Konfliktas savo esme yra kiekvienas mūsų gyvenimo momentas, kai susiduria tuo pačiu laiku ir erdvėje negalintys egzistuoti dalykai: du skirtingi poreikiai, kurie negali būti patenkinti vienu metu; du skirtingi interesai, - pildant vieną, kitas lieka nepatenkintas; du skirtingi požiūriai.
Vertybiniai konfliktai yra neišvengiami, kur susitinka žmonės su skirtingomis pažiūromis, skirtingomis vertybėmis. Kai diskutuoja dviejų politinių pažiūrų atstovai arba katalikų kunigas kalbasi su LGBT atstovu, jie yra vertybiniame konflikte. Konfliktas yra ir mandagiai kalbančioje poroje, kuri turi skirtingus požiūrius ir ieško naujo sprendinio šioje požiūrių sandūroje.
Konflikto prigimtis ir reikšmė
Konflaktai būdingi tuo, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko.
Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė). Pirma konflikto nemalonumo dalis yra dažnai jį lydinti žodinė ar fizinė agresija. Dažnas ir esame linkę konfliktą tapatinti su agresija. Bet tai netikslu. Mat agresija yra tik vienas iš žmogaus elgesių, galimų, sprendžiant konfliktą. Yra daug kitų skirtingų elgesių konflikte: kompromiso paieškos, prisitaikymas prie kito interesų, bendradarbiavimas, ieškant naujo visoms pusėms tinkamo, sprendimo, vengimas, atidedant ar pasitraukiant.
Konfliktas yra tarsi vartai, pro kuriuos į šį pasaulį ateina naujas sprendimas, naujas požiūris, nauja tapatybė. Konflikte formuojasi žmonės, šeimos, bendruomenės, tautos. Konfliktas yra gimimo, teisingiau, tapsmo vieta. Tačiau dėl to, kad konflikte gimsta nauja, reiškia, kad turi numirti sena. Kiekvienas konfliktas yra ir netektys. Todėl jis yra ir senojo „aš“, „mes“ mirties liudininkas.
Taip pat skaitykite: Pagalbos galimybės smurto aukoms
Sisteminio smurto ypatumai
Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai.
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių.
Praktinės pasekmės socialinėje politikoje
Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai - nusikaltimas.
Kviečiame prisijungti prie nemokamų e-mokymų apie sisteminį smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Rezonansiniai įvykiai ir vertybių konfliktai
Visuomenės rezonansiniai įvykiai yra tos vietos, kuriose susitinka konfliktuojančios vertybės. Kaip ir kadaise Cvirkos paminklas tebuvo materiali vieta, kur susitiko nematerialūs požiūriai. Per Stambulo konvenciją žmonės ėmė kalbėti tai, kas jiems svarbu. Ir nereikia priekaištauti, kad neskaitė. Ne tame esmė. Visi šie daiktiško pasaulio objektai leidžia žmonėms komunikuoti savo pasaulėžiūrą. Ir tai yra demokratijos esmė. Konvencija nesuskaldo, ji atskleidžia. Atskleidžia jau egzistuojančią požiūrių įvairovę.
Taip pat skaitykite: kaip veikia socialinių sistemų vadyba
Kadaise mus skaldė P. Cvirkos paminklas, vėliau J. Noreikos lentelė, tada mus skaldė smėlis Lukiškių aikštėje, vėliau - skiepai, reguliariai skaldo Stambulo konvencija, vasarą skaldė alžyrietė boksininkė... Ne tauta, o skalda. Tik kaip tie dažniausiai nejudantys, daiktiškos tikrovės elementai įsigudrina skaldyti žmones? Tarsi tauta pasaulį regėjo vienodai, žydėjo tik vienos rūšies gėlės, nebuvo jokių nuomonės skirtumų, gyvenome susikibę už rankučių ir žiūrėjome ta pačia kryptimi, o tada atbėga P. Cvirka bronzinėmis kojomis ir nepakeliamai sunkia ranka, laikydamas Stambulo konvenciją tvoja draugiškai lietuvių tautai per sukabintas rankas.
