Socialinė apsauga yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė, užtikrinanti elementarias socialines ir ekonomines pragyvenimo sąlygas. Ši koncepcija tapo ypač svarbi po Antrojo pasaulinio karo, kai žmogus buvo pripažintas ypatingu subjektu, reikalaujančiu didžiausio dėmesio. Realizuojant šią poziciją, buvo priimta daug tarptautinių dokumentų, kurie įtvirtina socialines žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (1966 m.).
Kiekvienas žmogus socialiniu požiūriu yra menkai apsaugotas, nes niekas negali būti tikras, kad pavyks išvengti pavojaus sveikatai, netekti darbo pajamų ar patirti ypatingų išlaidų dėl ligos, senatvės, invalidumo, darbingumo netekimo, maitintojo praradimo ir kitų aplinkybių. Todėl socialinė apsauga yra būtina sistema, padedanti valstybei laiduoti gyventojų aprūpinimą ligos, sužalojimo, senatvės, nedarbo ir kitais atvejais, kartu suteikiant papildomas pajamas šeimos poreikiams tenkinti.
Socialinės apsaugos sąvoka ir jos principai
Socialinė apsauga apibrėžiama kaip visapusiška sistema, kurią valstybei tenka organizuoti ir finansuoti siekiant užtikrinti socialinę paramą savo gyventojams. Tai apima ne tik pajamų perskirstymą bei pagrindinių poreikių tenkinimą, bet ir prevencijos priemones, kurios padeda apsaugoti asmenis nuo socialinių rizikų bei palengvina jų socialinę integraciją. Socialinės rizikos - tai įvykiai, nepriklausantys nuo žmogaus valios, kurie gali būti teigiami (pvz., vaiko gimimas) arba neigiami (pvz., mirtis ar nelaimingas atsitikimas).
Pagrindiniai socialinės apsaugos principai, įtvirtinti daugelyje Europos šalių socialinės apsaugos sistemų, yra:
- Universalumas - sistema turi būti prieinama visiems gyventojams ir apimti visas socialines rizikas;
- Vieningumas - sistema turi būti vienoda ir vienalytė visiems jos naudotojams;
- Solidarumas - visų narių bendradarbiavimas siekiant palaikyti socialinę gerovę visoje visuomenėje.
Socialinės apsaugos modeliai Europoje
Kontinentinės Europos socialinės apsaugos sistemose, kaip ir Lietuvoje, vyrauja universalumo, vieningumo ir solidarumo principai. Socialinės apsaugos modeliai kuriami siekiant mažinti skurdą ir kelti žmonių gyvenimo kokybę. Vienas svarbiausių modelių Europos Sąjungoje yra Bismarko sistema, kuri orientuota į socialinį draudimą dirbantiems asmenims. Ši sistema užtikrina išmokas, kurių dydis ir trukmė priklauso nuo darbo stažo ir gautų pajamų iki socialinės rizikos atsiradimo.
Taip pat skaitykite: Europos Sąjungos socialinės apsaugos politika
Lietuvos socialinės apsaugos sistemos ypatumas yra socialinio draudimo fondo atskyrimas nuo valstybės biudžeto, o didžioji pensijų sistema remiasi einamosiomis išmokomis. Korporatyvizmo modelis Lietuvoje buvo pasirinktas skatinant gyventojus dalyvauti darbo rinkoje.
Europos Sąjungos socialinės apsaugos teisės aktai ir jų įtaka Lietuvai
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ji turi derinti nacionalinius teisės aktus su ES teisės aktais, ypač socialinės apsaugos srityje. Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai veikia valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, todėl būtina keisti nacionalinę teisę ir administracines procedūras, siekiant užtikrinti harmonizuotą ES teisės taikymą.
Vienas svarbiausių ES principų yra laisvas asmenų judėjimas, kuris numatytas Europos Bendrijos steigimo sutartyje. ES užtikrina, kad darbuotojai galėtų laisvai dirbti bet kurioje valstybėje narėje be diskriminacijos dėl pilietybės, ypač darbo, atlyginimo ir kitose darbo sąlygose. Šis principas siejamas ne tik su darbo santykiais, bet ir su socialinės apsaugos teisių įgyvendinimu.
