Koks yra šiandienos žmogaus tikėjimas? Ar toks, kad galėtų dėl jo išsižadėti namų, turto, artimųjų, patogumų, poilsio? O gyvybės? Šito tikinčiųjų klausia Šventasis Tėvas, skelbdamas šventaisiais tuos, kurie vis dėlto tikėjo Dievu taip tvirtai, kad nebijojo atsisakyti paties brangiausio, ką turi žmogus. Švęsdami vieno ar kito šventojo dieną, vargu ar labai giliai suvokiame, ką iš tiesų jis nuveikė, kad užsitarnavo šį vainiką. Juk tai buvo taip seniai. O šiandien aplink pilna ekstrasensų, aiškiaregių, žiniuonių, pranašų, kurie siūlo, bruka savo tikėjimą, dažnai pasiremdami Dievo žodžiu.
Šv. Rokas: gyvenimas ir misija
Šv. Rokas, kurio atlaidai švenčiami Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje, gyveno taip seniai, kad jį ir jo poelgius dabar gana sunku suprasti. 1350-1380 metai - laikas, kai Lietuva lėtais žingsneliais dar tik žengė į katalikybę, bodėdamasi ne jos tiesiomis, o jų nešėjais - kryžiuočiais ir kalavijuočiais, krauju ir ugnimi krikštijusiems paskutiniuosius Europos pagonis. Šv. Rokas gimė apie 1293 m., pasak legendų, kilmingo gubernatoriaus šeimoje, Prancūzijoje, Monpellier mieste. Nuo gimimo ant krūtinės turėjo raudoną kryžiaus ženklą. Po tėvų mirties Rokas savo turtus išdalijo vargšams ir tapo piligrimu.
Tvirto tikėjimo vedamas jis ėjo pas sergančius žmones, pas tuos, kurie buvo išvaromi iš namų, miestų ir kaimų, kad numirtų nuošaliai, neplatindami užkrato, o svarbiausia, nežeisdami akių savo subjaurotais kūnais. Legendos byloja, kad Piacenzoje maru užsikrėtęs Rokas pasitraukė iš miesto ir gyveno apleistoje miško lūšnelėje, kurioje tikėjosi numirti, tačiau dvarininko Gotardo šuo alkstančiam Rokui atnešdavo duonos, laižydavo jo žaizdas, ir šis pasveiko. Vėliau grįžo į gimtinę, buvo apkaltintas šnipinėjimu, atsisakė atskleisti savo tapatybę. Rokas buvo uždarytas į kalėjimą, kuriame mirė 1327 m. rugpjūčio 16 d. Palaidojimo vieta nėra žinoma.
XV a. Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Šv. Roko kultas labiausiai paplito XIV a. maro epidemijoms. Lietuvoje šv. Roko šventė siejama su pjūties pabaiga ir sėjos pradžia. Šv. Rokas vaizduojamas su piligrimo atributais - lazda ir per petį permestu kelionmaišiu. Kartais šalia jo, nasruose laikydamas duonos kepalą, stovi legendinis Gotardo šuo.
2004 m. Onuškyje (Trakų r.) buvo pastatytas šv. Roko atlaidams įamžinti skirtas paminklas - medinis stogastulpis, kurio autorius - skulptorius Juozas Lebednykas. Šv. Rokas čia vaizduojamas atidengęs maro pažeistą koją, su piligrimui būdingais atributais - lazda ir krepšiu. Ligonių globėju paskelbtas šventasis Rokas Jiezno parapijoje gerbiamas nuo senų laikų. Stebuklais pagarsėjęs jo paveikslas kabo nuostabaus grožio bažnyčioje, čia nuolat atsiranda besimeldžiančiųjų, uždegančių žvakeles už ligonius. Šiemet šv. Šventė, kaip ir kasmet, buvo maloni sielai.
