Projekto veiklos grindžiamos visuomenės apklausa dėl pagalbos teikimo galimybių bei moksliniu tyrimu dėl tokios pagalbos kokybės bei prieinamumo. Atsižvelgiant į esamą situaciją organizuojama informacinė kampanija, kurios uždavinys - kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti jo atpažinumą, keisti stereotipinį požiūrį į smurto aukas, viešinti specializuotos pagalbos centrų teikiamą pagalbą ir paslaugas smurto aukoms. Siekiama padidinti smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę - organizuojami mokymai visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje.
Pagalbos smurto aukoms kokybei užtikrinti organizuojami specialūs mokymai bei supervizija specializuotos pagalbos centrų darbuotojams. Siekiant įvertinti teikiamos pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims kokybę bei prieinamumą ir parengti rekomendacijas dėl jų tobulinimo bus atliktos reprezentatyvios viešosios nuomonės apklausos ir mokslinis tyrimas. Viena kitu papildančios veiklos nuosekliai sieks pokyčio - išaugs visuomenės nepakantumas smurto artimoje aplinkoje apraiškoms, iki 83 proc. 2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucijų gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienoda specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiancias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas. Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos plane numatyti prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių pažeidimas. 2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusiųjų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius. Smurtas artimoje aplinkoje yra latentinis, todėl sunku nustatyti tikrąjį nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėję asmenys nesikreipia pagalbos.
Iki šiol ikiteisminiai tyrimai pradedami tik maždaug 15-20 % atvejų nuo visų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 1997-1998 m. Lietuvoje atliktas viktimologinis tyrimas parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje, o 63,3 % suaugusių moterų patyrė fizinį ar seksualinį smurtą arba buvo joms grasinta. Tuo metu apie pavojingiausią smurtinį išpuolį policijai pranešta tik 10,6 % nukentėjusiųjų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba vienas pranešimas pareigūnams kas 10 min. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % užregistruotų nusikaltimų aukų - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš smurtaujančiųjų - vyrai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos tyrimų kompanija atliko reprezentatyvią apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Ji parodė, kad 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje (23 % moterų ir 12 % vyrų). Dažniausiai moterys patyrė smurtą iš dabartinio ar buvusio sutuoktinio/partnerio (85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - iš tėvų (44 %). 53 % apklaustųjų teigė negavę jokios pagalbos. 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė. Per karantino laikotarpį smurtas padidėjo, 7 % apklaustųjų patyrė smurtą paskutinį kartą karantino metu. SKPC per 2020 m. devynis mėnesius užregistravo 12 655 nukentėjusius asmenis, iš kurių 80,6 % - moterys, 88,9 % smurtavimo atvejų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyro, o 57,6 % vyrų - nuo vyro.
Svarbu pažymėti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po kelių ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų. Skiriasi specialistų požiūris į problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams ir ignoruoja tėvų problemas. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas bei kokybės įvertinimo trūkumai išryškėja kokybiniame tyrime „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms