Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas - svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Sveikatos raštingumas yra palyginti nauja sritis, tačiau tyrimai jau parodė, kad įgyvendinant politiką ir intervencijas, tai yra pagrindinis veiksnys, gerinantis bendrą gyventojų sveikatą.
Ką reiškia sveikatos raštingumas motinystės kontekste
Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapyje rašoma: „Sveikatos raštingumas reiškia žinių, asmeninių įgūdžių ir pasitikėjimo lygį, siekiant pagerinti asmeninę ir bendruomenės sveikatą, keičiant asmeninį gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas. Taigi, sveikatos raštingumas daugiau nei gebėjimas skaityti instrukcijas ir užsiregistruoti pas gydytoją. Sveikatos raštingumas pagerina žmonių prieigą prie informacijos apie sveikatą ir gebėjimą efektyviai ją naudoti, todėl yra labai svarbus“ (Sveikatos stiprinimo žodynėlis, 1998 m.).
Sveikatos raštingumo reikšmė motinos ir naujagimio sveikatai
Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Pagal PSO, žemas sveikatos raštingumas susijęs su mažiau sveikais pasirinkimais, rizikingesniu sveikatos elgesiu, prastesne sveikatos būkle, didesnėmis išlaidomis ir netinkamu sveikatos paslaugų naudojimu. Menkas sveikatos raštingumas siejamas su prastesniais sveikatos rezultatais, padidėjusia mirtingumo rizika, nereikalingu sveikatos priežiūros paslaugų naudojimu ir sveikatos paslaugų kainomis.
Teisinis ir organizacinis nėščiųjų priežiūros kontekstas Lietuvoje
Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą - gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto.
Informacijos ir ugdymo praktika vizitų metu
Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
Tyrimo apie sveikatos raštingumą motinystės klausimais metodika
Tyrimas atliktas 2022 m. birželio - rugsėjo mėnesiais. Tyrimo dalyvės - 18-43 m. moterys, pagimdžiusios sveikus naujagimius Vilniaus universiteto ligoninėje. Tyrimo priemonė - anketinė apklausa, kurią sudarė Europos sveikatos raštingumo klausimyno (HLS-EU-Q47), Moterų nuomonės apie kūdikių probleminį elgesį skalės, Nuostatų kūdikių auginimo atžvilgiu skalės, Motinos emocinės savijautos skalės bei kiti klausimai, skirti įvertinti gimdyvės socialinius-demografinius veiksnius.
Tyrimo dalyvės - respublikinės ligoninės akušerijos skyriuje hospitalizuotos gimdyvės po normalaus gimdymo esant normaliai gimdymo baigčiai. Tiriamųjų atrankos būdas - parankioji atranka. Pasirinktas kiekybinis tyrimų metodas - momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimo metodas - anoniminė anketinė apklausa.
Duomenų analizė ir imtis
Analizei tinkamomis pripažintos 203 anketos. Apklausos atsako dažnis - 61,5 proc. Analizuojami duomenys pateikiami absoliučia ir procentine išraiška (n (%)). Gautų anketinės apklausos duomenų analizei buvo taikomas aprašomosios statistinės analizės metodas. Statistiniu paketu SPSS 22.0 buvo tikrinamos hipotezės apie dviejų požymių priklausomumą, kurios buvo tikrinamos naudojant χ2 (Pearson chi-kvadrato) kriterijų. Hipotezės tarp dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę, buvo tikrinamos pasinaudojant t kriterijumi.
Tyrimo rezultatai - pasirengimas ir vertinimas
Respondenčių amžiaus vidurkis - 28 metai. Vertinant gimdyvių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą, nustatyta, jog daugiau nei pusė respondenčių, gavusių sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais, vertina juos gerai arba labai gerai. 31,5 proc. tyrimo dalyvių pažymi, jog sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais nebuvo vykdyti. 43,4 proc. respondenčių sutiko, jog mokymai buvo vykdomi organizuotai.
Vertinant gimdyvių nuomonę apie gautos informacijos, sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais metu, kokybę nustatyta, kad 12,3 proc. tyrimo dalyvių teigia tikrai nesutinkančios, kad mokymai buvo vykdyti. Tyrimo dalyvės gimdžiusios pirmą kartą dažniau pritarė teiginiui, jog mokymai vyko organizuotai ir buvo naudingi (p<0,05).
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
72,1 proc. tyrimo dalyvių, kurioms buvo suteikti tos pačios temos mokymai pakartotinai, sutiko ir su teiginiu, jog medicinos personalas tais pačiais klausimais laikėsi vieningos nuomonės/teikė vienodą informaciją.
Poreikiai ir pageidavimai dėl mokymų
Tiriant gimdyvių poreikius, susijusius su sveikatos raštingumo mokymais motinystės klausimais, nustatyta 62,1 proc. tyrimo dalyvių šie mokymai buvo tikrai reikalingi. 54,7 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog joms reikalingi išsamesni sveikatos raštingumo mokymai. 63,5 proc.
Išvados iš tyrimo
- Gimdyvių nuomone sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimas dažniausiai buvo vertinamas gerai arba labai gerai. Beveik pusė (43,4 proc.) respondenčių sutiko, jog mokymai vykdomi organizuotai.
- Gimdyvių, kurioms buvo suteikti tos pačios temos mokymai pakartotinai, nuomone medicinos personalas tais pačiais klausimais laikosi vieningos nuomonės/teikia vienodą informaciją. Dalyvės, gimdžiusios pirmą kartą, teigė, jog mokymai buvo naudingi ir vykdomi organizuotai.
- Tyrimo metu, daugiau nei pusė (54,7 proc.) tyrimo dalyvių teigė, jog joms reikalingi išsamesni sveikatos raštingumo mokymai.