Taip pat skaitykite: Šventasis Kristoforas: globėjas, legenda ir simbolis
Akordeono muzikos koncertą dovanojo Vaidogų šeima, o grupės „Etiudas“ pasirodymą - seniūnas Algis Bartusevičius. Diskus su psalmių įrašais norintiesiems dalino kūrybingasis kunigas Petras Linkevičius. O Ganytojo pamokslas apie šiandienos žmogaus tikėjimą, Evangelijos pasakojimo apie kanaanietę motiną palyginimai iš jo lūpų buvo tokie aiškūs, taiklūs, pasiekiantys ne tik ausis, bet ir protus bei širdis. Tie, kas šiuose atlaiduose atliko katalikams privalomas pareigas, gavo didžiulę dovaną dvasiai, sutvirtino savo tikėjimą, paprašė šventojo Roko pagalbos.
Jis, pasak Jo Ekscelencijos J. Ivanausko, tądien atlaiduose buvo ir daugiau. Akordeono muzikos koncertą dovanojo Vaidogų šeima, o grupės „Etiudas“ pasirodymą - seniūnas Algis Bartusevičius. Diskus su psalmių įrašais norintiesiems dalino kūrybingasis kunigas Petras Linkevičius. Atsisveikindamas su sutiktais pakeliui tikinčiaisiais vyskupas J. Ivanauskas įteikė jiems kalendorėlius su Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos paveikslo atvaizdu, laimino mažylius. Tačiau… Ko einama į atlaidus? Parodyti savo apdarų, naują mašiną, pasiplepėti su kaimynais? O gal čiaumoti atlaidinius saldainius, beklausant klebono ar vyskupo kalbų?
Šventojo Rokai atlaiduose dažnai pamąstoma apie tikėjimo tikslą - ar tai ritualai, ar autentiška Dievo patirtis? Žinia, vaikai dar nesuvokia pamaldų rimties ir svarbos, tačiau to mokyti juos privalo tėvai ar seneliai, kad mažieji žinotų, jog šventoriuje nedera šiukšlinti, išdykauti kaip mokyklos ar darželio kieme. Taip pat pabrėžiama, kad reikia ugdyti kantrybę - saldainius pardavinėjo ir po mišių, prekybininkai su žaislais niekur nedingo dar ilgokai. Apie šv. Roką kelis kartus užsimenama knygoje „Onuškis“ ir kituose šaltiniuose.
Kiti šventieji ir jų misijos
Šv. Rokas nėra vienintelis šventasis, kuris atsidavė tarnystei Dievui ir žmonėms. Istorijoje yra daugybė pavyzdžių, įkvepiančių mus savo tikėjimu ir darbais: Šv. Kazimieras - Kauno arkivyskupijos globėjas; gimęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III ir Austrijos princesės Elzbietos Habsburgaitės šeimoje. 1634 m. popiežius Urbonas VIII paskelbė jį Lietuvos globėju; tuo pačiu metu jo kūnas buvo perkeltas į Vilniaus katedrą ir čia iki šiol gerbiamas puošniausioje koplyčioje. 1948 m. Pijus XII paskyrė šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo globėju.
Šv. Vivija Perpetua ir Šv. Felicita - kankinės, kurios paaukojo savo gyvybes už tikėjimą. Šv. Jonas Dievas - įkūrė ligoninę ir vienuoliją, skirtą varguoliams ir ligoniams. Šv. Brunonas Bonifacas - vyskupas ir misionierius, nukankintas už Evangelijos skelbimą. Šv. Pranciška Romietė - pavyzdinga šeimos motina, dosni vargšams ir pasišventusi ligoniams. Šv. Patrikas - Airijos globėjas, įkūręs Bažnyčią Airijoje. Šv. Kirilas Jeruzalietis - Jeruzalės vyskupas, garsėjęs Šventojo Rašto pažinimu. Šv. Juozapas - Jėzaus globėjas, Bažnyčios globėjas. Šv. Turibijus - Limos vyskupas, uoliai naujinęs Bažnyčią Peru. Šv. Dr. Pranciškus Ksaveras - šventasis misijų globėjas. Šv. Dimfna - psichikos ligonių globėja ir kankinė.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Šie šventieji įkvepia mus laikytis tikėjimo keliu, nepaisant sunkumų, ir tarnauti artimiesiems bei Dievui. Iš jų gyvenimų matome, kad tikėjimas reikalauja ne tik asmeninės ištikimybės, bet ir konkretų veikimą - pagalbą sergantiems, paramą vargšams, nuolatinį įsipareigojimą tikiems aukojant laiką ir jėgas.
