Lietuvos gyventojai II ir III pakopos pensijų fonduose yra sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų, remiantis Lietuvos banko duomenimis. Tai buvo sparčiausiai augusi likvidaus finansinio turto klasė, sumažinusi gyventojų laikomų grynųjų pinigų ir indėlių dalį.
Nors didžiąją dalį sudaro II pakopos pensijų fondų turtas, Lietuvos banko duomenimis, III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 180 tūkst. gyventojų. Didžiausią dalį III pakopos pensijų fondų turto - beveik 200 mln. eurų arba apie 40 proc. - valdo „Artea“ grupė, kuri išsiskiria ir ilgalaikiais rezultatais.
III Pakopos Pensijų Fondų Privalumai ir Ypatybės
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, bet suteikia daugiau lankstumo. Čia pats žmogus sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Beje, dauguma renkasi periodines įmokas, tačiau pamiršta atnaujinti įmokų sumas keičiantis pajamoms.
„Tai, kad mūsų klientai net ir po II pakopos pensijų reformos vertina galimybes ir alternatyvas toliau kaupti pensijai pensijų fonduose - rodo brandų jų požiūrį“, - sako V. Rūkas.
Tiesa, atsiimant lėšas III pakopos pensijų fonde dalyvavus trumpiau nei 5 metus arba likus daugiau nei 5 metams iki pensijos yra taikomas GPM investicinei grąžai, kaip ir kitiems investavimo instrumentams, ir gali tekti grąžinti GPM permokos lėšas, jeigu iki 2024 m.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
II Pakopos Pensijų Fondų Privalumai
II PAKOPA: Kaupti ar Atsiimti viską? Paprastas TESTAS, kuris padės apsispręsti
„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir atitinkamo amžiaus dalyvių grupių gyvenimo ciklo pensijų fonduose per metus negali viršyti 0,5 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 proc.“
Jokiems kitiems investavimo instrumentams nėra tokio dydžio tiesioginių valstybės paskatų - valstybė kiekvienam įmokas mokančiam II pakopos pensijų fondų dalyviui į jo pensijų fondą papildomai perveda apie 400 eurų per metus.
Po pensijų reformos II pakopos pensijų fonduose atsiras ir daugiau lankstumo - bus galima bet kada vieną kartą per kaupimą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei gyventojas pats įmokėjo.
II ir III Pakopos Pensijų Fondų Palyginimas
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo paties gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo - II pakopa nekelia klausimų.“
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Vis dėlto svarbiausias momentas, kad ir II pakopa, ir III pakopa yra pensijų fondai - vienos sistemos dalis, skirta ilgalaikiam kaupimui. Įprastai taupymui ir investavimui visą gyvenimą reikėtų skirti bent 10 proc. savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamus apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai dalį likusių lėšų galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos.
Jis pastebi, kad nuo 2026 m. kaupimo II pakopos pensijų fonduose sąlygos šiek tiek priartėja prie III pakopos - nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas - galima jų mokėjimą stabdyti neribotą kiekį kartų po 12 mėnesių. Taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos pensijų fondo vieną kartą išsiimti dalį lėšų pagal poreikius arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės.
Rizikos ir Grąžos Santykis
„Atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, II ir III pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios. Mūsų ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Be to, 4 iš 5 mūsų valdomų III pakopos pensijų fondų veikia jau ilgiau nei 15 metų, tad turime patirties, kurios gali neturėti kiti rinkos dalyviai, ir mūsų III pakopos pensijų fondams savo turto yra patikėję beveik 43 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis jų sėkmingai kaupia tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose“, - sako V.
Pensijų Fondų Rezultatai 2025 m.
Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, reaguojant į kontraversiškus Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, situacija antrąjį metų ketvirtį stabilizavosi. Lietuvos II pakopos pensinių fondų investicinė grąža, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo teigiama ir siekė +2,65 proc.
Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 12,5 proc. - nuo 8,2 mlrd. eurų 2024 m. liepos pradžioje iki 9,2 mlrd.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Pasaulio rinkose investicijų svyravimus sukėlę JAV ekonominiai sprendimai ir iniciatyvos Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatus paveikė nežymiai. Didžiausi svyravimai vyko šių metų pradžioje, o antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, II pakopos pensijų fonduose jau buvo fiksuojamas +2,65 proc.“
„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, II pakopos pensijų fondų investicinis prieaugis ir toliau pamažu didėja ir birželio pabaigoje siekė +74,8 proc. Kadangi kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas, laikinas pelningumo sumažėjimas ar akcijų biržų „paraudonavimas“ fondų rezultatams ilguoju laikotarpiu neigiamo poveikio iš esmės neturi“, - sako V. Rūkas.