Skaitmeninio sveikatos raštingumo kokybė ir nelygybė
Veiksminga ir teisinga skaitmeninė sveikatos sistemų transformacija gali turėti daug naudos. Žmonės, turintys skaitmeninį sveikatos raštingumą - tie, kurie gali įgyti ir panaudoti žinias iš elektroninių šaltinių sveikatos problemai spręsti - geriau sprendžia asmens sveikatos ir priežiūros problemas. EuroHealthNet paskelbė Policy Précis, nagrinėjantį skaitmeninį sveikatos raštingumą ir jo reikšmę sveikatos lygybei. Jame nagrinėjama, kas gali ir yra daroma siekiant paremti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Skaitmeninį sveikatos raštingumą formuoja ekonominiai, aplinkos, kultūriniai ir visuomeniniai veiksniai.
Žmonės, susiduriantys su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, gali turėti mažiau galimybių gauti informacijos ir naudotis ja. Jei neatsižvelgiama į tokius veiksnius kaip prieiga, veiksmingumas ir saugumas, gali padidėti nelygybė. Norint užtikrinti, kad perėjimas prie skaitmeninės erdvės veiktų visiems, reikia nuoseklių veiksmų daugelyje sričių.
Sveikatos raštingumo ugdymo galimybės ir rekomendacijos
Sveikatos raštingumo ugdymo procesas nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinų sveikatos raštingumas turi būti ugdomas taikant struktūrizuotus mokymus, reguliarias konsultacijas ir pakartotinius užsiėmimus, kurie užtikrina nuoseklų ir vieningą informaciją.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Būtina tobulinti turimą sveikatos raštingumo lygį, nes apklaustieji pakankamai vieningai pritartų sveikatos raštingumo ugdymo programos įtraukimui į mokomuosius dalykus aukštojoje mokykloje. Labai svarbu ugdyti mokėjimą sveikai gyventi. Šios srities tobulinimas skatina ugdyti kritinį sveikatos raštingumo lygį, kuriame svarbu sugebėti save motyvuoti sveikai gyventi, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, būti atsakingu už savo sveikatą.
Akušerio vaidmuo ugdant sveikatos raštingumą
Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą. Sveikatos raštingumo ugdymas motinystės klausimais turi būti orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą.
Tarptautinės ir visuomeninės iniciatyvos
2016 metais pasaulinė bendruomenė įsipareigojo remti Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“, kurioje išskirta septyniolika darnaus vystymosi tikslų, padėsiančių suderinti veiksmus siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti taiką ir gerovę. Kalbant apie žmonių sveikatą, trečias darbotvarkės tikslas skirtas „užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“.
Sveikatos raštingumo tema itin aktuali pasauliui kovojant su pandemija. Lietuvoje paskelbus karantiną, būtina atsakingai elgtis ir saugoti save ir kitus.
Papildomi duomenys apie sveikatos raštingumo tyrimus ir visuomenės požiūrį
Sveikatos raštingumas nėra visiškai nauja sritis. Tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių darbuose jau beveik dešimtmetį yra analizuojama sveikatos raštingumo problematika. 2019 metų balandį „Google Mokslinčiaus“ mokslinės informacijos paieškos sistemoje atlikta raktažodžių „sveikatos raštingumas“ paprasta paieška anglų kalba iš viso rado 217 tūkst. rezultatų, tuo tarpu tik 99 200 rasta „medijų raštingumo“ ir 49 900 „mokslo raštingumo“.
Iš ankstesnių tyrimų, atliktų tarp studentų, paaiškėjo, kad didžioji dauguma apklaustų studentų mano, jog socialinių įgūdžių stoka, alkoholio ir narkotikų vartojimas įtakoja sveikatos raštingumo lygio menką vystymąsi, o socialines problemas lemia išsilavinimo lygis ir gyvensenos įpročiai. Studentų sveikatos raštingumo lygis yra interaktyvus su bazinio sveikatos raštingumo lygiui būdingais bruožais; pastebėtas nepakankamas asmeninis studentų indėlis tobulinant asmenines charakterio savybes, gebėjimus, reikalingus sėkmingam sveikatos raštingumo puoselėjimui, tačiau sugebėjimas rasti tinkamą informaciją ir suprasti įvairių komunikavimo formų reikšmę yra pakankamas.
Praktiniai žingsniai gerinant motinų sveikatos raštingumą
- Įtraukti struktūruotas sveikatos raštingumo mokymo programas į antenatalinę priežiūrą ir užtikrinti jų finansavimą bei standartizaciją.
- Sudaryti sąlygas pakartotiniams ir teminiams užsiėmimams, kad medicinos personalo teikiama informacija būtų vieninga ir nuosekli.
- Skatinti skaitmeninio sveikatos raštingumo tobulinimą, užtikrinant prieigą ir paramą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
- Akcentuoti akušerio ir šeimos gydytojo vaidmenį kaip pagrindinių ugdytojų, kurie turi turėti laiko ir priemonių efektyviam mokymui.
- Vystyti visuomenines iniciatyvas ir akademines programas, skirtas ilgalaikiam sveikatos raštingumo kėlimui, įskaitant aukštąsias mokyklas.
| Rodiklis | Rezultatas |
|---|---|
| Analizei pritaikytos anketos | 203 |
| Atsako dažnis | 61,5 % |
| Respondenčių amžiaus vidurkis | 28 metai |
| Mano, kad mokymai reikalingi | 62,1 % |
| Reikia išsamesnių mokymų | 54,7 % |
| Mokymai nebuvo vykdyti | 31,5 % |
| Mokymus vertina gerai/very well | Daugiau nei pusė |
tags: #sveikatos #rastingumas #motinystes #klausimais