Socialinės įmonės statusas Lietuvoje yra skiriamas juridiniams asmenims, siekiant skatinti socialinių tikslinių grupių asmenų integraciją į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį. Šiame straipsnyje aptarsime socialinės įmonės statuso suteikimo tvarką, pagrindinius reikalavimus, veiklos planų vertinimą, iššūkius, teisinį reglamentavimą bei paramos galimybes.
Socialinių įmonių tikslai ir pagrindiniai reikalavimai
Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Pagrindinis būdas tai pasiekti - darbuotojų įdarbinimas, tačiau kyla klausimas, ar vien įdarbinimas užtikrina socialinę integraciją ir atskirties mažinimą.
Socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, jei darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus metiniame sąraše, šių tikslinių darbuotojų skaičius yra bent keturi.
Prašymo pateikimo tvarka
Juridiniai asmenys, norintys gauti socialinės įmonės statusą, turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai. Šiam prašymui būtina pridėti veiklos (verslo) planą, sudarytą ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui.
Veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijai
- Planas turi atitikti nustatytus struktūros reikalavimus;
- Plano aiškumas ir realumas;
- Įmonės pasirengimas vykdyti veiklos planą;
- Planuojama veiklos teritorija ir sritys;
- Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumas;
- Veiklos rizikingumo įvertinimas;
- Planuojamas tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimas;
- Naujų darbo vietų kūrimo planas;
- Tiesioginis ir netiesioginis poveikis regiono gyventojų užimtumui;
- Įmonės socialinė nauda;
- Atitiktis socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Jei verslo planas neatitinka šių kriterijų, socialinės įmonės statusas nebus suteiktas.
Taip pat skaitykite: Kaip pranešti apie akcininkų pasikeitimą?
Vertinimo kriterijų trūkumai
Plano apraše nustatyti kriterijai yra nekonkrečiai suformuluoti, daugiausia jų negalima kiekybiškai ar kokybiškai pamatuoti. Tokia situacija suteikia plačias diskrecines galimybes sprendimų priėmėjams ir gali sukelti neobjektyvumo riziką Lietuvos darbo biržos darbuotojų veikloje.
Socialinės įmonės statuso netekimas
Socialinė įmonė gali netekti statuso, jei daugiau nei šešis mėnesius iš eilės per einamuosius metus neatitinka bent vienos Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Statusas taip pat gali būti panaikintas, jei paaiškėja piktnaudžiavimas statusu, nesąžininga konkurencija, netinkamas pagalbai skirtų lėšų panaudojimas arba jei pažeidžiami teisės aktai. Tačiau piktnaudžiavimo ir nesąžiningos konkurencijos sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos teisėje, todėl sprendimai gali būti subjektyvūs.
Minimalus darbo valandų skaičius
Socialinės įmonės statuso suteikimo apraše nėra nustatytas minimalus darbo valandų skaičius socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims, išskyrus neįgaliuosius, kuriems minimalus darbo valandų skaičius yra 80 valandų per mėnesį.
Ši spraga gali sudaryti galimybes įmonėms įdarbinti tik formaliai tikslinių grupių atstovus siekiant gauti valstybės paramą, tačiau ne visada vykdant socialinius tikslus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Reformos poveikis socialinėms įmonėms
Nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė parama: remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus darbuotojai, anksčiau remta ir vyresnių kaip 50 metų, pensininkų bei ilgalaikių bedarbių grupė, kurių dalis sumažėjo iki 50 proc. pajamų (anksčiau - 20 proc.).
Šie pakeitimai praktiškai daugelį socialinių įmonių privedė prie pabaigos, nes Užimtumo tarnyba negali užtikrinti reikalingo neįgaliųjų skaičiaus. Taip pat pelno siekiančios įmonės nenori skirti pelno viešiesiems interesams.
Dauguma socialinių įmonių svarsto atsisakyti statuso savanoriškai arba laukti automatinio jo netekimo pagal įstatymą, jei bus nevykdomi reikalavimai dėl socialinių darbuotojų skaičiaus.
Socialinių įmonių statistika iki reformos
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 177 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | 7000 |
| Valstybės parama (eurais) | 30 mln. |
Socialinė rizika ir jos kriterijai
Socialinė rizika - tai situacija, kurioje asmens ar šeimos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę fizinei, psichinei ar socialinei gerovei. Lietuvoje yra nustatyti kriterijai, kaip identifikuoti socialinę riziką patiriančius asmenis, siekiant laiku teikti pagalbą.
Socialinės rizikos kriterijai
- Skurdas ir socialinė atskirtis: žemas pragyvenimo lygis, bedarbystė;
- Smurtas ir prievarta: fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas;
- Priklausomybės: alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų;
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai, kitos ligos;
- Negalia: fizinė ar protinė;
- Socialinių įgūdžių stoka: sunkumai bendraujant ar integruojantis.
Vertinant socialinę riziką svarbu įvertinti bendrą asmens situaciją, nes keli kriterijai kartu nebūtinai reiškia faktinę socialinę riziką.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
Pagalbos teikimas socialinės rizikos asmenims
- Socialinė parama (išmokos, pašalpos);
- Psichologinė pagalba ir konsultacijos;
- Priklausomybių gydymas;
- Pagalba įsidarbinant;
- Būsto suteikimas.
