Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės teigimu, pasaulyje bent 10 proc. visų slaugytojų sudaro specialią profesinę kvalifikaciją turinčios „išmaniosios“ slaugytojos. Išplėstinės praktikos arba „išmaniųjų“ slaugytojų rengimas Lietuvos aukštosiose mokyklose turėtų prasidėti jau nuo kitų mokslo metų. Todėl svarbu ne tik paskubinti studijų programų sudarymą, bet ir paruošti visą sveikatos sistemą priimti naujos kvalifikacijos specialistus.
Šiais mokslo metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakultete pradėta nauja antros studijų pakopos programa „Išplėstinė slaugos praktika“. Programoje studijuoja 14 studentų: 12 iš jų yra LSMU absolventai, 2 - Vilniaus universiteto absolventai.
Pasak dekanės, LSMU jau nuo rugsėjo 1 d. į Išplėstinės slaugos praktikos studijų programą pasirengęs priimti bent 30 studentų ir ateityje studentų skaičių norėtų didinti. Magistrantūros studijų programa Išplėstinės praktikos slauga skirta parengti aukštos kvalifikacijos išplėstinės praktikos slaugytojus, gebančius savarankiškai priimti sprendimus ir efektyviai spręsti sudėtingas sveikatos priežiūros problemas, remiantis įrodymais grįsta praktika.
Studentai gali rinktis vieną iš trijų aktualiausių specializacijų: pirminę sveikatos priežiūrą, anesteziją ir intensyviąją terapiją arba skubiąją medicinos pagalbą - kiekviena jų atveria galimybes pažangiai ir atsakingai praktikai bei profesinei savirealizacijai. Absolventai galės kompetentingai savarankiškai arba komandose dirbti visų lygių sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gali dirbti aukštosios mokyklos dėstytojais bei mokslininkais, slaugos politikos formuotojais ir pan.
Išplėstinės Praktikos Slaugytojų Kompetencijos ir Galimybės
LSMU Slaugos fakulteto dekanė profesorė Jūratė Macijauskienė pažymi, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja didinti slaugytojų skaičių, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, plėsti praktikos taikymo sritis, rengti slaugytojus, gebančius užimti lyderio pozicijas sveikatos apsaugos sistemoje, sudaryti galimybes kilti karjeros laiptais, gerinti darbo sąlygas, didinti darbo užmokestį, įtraukti į aktyvų sveikatos slaugos politikos formavimą ir įgyvendinimą, kurti efektyvias darbo jėgos panaudojimo strategijas, gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei kelti profesijos įvaizdį.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
„Džiaugiuosi, kad pradėjome rengti magistrantūros studijų programoje išplėstinės praktikos slaugytojas. Neabejoju, kad tiek pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, tiek skubioje medicinos praktikoje, tiek anestezijos ir intensyviosios terapijos srityje išplėstinės praktikos slaugytojai taps ne tik gydytojų pagalbininkais, bet ir atliks savarankiškai veiksmus, tuo spartindami paslaugų teikimą, padėdami pacientams greičiau sulaukti pagalbos“,- sako prof. J. Macijauskienė.
Pasak profesorės, išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai pirminiame sveikatos priežiūros lygyje mokės sudaryti profilaktines programas, gebės ugdyti sveikatą gyvenseną, patarti pacientams. Skubios medicinos pagalbos slaugytojai mokės įtarti ūmias ligonių būkles, vertinti vaikų būklę, organizuoti darbo procesą krizinių situacijų metu. Dar viena išplėstinės praktikos slaugytojų rengimo specializacija - anestezija ir intensyvioji terapija. Pasak prof. J. Macijauskienės, slaugytojai mokės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos organizavimo principus, gebės aptarti su gydytoju nustatyti tinkamą atskiram pacientui nuskausminimo būdą, įvertinti galimus nepageidaujamus poveikius.
Naujosios studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ tikslas - parengti kompetentingą slaugytoją, įgijusį naujausių žinių, praktinių įgūdžių, pasižymintį kritiniu mąstymu ir besivadovaujantį suformuota profesinių bei asmeninių vertybių sistema, gebantį taikyti moksliniais tyrimais grįstus išplėstinės slaugos praktikos sprendimus, savarankiškai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros, įstaigose bei vadovauti ir lyderiauti besikeičiančioje daugiaprofesinėje aplinkoje, siekiant efektyviai spręsti sveikatos priežiūros sistemos problemas.
Baigę magistrantūros studijas, išplėstinės praktikos slaugytojai turės teisę išrašyti receptus slaugos priemonėms ir siuntimus pas specialistus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014-2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų - užtikrinti sveikatai palankią aplinką, stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Iššūkiai ir Sprendimai
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestavo, kad sparčiai plėtojant technologijas slaugytojos neretai vis dar lieka pagalbinėmis darbuotojomis, o ne visavertėmis medikų komandos narėmis. „Tačiau slaugytojos ne tik nori, bet ir gali perimti nemažai funkcijų iš gydytojo. Todėl dabar mes turime tam paruošti bazę - nuo studijų programų tobulinimo iki įstatymų pakeitimų, - susitikimo dalyviams sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.
