Demografinio senėjimo pokyčiai lemia socialines ir ekonomines, gyventojų socialinio aprūpinimo bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, orientuotų į senų ir / ar negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, paslaugų poreikio didėjimą. Integruota priežiūra orientuota yra į pacientą, kelių lygių ir metodų strategija, skirta geresniam paslaugų koordinavimui kompleksinių sveikatos sistemų priežiūros organizavime.
Integruota priežiūra - daugiadimensė ir įvairiapusė, apimanti bendrą integruotos priežiūros koncepciją, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integracijos turinio ir tikslų identifikavimą, integruotos priežiūros poreikio nustatymą bei įtaką asmens priežiūrai. Integruotų, tenkinančių paciento poreikius, paslaugų organizavimas iškelia naujus, sudėtingus iššūkius - rasti tinkamus integruotų paslaugų organizavimo ir finansavimo mechanizmus bei įveikti institucinius barjerus tarp sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos.
Kodėl integracija būtina?
- Didėjant lėtinių ligų skaičiui, sveikatos sistemos turi būti orientuotos į žmones, daugiau dėmesio skirti integruotai priežiūrai.
- Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikia kelių paslaugų teikėjų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, suskaidyta priežiūra gali lemti blogus sveikatos rezultatus, nepatenkintus poreikius ir pernelyg didelį paslaugų naudojimą bei išlaidas.
- Tik sukūrus vientisą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklo struktūrą galima efektyviai kurti integruotą, atitinkančią namuose prižiūrimų asmenų poreikius, pagalbą.
Lietuvos patirtis ir ankstesni bandymai
Lietuva ne kartą bandė integruoti sveikatos ir socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau įgyvendinimas liko kuklus. 2007 metais buvo teisinė iniciatyva, tačiau šis įstatymas nebuvo įgyvendintas dėl neaiškaus bendro valdymo ir finansavimo. Nepaisant didėjančios svarbos, integruotų priežiūros priemonių matavimo savybės išlieka neaiškios ir ribotos.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sparčiai sensta: daugėja vyresnio amžiaus asmenų, sergančių keliomis lėtinėmis ligomis, todėl vis labiau reikia koordinuotai teikiamų ilgalaikių kompleksinių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. paslaugų namuose gavėjų - senyvo amžiaus ir asmenų su negalia - skaičius, palyginti su 2010 m., padidėjo 63,5 proc., o palyginti su 2015 m. - 18,1 proc.
Integracijos samprata ir pagrindiniai principai
Sveikatos priežiūra yra sudėtinga, kad būtų galima rasti visiems tinkantį sprendimą. Tačiau modeliuose pabrėžiamos kelios esminės savybės, pvz., orientacija į pacientą, paslaugų teikimas visame sveikatos priežiūros tęstinumui, tvirta lyderystė, atskaitomybė per veiklos rezultatus, keitimasis informacija visoje sistemoje, dėmesys pirminei sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros komandoms.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
Integruota priežiūra yra svarbi sveikatos sistemos veiklos gerinimo strategija. LTntegruota priežiūra - daugiadimensė ir įvairiapusė, apimanti bendrą integruotos priežiūros koncepciją, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integracijos turinio ir tikslų identifikavimą, integruotos priežiūros poreikio nustatymą bei įtaką asmens priežiūrai.
Problemos ir iššūkiai Lietuvoje
- Neefektyvi pirminės sveikatos priežiūra - ribota visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros integracija bei ankstyvoji diagnostika; sveikatos sistemos nepajėgumas lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas.
- Neišplėtotos bendruomeninės ir nemedikamentinio gydymo paslaugos psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims.
- Ribota inovacijų plėtra - lėta personalizuotos medicinos plėtra.
- Sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientus: nepakankamai išplėtotas paciento kelio koordinavimas ir atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių.
