Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Smurto mastas ir demografija
Lietuva - ne išimtis. Lietuvos policija pernai fiksavo apie 11 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, tai sudarė 18 proc. registruotų nusikalstamų veikų. 82 proc. smurto aukų yra moterys, 91 proc. smurtautojų ‒ vyrai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas prieš moteris ir mergaites yra viena sistemingiausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių žmogaus teisių pažeidimų.
Tiksliai įvardinti, kiek moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje yra neįmanoma, tokios statistikos neturime. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, skaičius visame pasaulyje siekia apie 25-30 proc. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai.
Smurto formos ir jų atpažinimas
Smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas. Jis lengviausiai atpažįstamas. Tačiau praktikoje egzistuoja ir kitos smurto formos: psichologinis, seksualinis, ekonominis. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius.
Kodėl tiek mažai seksualinio smurto atvejų užfiksuojama? Viena labiausiai nematomų smurto rūšių - seksualinis smurtas prieš merginas ir moteris. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje fiksuota 19 seksualinio smurto artimoje aplinkoje atvejų. Stigma kalbėti apie seksualinį smurtą yra tokia didelė, kad moterys nelinkusios apie tai kalbėti ne tik su draugėmis, bet ir su specialistais.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Analizuojant statistiką, galėtume daryti išvadą, jog Lietuvoje kitų (ne fizinio) smurto rūšių beveik nėra. Šios smurto formos sunkiai atpažįstamos ir dar sunkiau įrodomos. Smurtas prieš moteris naudojamas kaip paveiki priemonė jas kontroliuoti. Tai daroma sistemingai ir sąmoningai. Smurtas kaip kontrolės forma prasideda nuo pavydo, kontroliavimo, kur ir su kuo eini, kada grįžti. Kita dažna forma - žeminimas, menkinimas, privertimas jaustis nieko verta.
Smurto priežastys ir struktūriniai veiksniai
Mokslininkė U. Albért įspėjo, kad moterų ir vyrų nelygybė yra struktūrinė smurto prieš moteris priežastis, kurios nepripažinę problemos neišspręsime. Būtent su socialiniu aspektu susiję stereotipai dažnai pastato moteris į pažeidžiamųjų poziciją. „Deja, moterys žymiai dažniau patiria tam tikrų rūšių smurtą, ir tai atsitinka ne šiaip sau, o dėl susiformavusio požiūrio į moterį.
Egzistuoja mitas, kad smurtautojais tampa tik tam tikri išskirtinio tipo vyrai. Tačiau tyrimai rodo, jog smurtauja ne kažkoks specifinis vyrų porūšis - priešingai, taip elgiasi įvairūs vyrai. Kaip parodė Švedijoje atlikta mirtiną smurtą panaudojusių vyrų portretų analizė, vyrai, kurių smurtavimas prieš moteris baigiasi jų mirtimi, turi įprastus darbus ir vartoja netgi mažiau alkoholio negu, pavyzdžiui, vyrai, besiveliantys į smurtinius konfliktus su kitais vyrais, - grįžti prie moksliškai pagrįstų faktų ragino ekspertė.
Prevencija ir švietimas
Dėl šios priežasties konvencijoje numatomas mokymas apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, taip pat tarpasmeninę pagarbą, emocijų valdymą bei taikius konfliktų sprendimų būdus. B. Sabatauskaitės nuomone, tai yra būtina smurto lyties pagrindu prevencijos dalis: „Paprastai kalbant, norma, kad berniukai niekada negali verkti, o mergaitės turi būti tik jautrios ir nuolankios, neduoda naudos nei vienai, nei kitai lyčiai.
Siekiant mažinti seksualinio smurto mastą, nuo mažų dienų reikia mokyti atpažinti netinkamus veiksmus ir jiems pasipriešinti. Jau net darželinukas turėtų mokėti pasakyti: „Ne, nenoriu, kad mane dabar apkabintum, pabučiuotum į žandą ar prisėstum šalia”. Paaugliai turi žinoti, kad gali ir turi pasakyti „ne“ ar „stop“ bet kuriuo metu, kai nenori turėti romantinių santykių.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Teisinis reguliavimas ir tarptautiniai dokumentai
Lietuva išreiškė pasiryžimą jungtis prie konvencijos ‒ ją pasirašė dar 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol neratifikavo. Tačiau ekspertai laikosi kitokios nuomonės - iki konvencijos numatomos kompleksiškai veikiančios prevencijos ir apsaugos sistemos Lietuvai dar toli. „Jei pasiliksime prie šiuo metu dominuojančios persekiojimo ir baudimo sistemos, tai dar daug metų turėsime investuoti į policijos darbą, nes žmonės toliau bus žalojami - nereikia tikėtis, kad vaikams augant aplinkoje, kurioje smurtaujama, viskas savaime pasikeis.