Šventųjų atributai ir jų prasmė
Šventieji dažnai vaizduojami su savo atributais, kurie simbolizuoja jų gyvenimą ir veiklą. Pavyzdžiui: Šv. Rokas - lazda, kelionmaišis, atidengta koja su maro ženklu, šuo su duonos kepalu; Šv. Kazimieras - lelija, karališkas apdaras; Šv. Patrikas - dobilas; Šv. Dimfna - karūna, lelija, knyga. Šie simboliai padeda prisiminti šventųjų gyvenimus ir palikimą. Be to, Šv. Jonas Leonardis yra farmacininkų globėjas, kurio istorija aprašo jo įsipareigojimą gydyti tiek kūną, tiek dvasinį žmogų, įkuriant kongregaciją ir vadovaujant jos misijoms.
Nors šventieji skatina mus tikėti ir tarnauti, šiuolaikinėje visuomenėje kartais susiduriama su dilema: ar tikėjimas gali reikalauti atsisakyti gyvenimo patogumų ar net gyvybės dėl amoralumo gydymo metodų? Toks klausimas kyla ir minėtose istorijose apie gydymo metodus, tarp jų - minimaliai invazinį periferinį nervų stimulavimą (PENS) Lietuvoje. Tokie praktiniai klausimai skatina dialogą tarp tikėjimo, etikos ir modernios medicinos pažangos.
Šioje apžvalgoje matyti, kad šventųjų pavyzdžiai kviečia mus į šviesesnį požiūrį į ligą, kančią ir pagalbą - ne tik formaliai laikytis religinių apeigų, bet ir aktyviai skleisti meilę, pagalbą bei atsakomybę už kitus.
- Šventieji kaip tikėjimo įkvėpėjai: jų istorijos rodo ištikimybę Dievui net esant sunkiausioms aplinkybėms.
- Atributų simboliai kaip atpažinimo ženklai ir prisiminimai apie jų gyvenimą.
- Šiuolaikinės praktikos ir medicinos pažanga kelia etinius klausimus apie atsisakymą gydymo dėl moralinių nuostatų.
- Lietuvos kontekste įvestas naujas minimaliai invazinis gydymo metodas - PENS - rodo gydymo galimybių plėtrą.
| Šventasis | Misija / globėjiškumas | Atributai / simboliai |
|---|---|---|
| Šv. Rokas | Ligonių globėjas; atsakomybė už sergančius ir atlaidai | Lazda, kelionmaišis, maro ženklas, šuo su duonos kepalu |
| Šv. Kazimieras | Lietuvos globėjas; maldingumas, vargšų globa | Lelija, karališkas apdaras |
| Šv. Jonas Leonardis | Farmacininkų globėjas; kunigas su farmakologijos įsipareigojimu | Vaistininko skrybelė, knygos apie gydymą |
Ši trumpa ekskursija po šventųjų gyvenimus ir jų misijas primena, kad tikėjimas dažnai atsispindi konkrečioje pagalboje žmonėms ir bendruomenės kasdienybėje. Medikoje atsiranda nauji metodai, tokie kaip periferinė elektrinė nervų stimuliacija (PENS) Lietuvoje, o tikėjimo klausimai - etiką ir žmogaus vertybes - vis dar lieka svarbia diskusijų sferos.
Taip pat skaitykite: Šventasis ligonių globėjas