Aš noriu rimtai pasakyti, kad "mus skaldo" kalbėsena ir mąstysena leidžia kelti prielaidas apie tai, kad mes ne visai suprantame, kas veriasi ties paminklais, smėliu, konvencijomis ir besiboksuojančia sportininke. O veriasi vertybių konfliktai. Tik, regis, konflikto bijome ir laikome jį kažkokiu nepageidaujamu blogiu. Taip jau nutinka, kai supainiojam kas miela su tuo, kas prasminga.
Vertybių konfliktų dinaminis pobūdis
Per Stambulo konvenciją žmonės ėmė kalbėti tai, kas jiems svarbu. Ir nereikia priekaištauti, kad neskaitė. Ne tame esmė. Visi šie daiktiško pasaulio objektai leidžia žmonėms komunikuoti savo pasaulėžiūrą. Ir tai yra demokratijos esmė.
Rezonansiniai įvykiai tampa vertybinio konflikto apžiūros ir sprendimo aikštele. Mes galime įsitraukti į kūrybos procesą. Nuolat ir kasdien esame vertybių konflikte, - vyksta raida. Nevalia pavargti. Nes tai tolygu pavargi nuo gyvenimo.
„Bernardinai.lt“ diskusija. Stambulo konvencija: už ir prieš
Asmens tapatybės pokyčiai konflikto metu
Kviesdamas jį pamatyti šią situaciją naujai, kviečiu pakoreguoti pasaulio matymą ir net savęs suvokimą, tarnavusį jam dešimtmečiais. Tai prašymas palaidoti savo seną tapatybę. Sunku įlysti kiekvienam į galvą, bet neabejoju, kad dalies identitete būti mama, gimdančia vaikus, būti stipriu vyru, būti patraukliu moterims ar patrauklia vyrams yra labai svarbi tapatybės dalis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų streso mažinimas
Asmeninių istorijų plotis ir kiekis neaprėpiamas: kažkam mylimi tėveliai pasakojo, ką reiškia būti gera mergaite, tikru vyru. Kažkas katalikų bažnyčioje rado atramą ir kunigo niekinimas iš ties griauna jo pasaulį. Mes jų prašome ištarti nebylų „tėveliai jūs klydote, kai mane auklėjote. Vaikai, aš klydau jus auklėdamas. Būti moterimi, nebūtinai reiškia...Būti vyru, nebūtinai reiškia...“ Kokių titaniškų pastangų tam reikia. Sunkumas keistis - vertas pagarbos.
Kaip atpažinti ir veikti socialinėje politikoje
Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis.
Konfliktas yra gimimo ir mirties taškas vienu metu: jis tėra it šarvojimo ir gimimo taškas vienu metu. Šis nepaliaujamo mirimo ir gimimo spektaklis yra kiekvieną akimirką mūsų tapsmo procese.
| Požiūris | Ypatybės | Pasekmės socialinėje politikoje |
|---|---|---|
| Konfliktas | Atsitiktinis, įvairūs elgesio būdai, gali būti sprendžiamas diskusija | Skatina pokyčius, naujas sprendimas, raida |
| Sisteminė prievarta | Reguliari, pastovūs vaidmenys, galios disbalansas | Dezintegracija, nusikaltimo pobūdis, reikia teisinio ir socialinio reagavimo |
Tragiškas pasirinkimas - tai idėja, kuri atskleidžia didžiausius vadovavimo iššūkius. Tradicijos, ritualai, giminės susitikimai visada manyje žadino maištą. Kam reflektuoti?
Oras pritvinkęs Sąjūdžio atmosfera, nes susidūrėme su daugiasluoksnėmis grėsmėmis. Ramybė mumyse jau yra.
tags: #sisteminis #ir #konflikto #poziuriai #socialineje #politikoje