Siekiant koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, kad darbuotojai, migruojantys tarp ES šalių, neprarastų įgytų socialinių teisių, priimti reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo laisvai judantiems darbuotojams. Pagrindiniai šių reglamentų principai yra:
- Vienoje valstybėje narėje darbuotojui taikomi vienos valstybės teisės aktai;
- Išsaugomos vienoje valstybėje narėje įgytos socialinės teisės;
- Socialinio draudimo laikotarpiai, įgyti skirtingose valstybėse, sumuojami socialinių išmokų skaičiavimui.
Lietuvai įgyvendinant šiuos reglamentus būtina koreguoti teisės aktus, stiprinti administracinį aparatą ir spręsti finansinius klausimus, susijusius su socialinių išmokų mokėjimu kitos valstybės narės teritorijoje dirbusiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės apsaugos teisės Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina teisę į socialinę apsaugą nedarbo, ligos, senatvės, invalidumo ir kitais teisės aktais numatytais atvejais. Konstitucija taip pat draudžia diskriminaciją dėl įvairių požymių, įtvirtina teisę laisvai pasirinkti darbą bei tuo pačiu gauna teisingą apmokėjimą ir tinkamas darbo sąlygas.
Socialinė apsauga Lietuvoje suprantama kaip priemonių sistema, skirta tiems asmenims, kurie praranda pajamas ar patiria papildomų išlaidų dėl socialinių rizikų. Ji apima ne tik piniginę paramą, bet ir socialines paslaugas, kurios yra svarbi Europos socialinės chartijos dalis.
Europos Sąjungos reglamentai dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir jų poveikis
Vienas pagrindinių ES teisės aktų yra Reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje, kuris suteikia teisę ES piliečiams dirbti bet kurioje valstybėje narėje be diskriminacijos. Jame draudžiamos administracinės priemonės diskriminuojančios pagal pilietybę, draudžiamas atlyginimų, darbo sąlygų ar socialinių lengvatų skirtumas dėl kitos pilietybės.
Reglamento 10-12 straipsniai užtikrina vietos darbuotojo šeimos narių teises kartu su darbuotoju gyventi ir imtis teisėtos veiklos kitos valstybės narės teritorijoje, net jei jie nėra tos valstybės piliečiai.
Europos socialinės politikos priemonės Lietuvoje
Lietuva aktyviai naudojasi Europos Sąjungos struktūriniais fondais, įskaitant Socialinį fondą, skirtus darbuotojų įsidarbinimui palengvinti ir jų galimybių didinimui rinktis gyvenamąją bei darbo vietą ES ribose. Šios priemonės padeda prisitaikyti prie gamybos sistemų ir pramonės pokyčių, didinant socialinės apsaugos sistemos efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
2023 m. Lietuvoje pradėtas projektas „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“ (2023-2029 m.), finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Šio projekto metu socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms suteikiamos nemokamos ekspertinės konsultacijos ir praktinė pagalba kokybės reikalavimų diegimui.
Tarptautiniai dokumentai socialinės apsaugos srityje
Svarbūs tarptautiniai dokumentai, reguliuojantys socialinę apsaugą Europoje, yra Europos socialinė chartija, Europos socialinės apsaugos kodeksas su Protokolu, taip pat Europos konvencija dėl migrantų darbininkų teisinio statuso, kuri garantuoja lygių teisių principą migrantams bei teisę į šeimos susijungimą.
Vidurio Rytų Europos valstybėms narystei Europos Sąjungoje ruošiantis svarbus socialinis matmuo pabrėžiamas Koisijos „Baltojoje knygoje“ (1995), kur teigiama, kad socialinis aspektas yra esminis vidaus rinkos politikos elementas, kurį aiškiai išreiškia ir ES sutartys.