Konvencijoje numatoma visapusiška pagalba smurto aukoms. Šiuo metu Lietuvoje teisinę ir psichologinę pagalbą smurto aukoms teikia specializuoti centrai. Visgi jie daugiausia teikia teisines konsultacijas. Tai svarbu, bet nesaugioje aplinkoje gyvenančioms moterims nėra prioritetas. Konvencija įpareigotų derinti įvairių institucijų veiklą.
Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė Dalia Leinartė teigė, kad institucinis smurto aukų ignoravimas susijęs su vengimu įvardyti tikrąsias nukentėjusiasias - moteris. „Šis fenomenas ‒ apie problemą kalbėti lyties požiūriu neutraliai, kurį atspindi ir mūsų įstatymas, sukelia tokias pasekmes“, - kalbėjo pašnekovė.
Teisininkės B. Sabatauskaitės teigimu, nors tiksliai ir neišverčiamas, skirtumas tarp žmogaus biologinių ypatumų ir socialinio elgesio yra intuityviai suprantamas, o kovojant su moterų patiriama diskriminacija ‒ ir itin svarbus. Paskutiniame, Vyriausybės kanceliarijos pateiktame Stambulo konvencijos vertime, 3 straipsnyje įvardijama sąvoka gender verčiama kaip „lytis socialiniu aspektu“.
„Konvencija sako tik vienintelį dalyką - kad tiek apsauga smurto aukoms turėtų būti teikiama, tiek smurtautojų persekiojimas vykdomas nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs arba nusikaltęs asmuo yra translytis, gėjus, lesbietė ar biseksualus, kaip ir nuo jo ar jos religijos, pažiūrų, kilmės bei kitų faktorių“, - sakė teisės ekspertė.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Apsauga, pagalba ir specialistų tinklas
2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tuo metu irgi sulaukęs nemažai konservatyvių, šeimos privatumą ir autonomiją gynusių grupių kritikos, leido reaguoti į smurtą už uždarų durų. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą.
Vienas iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis. Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio Įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaudami su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.
Smurtas prieš moteris dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims.
Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos. Vienas iš jų - Moterų informacijos centras - padeda moterims, kurios nuo smurto nukentėjo būtent dėl lyties.
Emocinė parama: „Pagalbos moterims linija“ ir panašios iniciatyvos
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms.
„Pagalbos moterims linija“ savo veiklą emocinės paramos linija pradėjo Klaipėdoje, po kelerių metų veiklą išplėtė Kaune, o 2019 m. ir Vilniuje. Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną viso pasaulio bendruomenė pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija tęsiasi iki gruodžio 10 d. - Tarptautinės Žmogaus teisių dienos.
Pagrindinis „Pagalbos moterims linijos“ tikslas - suteikti emocinę paramą tuo metu, kai jos labiausiai reikia: padėti įveikti psichologinę krizę, informuoti apie kitas pagalbos galimybes. Į liniją gali nemokamai skambinti ir rašyti laiškus, el. žinutes žmonės, savo gyvenime susiduriantys su įvairiais sunkumais ir skaudžiais išgyvenimais. Pagrindinis principas: moteris - moteriai.
Per metus atsakome į daugiau kaip 23 tūkstančius pagalbos skambučių, daugiau kaip 500 laiškų bei daugiau kaip 300 pokalbių žinutėmis (chat). 2021 m. pab. trijuose miestuose (Kaunas, Vilnius, Klaipėda) dirbo apie 200 savanorių. „Pagalbos moterims linija“ remiasi savanorišku darbu, todėl naujų savanorių paruošimas yra būtinas, kad emocinė pagalba būtų suteikiama 24/7 visus metus.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos.