Kitas taip pat ne mažiau reikšmingas aspektas - tai paciento individualūs veiksniai: jo psichologinės reakcijos (nerimas, baimė, išgąstis, pasimetimas „sistemoje“), gyvenamoji vieta, ekonominė padėtis - visa tai gali dar labiau pristabdyti ar apsunkinti būtinus procesus.
Psichikos sveikatos sritis kaip prioritetas integracijoje
Psichikos sveikata yra ilgalaikis ir reikšmingas iššūkis Lietuvos sveikatos sistemai. Remiantis Higienos instituto 2021 m. išankstiniais duomenimis, 326 tūkst. asmenų arba vienas iš devynių Lietuvos gyventojų turi diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą ir tikėtina, kad dar daugiau turi nediagnozuotų sutrikimų ar susiduria su reikšmingais psichikos sveikatos sunkumais. EBPO teigimu, bent kartą per gyvenimą psichikos sveikatos sutrikimų patiria pusė visų asmenų, Lietuvoje jie lemia iš viso 11,7 proc. bendros visų sveikatos sutrikimų naštos pagal neįgalumo pakoreguotus gyvenimo metus.
Lietuvoje dominuoja aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos, kurias sudaro 50 proc. visų specializuotų paslaugų, bei kurioms skiriama 59 proc. visų psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms skirtų lėšų. Ypatingai trūksta bendruomeninių ir specializuotų ambulatorinių paslaugų. Be to, Lietuva pasižymi aukštu medikamentinio gydymo paplitimu ir nepakankamu psichoterapinių bei psichosocialinių paslaugų prieinamumu, taip pat menku priežiūros tęstinumu ir integruotų paslaugų teikimu.
Poreikiai ir siūlomi sprendimai psichikos sveikatos srityje
Poreikis ir pasekmės: pirminės ambulatorinės PSPP teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Tačiau, kaip rodo pirminio sveikatos centro veiklos laiko analizė, visi komandos nariai yra labai užimti, ir laiko skirti atvejo vadybos klausimams beveik nelieka, todėl yra labai svarbu papildyti komandą nauju nariu, kuris užsiimtų paciento atvejo vadybos klausimais.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Tikimasi, kad siekiamas pokytis - nauda atsispindės per sumažėjusį savižudybių skaičių. Planuojama, kad dėl geresnio PSPP prieinamumo, integralumo ir tęstinumo užtikrinimo, kasmet nusižudys 10 proc. mažiau asmenų, kurie patyrė savižudybės riziką turėdami psichikos ir elgesio sutrikimų, t. y. kasmet 36 asmenimis mažiau (2021 m. nusižudė 565 asmenys).
Tyrimas Kaune: šeimos gydytojų ir socialinių darbuotojų patirtys
Tyrime taikytas kiekybinis analitinis momentinis (cross-sectional) tyrimas. Tyrimo objektas - Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose dirbančių šeimos gydytojų ir socialinių darbuotojų patirtys bei nuomonė apie socialinių paslaugų integraciją. Duomenys rinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Galutinėje analizėje dalyvavo 173 respondentai: 148 šeimos gydytojai ir 25 socialiniai darbuotojai.
Šeimos gydytojų grupėje atsako dažnis sudarė 59,7 proc. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinį paketą. Taikyti aprašomosios statistikos metodai, Chi kvadrato (χ²) ir Fišerio tikslusis kriterijai, taip pat Spearmano koreliacijos koeficientas ryšiams tarp kintamųjų įvertinti. Statistinio reikšmingumo lygmuo - p < 0,05.
Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių paslaugų integracija pirminėje sveikatos priežiūroje vyksta fragmentiškai, o bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojų ir socialinių darbuotojų dažniausiai yra epizodinis. Nustatyta, kad dauguma specialistų socialinių paslaugų integraciją vertina palankiai. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp šeimos gydytojų praktinės bendradarbiavimo patirties ir socialinių paslaugų suvokiamos naudos vertinimo (p < 0,05), tačiau profesinė patirtis nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su socialinių paslaugų naudos vertinimu.