Per pastaruosius 12 mėnesių bendras Lietuvos pensijų fonduose valdomo turto vertė išaugo 12,5 proc. ir paskutinę birželio dieną siekė 9,2 mlrd. eurų.
Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje pasiekė 3,14 mlrd. eurų.
Per tą patį laikotarpį sukaupto turto ir išmokėtų iš pensijų fondų lėšų suma jau artėja prie 10 mlrd. ir paskutinę birželio dieną buvo beveik 9,88 mlrd.
Bendrai pirmąjį šių metų pusmetį į pensijų fondus buvo pervesta 455 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 49,9 mln. eurų.
Skaičiuojant nuo 2004-ųjų, bendra pensijų fondų klientams atliktų išmokų ir paveldėjimų suma jau perkopė 650 mln. ir birželio 30 d. sudarė 652,8 mln.
II Pakopos Pensijų Fondų Pelningumas Pagal Amžiaus Grupes
Antrąjį šių metų ketvirtį tarp visų II pakopos pensijų fondų pelningiausi buvo naujai šiemet įkurti jauniausios amžiaus grupės GCF („Pensija 2003-2009“), kurių svertinis grąžos vidurkis lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, išaugo 3,2 proc. Nedaug atsiliko ir 44-50 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1975-1981“) uždirbę 2,91 proc., 23-29 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1996-2002“, augo 2,9 proc.), 37-43 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1982-1988“, 2,89 proc.) bei 30-36 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1989-1995“, 2,82 proc.). Mažiausios rizikos vyriausių pensijos sistemos dalyvių GCF („Turto išsaugojimo fondas“) per ketvirtį išaugo 2,02 proc.
„Tai tiesiog iliustruoja bendrą II pakopos veikimo principą, kad, vis labiau artėjant pensiniam amžiui, atitinkamo GCF portfelyje mažėja rizikingesnių akcijų ir daugėja saugių obligacijų bei kitų vertybinių popierių dalis. Konservatyvesni investavimo sprendimai leidžia subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertė juda žemyn - būtent tai ir matome iš pastarųjų rezultatų“, - pabrėžia V.
Palyginti su praėjusių metų birželio pabaiga, atspariausi akcijų rinkų svyravimams pasirodė „Pensija 1961-1967“ fondai, per metus vidutiniškai paaugę 5,31 proc. Bendras visų antrosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių buvo 3,43 proc.
Skaičiuojant nuo veiklos pradžios, didžiausią, 87,75 proc. siekiančią investicinę grąžą šiuo metu yra sugeneravę 44-50 m. amžiaus GCF. Daugiau nei 80 proc. nuo veiklos pradžios taip pat uždirbo ir visų kitų, jaunesnių nei 44 m. amžiaus, Lietuvos gyventojų GCF. 1968-1974 m. gimusiųjų pensijų fondų pelningumas nuo veiklos pradžios birželio pabaigoje siekė 75,63 proc., o mažiausiai pelningas buvo konservatyviausias „Turto išsaugojimo fondas“, nuo veiklos pradžios sugeneravęs 14,86 proc.
Po pirmojo šių metų ketvirčio smuktelėjimo atsigavo ir III pensijų pakopos fondų bendras svertinis vidurkis, antrąjį 2025 m. ketvirtį fiksavęs 2,59 proc. augimą. Bendra III pakopos fonduose sukaupto turto vertė birželio pabaigoje buvo 437,5 mln. eurų, arba 26 proc. daugiau nei prieš metus (346,9 mln.
Per metus, lyginant su praėjusių metų birželio pabaiga, didesnės akcijų dalies fonduose fiksuojamas 3,71 proc. prieaugis, mišraus investavimo - 5,18 proc., o mažesnės rizikos fondai ūgtelėjo 5,42 proc.
Pensijų Fondų Grąžos Rodikliai
Šioje lentelėje pateikiami pensijų fondų grąžos rodikliai:
| Fondas | II ketv. | Per metus nuo 2024 I pusm. |
|---|---|---|
| Didesnės akcijų dalies fondai | - | 3,71% |
| Mišraus investavimo fondai | - | 5,18% |
| Mažesnės rizikos fondai | - | 5,42% |
| III pakopos fondų bendras svertinis vidurkis | 2,59% | - |
Svarbu: Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
tags: #pensiju #pakopu #peliningumas