Pagalbą teikia savivaldybių socialinės paramos skyriai, socialinių paslaugų centrai, vaiko teisių apsauga, policija, sveikatos priežiūros įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, užtikrindamos kompleksinę pagalbą.
Socialinės įmonės: apibrėžimai, teisinis reglamentavimas ir iššūkiai
Socialinė įmonė - pelno siekianti privati įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra socialinė nauda (pvz., užimtumas, neįgaliųjų integracija, aplinkosauga). Skirtingai nuo labdaros organizacijų, socialinės įmonės socialinius tikslus įgyvendina savo kasdiene ekonomine veikla.
Lietuvoje socialinės įmonės veiklą reguliuoja Socialinių įmonių įstatymas, tačiau jo reglamentavimas yra labai siauras ir orientuotas dažniausiai tik į neįgaliųjų darbo integraciją.
Tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, pagal Europos mokslininkų tinklo (EMES) kriterijus, „idealios“ socialinės įmonės turi šias savybes:
- Socialinis tikslas - nauda visuomenei;
- Pelno neskirstymas arba ribotas pelno paskirstymas socialiniams projektams;
- Dalyvaujantis įtraukusis valdymas - sprendimuose dalyvauja darbuotojai, vartotojai, klientai;
- Ekonominė veikla ir rizika;
- Autonomiškumas;
- Socialinių partnerių įtraukimas.
Socialinės įmonės taip pat pasižymi išteklių „hibridizacija“ - įvairių finansavimo šaltinių derinimu, o dalis jų paslaugų turėtų būti teikiamos ne pelno siekiant ar mažesnėmis kainomis socialinėms grupėms.
Socialinės įmonės Lietuvoje ir jų teisinė situacija
Dėl skirtingo teisinio reglamentavimo ir siaurio požiūrio Lietuvoje susidaro neigiamas visuomenės suvokimas apie socialines įmones, nors Europos mastu jos laikomos naudingu socialiniu reiškiniu, prisidedančiu prie atskirties mažinimo ir socialinio kapitalo kūrimo.
Lietuvos socialinių įmonių teisinis apibrėžimas neatitinka idealaus modelio dėl nuošimtinių reikalavimų ir ribotos paramos, todėl reikia šios srities tobulinimo.
Paramos mechanizmai socialinėms įmonėms Lietuvoje
Socialinės įmonės valstybės paramą gauna per Užimtumo tarnybą, kuri kompensuoja tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokestį (50-75 %, neviršijantį dviejų minimalių mėnesinių algų). Subsidijos neįgaliesiems mokamos neribotai, kitoms grupėms - ne daugiau kaip dvejus metus.
Iš kasmetinės socialinės įmonės egzistavimo paramos, iš ES fondų kompensuojamas tik tikslinių darbuotojų darbo užmokestis.
Socialinės įmonės statusas suteikia papildomas lengvatas:
- Nulinis pelno mokesčio tarifas;
- Išskirtinės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
- Perkančios organizacijos privalo ne mažiau kaip 5 % supaprastintų viešųjų pirkimų atlikti iš socialinių įmonių.
Socialinių įmonių steigimo apribojimai ir perspektyvos
Pagal įstatymą, norint gauti socialinės įmonės statusą, reikia įdarbinti ne mažiau kaip keturis neįgaliuosius darbuotojus. Tačiau suformuota socialinės įmonės sąvoka bei ribotos galimybės remti platesnes socialines grupes kelia iššūkių tiek įmonių plėtrai, tiek tikslų įgyvendinimui.
Be to, statistika rodo, kad 80 % neįgaliųjų turi vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, o dėl fizinių apribojimų negali dirbti fizinio darbo arba jiems sudėtinga siekti aukštesnio išsilavinimo. Todėl rekomenduojama skirti dėmesį švietimo sistemos pertvarkai, kad neįgalieji galėtų mokytis kartu su sveikaisiais ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, ugdant jų konkurencingumą darbo rinkoje.
Socialinės įmonės statuso suteikimas ir praradimas
Juridiniam asmeniui ar jo padaliniui socialinės įmonės statusą suteikia Vyriausybės įgaliota institucija pateikus prašymą. Jei statusas nesuteikiamas, pakartotinis prašymas gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo nesuteikti dienos.
Jei statusas panaikinamas dėl įstatymo nustatytų pagrindų ir apie tai pranešama įgaliotai institucijai, pakartotinis prašymas gali būti pateiktas po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti dienos.
Kritika ir plėtros perspektyvos
Socialinės įmonės sistema Lietuvoje sulaukia daug kritikos dėl teisinio reguliavimo spragų, per plačių diskrecijos galimybių ir socialinių tikslų siaurumo. Dėl to formuojamas siauras ir neigiamas požiūris į socialines įmones viešojoje erdvėje.
Visgi, socialinės įmonės visame pasaulyje pripažįstamos kaip svarbus instrumentas mažinti socialinę atskirtį, skatinti integraciją ir didinti socialinį kapitalą. Todėl tobulinant teisines normas ir skatinant platesnę socialinės įmonių veiklą, Lietuvoje būtų galima efektyviau spręsti socialines problemas.
tags: #registru #sarasas #socialineje #imoneje