Modeliai ir pasiūlymai paslaugų organizavimui
Disertacijoje „Integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimo modelis Lietuvoje“ siekiama geriau suprasti integruotos sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistemos vystymo, kaip vadybinio proceso, aspektus, nustatyti šių paslaugų poreikį bei prieštaravimus integracijai, pateikti paslaugų organizavimo principus ir priemones, mažinančias priežiūros paslaugų fragmentiškumą, pagerinančias paslaugų prieinamumą, kokybę ir užtikrinančias paslaugų tęstinumą ambulatoriniame lygmenyje.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Disertacijoje detalizuotas integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų modelis orientuojamas į sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integravimą ambulatoriniame lygmenyje, siekiant užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugas Lietuvoje senėjančios visuomenės kontekste.
Praktiniai sprendimai, rekomenduojami diegti
- Atvejo vadyba psichikos sveikatos centruose - mažinti stacionarinių paslaugų trukmę, didinti bendruomeninę pagalbą ir gerinti paciento gyvenimo kokybę.
- Klinikinių / paciento kelių rengimas ir diegimas praktikoje - pagerinti paciento kelio koordinavimą ir užtikrinti tęstinumą.
- Ankstyvojo psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ir nukreipimo modelis - stiprinti prevenciją ir ankstyvą intervenciją.
- Į asmens atsigavimą orientuotų paslaugų diegimas, žmogaus teisių principų vertinimas ir metodinė pagalba įstaigoms.
- Kompleksinių bendruomeninių paslaugų diegimas pacientams ir jų šeimos nariams bei psichologinio vertinimo instrumentų pritaikymas naudojimui Lietuvoje.
Administraciniai ir horizontalieji principai
Projektas neturės neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas: planuojant paslaugų plėtrą, prioritetas teikiamas ambulatorinių paslaugų plėtrai tuose regionuose, kur pagal gyventojų skaičių ir agreguotą sergamumo sunkiomis psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus rodiklį situacija šių paslaugų trūksta labiausiai, taip mažinant netolygumus savivaldybių lygiu.
Numatoma didinti paslaugų priimtinumą ir prieinamumą įvairioms tikslinėms grupėms, pvz., dirbantiems ir besimokantiems asmenims, vaikams ir paaugliams, asmenims dėl psichikos ir elgesio sutrikimų stokojantiems gyvenimiškų įgūdžių ar motyvacijos nuosekliai ir pilnai dalyvauti gydymo procese.
Išvados iš tyrimų ir reikalingi žingsniai
Socialiniai ir sveikatos priežiūros poreikiai gali būti visiškai patenkinti tik kartu dirbant įvairių sričių specialistams: gydytojams, slaugytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt. Tik sukūrus vientisą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklo struktūrą galima efektyviai kurti integruotą, atitinkančią namuose prižiūrimų asmenų poreikius pagalbą.
Efektyvesnei integracijai reikalingas aiškesnis paslaugų koordinavimas, stipresnis tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir sisteminiai sprendimai organizaciniu lygmeniu. Integruotų paslaugų diegimas - tai investicija į pacientų sveikatą, paslaugų kokybę, sveikatos priežiūros išlaidų valdymą ir socialinės gerovės stiprinimą šalyje.
| Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Fragmentiška paslaugų teikimo struktūra | Vientisos ambulatorinių paslaugų komandos ir atvejo vadyba |
| Trūksta bendruomeninių psichikos sveikatos paslaugų | Bendruomeninių ir nemedikamentinių paslaugų plėtra, NGO įtraukimas |
| Prasta paciento kelio koordinacija | Klinikinių kelių diegimas ir informacijos mainai tarp grandžių |
| Neaiškus finansavimo ir valdymo modelis | Aiškūs integracijos finansavimo mechanizmai ir atsakomybės pasiskirstymas |
tags: #sveikatos #prieziuros #socialines #paslaugos