Pasitarimo dalyvės pabrėžė, kad tokia studijų programa jau dabar sulaukia didelio susidomėjimo tarp esamų ir būsimų slaugytojų. Tačiau, mokymo įstaigų atstovų teigimu, reikia paruošti ne tik pačias slaugytojas, bet ir visą sveikatos sistemą, nes naujos kvalifikacijos slaugytojams turi būti ir atitinkamos darbo vietos.
SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė pažymėjo: „Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje vis daugiau gyventojų aktyviai seka naujienas ir naršo interneto svetainėse, todėl visuomenės nuomonės formavimui ypač svarbi tampa viešai skleidžiama informacija. Pozityvi komunikacija apie slaugos profesiją prisideda prie jos įvaizdžio gerinimo ir didesnio matomumo visuomenėje. Vis dėlto, nepaisant viešojo diskurso svarbos, slaugos sektorius Lietuvoje susiduria su esminiais struktūriniais iššūkiais. Tarp svarbiausių problemų išskirtinas nuolatinis slaugytojų trūkumas, neadekvatus darbo užmokestis bei atotrūkis tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybių miestuose ir regionuose. Regioninėse gydymo įstaigose ypač sudėtinga pritraukti kvalifikuotus specialistus. Dažnu atveju, riboti finansiniai ištekliai verčia vadovybę teikti pirmenybę gydytojų darbo užmokesčio didinimui, o tai riboja galimybes adekvačiai atlyginti slaugytojams. Tokia praktika dar labiau apsunkina tiek bendrosios, tiek išplėstinės praktikos slaugytojų pritraukimą į regionus, kuriuose ypač trūksta gydytojų ir kur profesionalios slaugos paslaugos galėtų reikšmingai padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę“.
Pasak jos, didelė darbo apkrova ir emocinis krūvis lemia dažnus perdegimo sindromo atvejus tarp slaugytojų. „Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad slauga yra profesija, grindžiama nuolatiniu mokymusi ir profesiniu tobulėjimu. Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama slaugytojo veiklos dalis, leidžianti ne tik palaikyti aukštą kompetencijų lygį, bet ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sveikatos sistemos reikalavimų. Tikėtina, kad įgalinant profesines kompetencijas savarankiškumo lygiu, didinant profesinį prestižą ir užtikrinant sąžiningą atlyginimą, slaugytojo profesija taps vis patrauklesnė tiek jauniems specialistams, tiek jau dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje“, - neabejojo J.
Dirbtinis Intelektas ir Technologijos Slaugoje
KVK Sveikatos mokslų fakulteto dekanė docentė dr. Asta Mažionienė akcentavo: „Problemos - didelis slaugytojų darbo krūvis, taip pat slaugytojai mano ir tyrimo rezultatai rodo, kad yra per mažas atlyginimas, patiriamas stresas, perdegimas, nerimas, depresija. Bet yra tam tikrų būdų, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu grįstos išmaniosios programos, kuriomis galime palaikyti slaugytoją psichologiškai, padėti jam valdyti stresą, nerimą, kurį jis patiria darbe. Per dirbtinio intelekto įrankius, kadangi tai yra naujovė, galime valdyti tam tikras problemas - mažinti darbo krūvį, automatizuoti tam tikras užduotis. Mažėja darbo krūvis slaugytojui - jis gali daugiau laiko skirti paciento priežiūrai ir tuo pačiu valdyti patiriamą stresą“.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Anot doc. dr. A. Mažionienės, „Studijų modernumas padeda jauną žmogų pritraukti, o tame modernume yra svarbūs tokie akcentai: technologijos, technologinė integracija į studijas, laboratorijas. Turime inovatyvų Slaugos ir akušerijos simuliacijos centrą, kuriame integruotos įvairios skaitmeninės technologijos, tarp jų - robotai, virtuali realybė, jutikliai ir kita įranga, kuri šiuolaikiniam studentui padidina studijų patrauklumą. Kitas akcentas - studijų tarptautiškumas. Slauga yra labai plati specialybė, visur galima dirbti, karjera yra labai plati. Studentas studijų metu gali vykti į stažuotes, pavyzdžiui, neseniai studentai buvo išvykę su dėstytojais į Lenkiją, stažavosi moderniame simuliacijos centre, atlikdami didelio tikslumo klinikines simuliacijas. Vasaros metu vyksta akademinės stovyklos. Bendradarbiaujame su Taivanu, tad vasarą į patį garsiausią Slaugos Taipėjaus universitetą studentai važiuoja mokytis kinų medicinos“.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė tampa vis labiau skaitmenizuota ir diegia vis daugiau naujovių, skirtų pacientų ir medikų patogumui. „Pastaruoju metu daug laiko ir resursų skiriame šiuolaikinėms informacinėms technologijoms. Mūsų tikslas - išmanioji ligoninė. Pasak ligoninės vadovo, pandemija paskatino įdiegti tam tikras technologijas, apie kurias žinota ir anksčiau, tačiau jų poreikis nebuvo didelis. „Skaitmeninės sveikatos priežiūros technologijos, tokios kaip skaitmeninė medicina, dirbtinis intelektas, robotika ir panašiai, padeda spręsti sveikatos priežiūros problemas.