Praktiniai patarimai ir pagalbos galimybės
Jei moterys patiria bet kurios rūšies smurtą ar turi įtarimų, kad galbūt jį patiria, kviečiu drąsiai kreiptis į arčiausiai veikiantį specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Nebijokite ir paskambinkite, parašykite, jei santykiuose jaučiatės blogai, nesaugiai ir tiesiog norite pasitarti. Gaukite pagalbą ne tik įvykus smurtiniam įvykiui, bet ir norėdamos atpažinti smurto ženklus.
Skambinkite, rašyti elektroniniu paštu, kalbėkimės per nuotolį ar susitarkime susitikti. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų, tarp kurių yra ir apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderis suteiktų galimybę Specializuotos kompleksinės pagalbos centrams gauti informaciją dėl tų atvejų, dėl kurių nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl pagalbos sulauktų kur kas daugiau asmenų, ypatingai nuo smurto nukentėjusių moterų.
Stereotipai, stigma ir visuomenės požiūris
Ne paslaptis, kad išgirdus, jog moteris patiria smurtą, neretai yra pagalvojama, kad gal ji pati kalta. Baimę kreiptis pagalbos taip pat maitina pandemijos sukeltas neužtikrintumas dėl ateities, ekonominė priklausomybė nuo smurtaujančio asmens. Šie faktoriai lemia smurto atvejų skaičiaus mažėjimą statistikoje.
Jungtinių Tautų ir ES dokumentuose minimos sąvokos, dėl kurių verda ginčai, yra įtvirtintos kituose Lietuvai privalomuose ES teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse. Nuogąstavimą, esą priėmus konvenciją kils teisinės pasekmės pripažinti lygias transseksualių asmenų bei vienalyčių porų teises, B. Sabatauskaitė vertino kaip nepagrįstą. Jos teigimu, konvencija tik nurodo, kad apsauga turi būti teikiama nepriklausomai nuo asmens orientacijos ar identiteto.
Vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija - išgalvotas dalykas. Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta.
Statistika ir realūs duomenys
FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą; 43 proc. Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių.
Vieni specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus registruoja daugiau nei 12 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje. Dauguma jų - moterys, nukentėjusios nuo savo intymaus partnerio. Daugiausia pranešimų gauname iš policijos. Deja, Moterų informacijos centro tyrimo duomenys rodo, kad 60 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos.
Kodėl svarbu reaguoti ir veikti kompleksiškai
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja.
Atsižvelgiant į tai, ekspertais siūloma neapsiriboti vien tik baudžiamąja atsakomybe: „Jei pasiliksime prie šiuo metu dominuojančios persekiojimo ir baudimo sistemos, tai dar daug metų turėsime investuoti į policijos darbą, nes žmonės toliau bus žalojami.“ Konvencijoje numatoma visapusiška pagalba smurto aukoms, o ratifikavus konvenciją, atsivertų galimybės įtraukti iki šiol nuošalėje buvusias grandis, pavyzdžiui, gydytojus.
8 požymiai, kad susiduriate su narcisistine prievarta
Kaip kiekvienas gali prisidėti
- Šviestis ir kalbėti apie smurtą lyties požiūriu, o ne neutraliai, įvardijant nukentėjusiuosius ir suprantant jų patirtį.
- Remti specializuotus pagalbos centrus ir savanorių iniciatyvas, tokias kaip „Pagalbos moterims linija“.
- Skatinti mokymus mokyklose apie sveikus santykius, emocijų valdymą ir nesutinkimo gebėjimą.
- Jei žinote apie smurtą, praneškite atitinkamoms institucijoms arba specializuotam centrui, nepasilikite abejingi.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Fiksuotų smurto artimoje aplinkoje atvejų pernai (Lietuva) | ~11 000 |
| Aukos lytis | 82% moterys |
| Smurtautojų lytis | 91% vyrai |
| Neieškojusių pagalbos proporcija | ~60% |
| Pagalbos linijos metiniai kontaktai | ~23 000 skambučių, >500 laiškų |
Skambinkite, rašykite, ieškokite paramos ir dalinkitės informacija - tik bendromis pastangomis galime mažinti smurto mastą, gerinti pagalbą nukentėjusioms moterims ir kurti saugesnę visuomenę.