Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis apima plačią ES masto švietimo ir mokymo sistemų analizę. Ataskaitose įvertinama šalių pažanga įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslus. Šiame susitikime daugiausiai dėmesio skiriama mokytojams.
Biuletenyje apžvelgiama pažanga siekiant ES lygmens tikslų, dėl kurių susitarta pagal Europos bendradarbiavimo šioje srityje strateginę programą. Šių metų švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje paminamas dešimtmetis nuo Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pradžios. 2019 m. Ataskaitose įvertinama šalių pažanga įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslus.
Duomenys ir tendencijos: ką rodo skaičiai
2021 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sumažėjo iki 9,7 proc. ir toliau artėjama prie 2030 m. tikslo (mažiau nei 9 proc.). Šiuo metu apie 3,1 mln. jaunuolių yra pasitraukę iš švietimo ir mokymo sistemos ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, ir tik 42,3 proc. Beveik pusė (48,7 proc.) visų vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalyvauja profesinio rengimo ir mokymo programose.
2022 m. 2021 m. 41,2 proc. 25-34 m. amžiaus asmenų turėjo tretinį išsilavinimą, todėl ES sėkmingai juda link 45 proc. 2030 m. tikslo. 2021 m. 10,8 proc. 25-64 m. Skatinant skaitmeninius ir tvarumo gebėjimus gali būti naudinga juos įtraukti į privalomą švietimą kaip tarpdisciplininius dalykus. Tačiau maždaug 20 proc. penkiolikmečių Europoje vis dar susiduria su rizika įgyti per menką išsilavinimą, nes jie neturi pagrindinių raštingumo ir matematikos kompetencijų ar pakankamų gamtos mokslų disciplinų žinių.
Mokytojai ir darbo jėga švietime
Biuletenyje, naudojantis naujais duomenimis, nurodomi visoms ES valstybėms narėms bendri sunkumai, kylantys norint į mokyklas pritraukti ir jose išlaikyti geriausius specialistus. 2019 m. Komisijos narys Tiboras Navracsicsius 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį pristatė 2019 m. rugsėjo 26 d. Šiame susitikime daugiausiai dėmesio skiriama mokytojams.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Švietimo kokybė ir vertinimo sistemos Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistemoje siekiama ne tik veiksmingai įgyvendinti vyriausybės švietimo politiką, bet ir kreipti reformas švietimo paslaugų kokybės tobulinimo link. Per pastarąjį dešimtmetį mokyklų veiklos (įsi-)vertinimas tapo įprastine visų švietimo įstaigų darbo dalimi. Vadovaujantis gerąja pasaulio patirtimi Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pastangomis sukurtas savitas išorinio mokyklos veiklos vertinimo modelis.
Straipsnyje apibūdinamos Lietuvoje diegiamos mokyklų veiklos kokybės vertinimo sistemos ypatybės, pateikiamos kai kurios kokybinio tyrimo (2010 m.) išvados remiantis pedagogų nuomone apie mokyklų veiklos išorinį vertinimą, aptariamos mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo sistemos kaitos ir atsinaujinimo galimybės. The article analyses the model of the external assessment of schools, which is being created by the National Agency for School Evaluation. Following the good world practice, the National School for School Evaluation initiated the creation of a specific model for external school evaluation. Over the last decade, the (self-)assessment of school activity has become a usual element in the work of education institutions.
Pedagogų požiūris ir iššūkiai
The results of teachers’ opinion survey clearly show that teachers fear unified and standardised requirements as regards educational activity and a wide range of assessment spheres. U nder the fast transformations from the authoritarian regime to a democratic system in Lithuania, the education system positions itself at the junction of educational paradigms. The created modern instrument for education quality management - external assessment of school activities - meets the concept of the free education paradigm or, according to M. Lukšienė, complies with the concept of creative education, whereas the construct of education process evaluation, which is applied to teachers, targets more at the identification of the features of normative education activities.
Rekomendacijos ir galimos kryptys
Skatinant skaitmeninius ir tvarumo gebėjimus gali būti naudinga juos įtraukti į privalomą švietimą kaip tarpdisciplininius dalykus. External assessment of the quality of school activities, which has been created and improved following the most modern systems of Western Europe, is particularly important and optimal while reforming the Lithuanian system of education.
Prieiga prie duomenų ir skaidrumas
Toliau anglų ir atitinkamomis nacionalinėmis kalbomis pateikiami su 2019 m. Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Tęsdami naršymą Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Galite sutikti ir su kitais slapukais. Kad svetainę būtų lengviau naudoti, būtinaisiais slapukais aktyvinamos pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui naršymo puslapiuose ir prieigos prie svetainės apsaugotų sričių. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai. Dėl funkcinių slapukų svetainė įsimena informaciją, nuo kurios priklauso svetainės veikimas ir išvaizda, pavyzdžiui, Jūsų pasirinkimas jus automatiškai prijungti. Naudodami analitinius slapukus, kurie renka anoniminę informacija ir teikia jos ataskaitas, svetainės savininkai gali sužinoti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine.
Taip pat skaitykite: Nauji Švietimo Įstatymo pakeitimai
Santraukos žymės
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Mokyklos nebaigusiųjų dalis (2021) | 9,7 % |
| Jaunuoliai be vidurinio išsilavinimo | ~3,1 mln. |
| 25-34 m. turintys tretinį išsilavinimą (2021) | 41,2 % (ES link 45 % tikslo 2030) |
| Penkiolikmečių, rizikuojančių įgyti per menką išsilavinimą | ~20 % |
| Vidurinį išsilavinimą turinčių dalyvaujančių profesiniame rengime | 48,7 % |
Taip pat skaitykite: Iššūkiai integruojant neįgaliuosius į švietimą
tags: #svietimo #stebesenos #biuletenis