Šiuo metu esame virsmo taške, kai dauguma mūsų technologijų - skaitmeninės", - sako Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas. Radiologija - viena medicinos sričių, kurią išmaniosios technologijos palietė labiausiai ir atnešė daugiausiai naudos. „Skaitmenizacija - nenutrūkstantis procesas, kuris ligoninėje palaipsniui tęsiasi apie 15 metų. Jauni specialistai jau nebežino, kad anksčiau nuotraukos buvo ryškinamos arba atsakymai rašomi ranka.
Išmaniosios pagalbos sistema senjorams - tai tarpusavyje susietų įrenginių, programėlių ir paslaugų rinkinys, skirtas stebėti senjoro sveikatą, saugumą ir kasdienę veiklą, bei leisti greitai reaguoti kritinėse situacijose. Esminis principas paprastas: senjoras kasdien gyvena įprastą gyvenimą, o foniniame režime veikiantys įrenginiai tyliai ir nepastebimai fiksuoja svarbiausius rodiklius bei įvykius.
Vienas didžiausių senjorų iššūkių - vienatvė ir socialinė izoliacija. Išmaniosios pagalbos sistemos čia taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Be to, reguliarūs sistemos pranešimai, užduotys ar priminimai padeda struktūruoti dieną, skatina judėti, atlikti lengvus pratimus, nepamiršti pomėgių.
Išmaniosios pagalbos sistemos kaupia duomenis apie kasdienį senjoro gyvenimą: miegą, judėjimą, dažniausiai lankomas namų vietas, įpročius. Šios sistemos remiasi namuose įrengtais jutikliais: judesio, durų atidarymo, lovos užimtumo, kambario temperatūros ir kitais. Tokie duomenys ypač vertingi prižiūrint žmones, turinčius atminties sutrikimų, sergančius demencija, linkusius išeiti iš namų ir pasiklysti.
Nuotolinė sveikatos stebėsena apima specialius įrenginius - kraujospūdžio matuoklius, gliukomačius, pulso oksimetrus, svarstykles, kurie automatiškai perduoda duomenis į platformą. Toks sprendimas ypač aktualus sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis.
Šiandien išmani pagalba senjorams jau nėra ateities vizija - tai realybė, kurią galima pritaikyti ir Lietuvos namuose. Svarbiausia - atvirai kalbėtis šeimoje, drąsiai domėtis naujovėmis ir rinktis sprendimus, kurie gerbia senjoro orumą, poreikius ir individualumą.
Apibendrinant, išmaniosios slaugytojos ir technologijų integracija į slaugos praktiką atveria naujas galimybes gerinti sveikatos priežiūros kokybę, mažinti slaugytojų darbo krūvį ir užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą. Tačiau svarbu spręsti iškylančius iššūkius, tokius kaip slaugytojų trūkumas, atlyginimų klausimai ir regioniniai skirtumai, siekiant užtikrinti, kad naujosios technologijos ir išplėstinės praktikos slaugytojai būtų prieinami visiems Lietuvos gyventojams.
ES struktūrinių fondų projektas
Augant senyvo amžiaus žmonių populiacijai, didėja poreikis senyvo amžiaus žmonių priežiūrai ir išlaidos sveikatos apsaugai. Projektas „Sveiko senėjimo priežiūros sprendimo sukūrimas“ yra skirtas ieškoti patogaus senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės sekimo techninio sprendimo, atliepiant į augančią senyvo amžiaus žmonių priežiūros paslaugų paklausą, sukuriant išmaniosios stebėjimo sistemos prototipą.
Kuriama išmanioji stebėjimo sistema, montuojama ant savarankiškai važinėjančio roboto, bus naudojama reguliariai vertinti senyvo amžiaus žmonių gyvybines funkcijas jų pačių namuose ar senelių namuose, taip automatizuojant ir palengvinant senelių priežiūrą bei slaugą šias paslaugas teikiančioms įstaigoms. Sistema su įmontuotais jutikliais autonomiškai ir reguliariai vertins senelių gyvybines funkcijas (kvėpavimą, širdies ritmą, žmogaus kūno poziciją,, temperatūrą bei šių parametrų kitimus) ir jas raportuos slaugos įstaigai per tam skirtą aplikaciją. Esant nuokrypiams nuo normos ar identifikavus galimą pavojų, realiu laiku bus informuojama slaugytoja, kuri prisijungdama prie įrenginio per aplikaciją gyvu vaizdu ir garsu galės profesionaliai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl poreikio vykti apžiūrėti ar kviesti skubią pagalbą.
Projekto finansavimas: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr.
tags: #sveikatos #sistema #gali #isgelbeti #ismaniosios #slaugytojos