grupėje“. Šis terminas pradėtas naudoti kalbant apie psichologinį smurtą darbo vietoje, kai vienas ar keli asmenys sistemingai, tikslingai ir nuosekliai žemina, ignoruoja ar kitaip psichologiškai veikia kitą žmogų. Mobingas apibrėžiamas kaip ilgaamžiai, pasikartojantys psichologinis spaudimas darbe, siekiant išstumti darbuotoją ar sutrukdyti jo produktyvumui. Tai gali būti ir vadovų, ir kolegų vykdomas spaudimas, o jo analizė supa akivaizdų disbalansą tarp jėgų grupių.
Dažniausios mobingo formos ir požymiai
- Sistemingas darbuotojo ignoravimas ar informacijos nesuteikimas
- Neobjektyvi ar nepagrįsta kritika
- Darbo rezultatų nuvertinimas ar jų nepripažinimas
- Įžeidimai, patyčios, sarkazmas, užgaulūs komentarai
- Psichologinis spaudimas palikti darbą
- Gandų skleidimas ir reputacijos menkinimas
Mobingas gali pasireikšti tiek tiesiogiai, kai smurtą daro pats smurtautojas, tiek netiesiogiai, kai smurtas yra „pavedimas“ iš kito asmens. Dažnai mobingą atlieka vyresni ir ilgesnį laiką kolektyvui priklausantys nariai, kurie bijo prarasti savo padėtį. Kartais spaudimas taikomas išsiskiriančiam dėl amžiaus, pažiūrų, tautybės ar kito skirtumo nariui. Pasitaiko, kad mobingas laikomas ir kaip „krikštas“ į kolektyvą, o aukomis tampa net patyrę darbuotojai, kai juos pradeda vertinti vadovybe.
Mobingo poveikis asmeniui ir organizacijai
Mobingas sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus, suvokimą apie nevisaverčiškumą ir gali priversti žmogų palikti darbą. Aukos gali patirti paniką, miego ar mitybos sutrikimus, depresiją, baimes, priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Organizacijos patiria prarastų talentų riziką, mažėjantį našumą, sunkesnę kvalifikacijos vystymą ir blogesnę darbo kultūrą. Taip pat mobingas prisideda prie lygių galimybių pažeidimų ir kenkia įvairovei darbo aplinkoje.
Mobingas darbo teisėje ir įmonės atsakomybė
Lietuvos darbo kodekse mobingas nėra atskirai įvardintas terminas, tačiau jis patenka į psichologinio smurto ir diskriminacijos apibrėžimus. Darbdavys turi užtikrinti darbuotojų saugas ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant psichologinį saugumą, o 30 straipsnis įpareigoja darbdavį užkirsti kelią psichologiniam smurtui ir užtikrinti prevenciją. Jei mobingas įvyksta ir darbdavys jo neakcentuoja, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir resocializacijos procesai
Kaip atpažinti mobingą?
- Jaučiatės izoliuotas ar ignoruojamas kolektyve
- Nuolat patiriate nepagrįstą kritiką arba sutelkta į asmenines savybes
- Baiminatės eiti į darbą, jaučiate stresą ar nerimą
- Nuolat galvojate apie pasitraukimą iš darbo
- Jūsų savivertė ženkliai sumažėjo
Ką daryti, jei patiriate mobingą
- Fiksuokite incidentus: datas, situacijas, kas ką pasakė ar padarė.
- Informuokite darbdavį ar personalo skyrių ir pateikite įrodymus.
- Išsireikalaukite paramos: kolegų, profesinės sąjungos, psichologo pagalbos.
- Kreipkitės į darbo ginčų komisiją arba kitas institucijas, jei situacija nesikeičia.
Kaip kovoti su mobingu: praktiniai patarimai
Pirmiausia svarbu užfiksuoti ir pranešti apie atskirus incidentus, o tada ieškoti paramos. Jei darbdavys nesuteikia paramos ir situacija nesikeičia, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas. Formaliai įtvirtintos įmonės virtuvėlės ir lygių galimybių politikos gali pagerinti situaciją ir užtikrinti, kad diskriminacija nebūtų toleruojama. Svarbu kalbėti apie mobingą kaip apie organizacijos kultūros problemą bei pradėti prevencines priemones: reguliariai vertinti darbo aplinkos klimato, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, skatinti atvirą komunikaciją ir horizontalų palaikymą.
Mobingo įvairovė ir prevencija
Mobingas dažnai vyksta horizontaliai (lygiavertės grandies kolegos) ar vertikaliai (vadovas arba atvirkščiai). Prevencijos priemonėmis laikomos lygių galimybių politikos įtvirtinimas, aiškios elgesio gairės, informacijos sklaida apie mobingo rizikas bei veiksmų planai. Organizacijoje mobingas gali būti ir socialinis reiškinys, kuris mažina įvairovę, todėl svarbu skatinti įvairovės dėmesį, užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti saugią, palaikančią darbo atmosferą.
Prireikus pagalbos
Jei patiriate mobingą ar jaučiate, kad situacija negerėja, kreipkitės į organizacijas ar atsakingas institucijas. Savo ruožtu mūsų centras siūlo psichosocialinę pagalbą asmenims susiduriančiantiems su sunkumais įsidarbinant ir darbe. Neleiskite mobingui įsitvirtinti - įrodymais ir tikslu veikiant galima pasiekti teigiamų pokyčių.
Patyčių darbo vietoje nustatymas
Trumpa mobingo įtaka darbovietėje: santrauka
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į vieną asmenį ar daugumą darbuotojų, o jo tikslas - sumažinti aukos galimybes ir pašalinti iš kolektyvo. Dėl to keičiasi darbo kultūra, didėja stereotipai, mažėja pasitikėjimas tarp darbuotojų, o organizacijos praranda talentus bei produktyvumą.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
tags: #tam #tikra #priekabiavimo #smurto #ar #prievartos