Šveicarija daugeliui asocijuojasi su nepriekaištinga tvarka, kalnais, šokoladu ir vienais didžiausių atlyginimų Europoje. Vis dažniau darbo skelbimų portaluose mirga pasiūlymai slaugyti senelius būtent šioje Alpių šalyje, žadant tūkstantinius uždarbius, kurie Lietuvoje atrodo sunkiai pasiekiami. Tačiau už viliojančių skaičių dažnai slypi realybė, apie kurią viešai kalbama rečiau. Tai ne tik fiziškai ir emociškai sekinantis darbas, bet ir gyvenimas griežtų taisyklių, kultūrinių skirtumų bei didelės atsakomybės sūkuryje. Sprendimas vykti dirbti į Šveicariją neturėtų būti priimtas vien žiūrint į galutinę atlyginimo sumą. Tai šalis, kuri suteikia dideles galimybes, bet reikalauja didelio profesionalumo ir atsidavimo.
Norint suprasti darbo rinką Šveicarijoje, būtina atskirti dvi pagrindines slaugos sritis, kuriose dažniausiai įsidarbina emigrantai iš Lietuvos. Tai populiariausias modelis tarp tų, kurie nori užsidirbti greičiau ir neturi būsto Šveicarijoje. Darbuotojas gyvena kliento namuose (vadinamoji „Live-in“ slauga).
Kitas variantas - darbas senelių namuose arba „Spitex“ (slauga į namus, kai darbuotojas atvyksta tik vizitams). Čia reikalavimai yra žymiai aukštesni. Būtina turėti Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus (SRK) pripažintą diplomą. Lietuviškas slaugytojo diplomas turi būti nostrifikuotas, kas kainuoja nemažus pinigus ir užtrunka laiko (nuo 500 iki 1000 CHF ir daugiau).
Laikai, kai į Šveicariją buvo galima išvykti mokant tik kelis vokiškus žodžius, pamažu praeina. Kalbos barjeras - didžiausias iššūkis. Šveicarijoje, priklausomai nuo kantono, kalbama vokiškai, prancūziškai arba itališkai. Vokiškojoje dalyje situaciją sunkina tai, kad kasdienėje kalboje vartojamas šveicariškas dialektas (Schwiizerdütsch), kuris gerokai skiriasi nuo bendrinės vokiečių kalbos (Hochdeutsch). Nors dokumentacija pildoma bendrine kalba, seneliai dažniausiai nori bendrauti savo tarme, todėl slaugytojai turi turėti puikią klausą ir gebėjimą greitai adaptuotis.
Norint dirbti legaliai ir gauti orų atlyginimą, o ne būti išnaudojamam nelegaliame rinkos segmente, būtina turėti slaugytojo padėjėjo ar bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Lietuvius į Šveicariją labiausiai traukia atlyginimai. Vidutiniškai privačioje slaugoje (legaliai, per agentūras) galima uždirbti nuo 2300 iki 3000 eurų į rankas per mėnesį, jau atskaičius mokesčius ir būsto bei maisto išlaidas (jei gyvenama pas klientą).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Lietuvė, pasakodama apie savo patirtį, pabrėžia, kad didžiausias sunkumas yra ne fizinis darbas (kėlimas, prausimas), bet psichologinė našta. Net jei naktį teoriškai miegate, turite būti pasiruošę bet kada atsikelti, jei senoliui prireiks pagalbos. Būnant uždarytam svetimuose namuose, svetimoje šalyje, dažnai kyla socialinės izoliacijos jausmas. Darbas su demencija ar Alzheimeriu sergančiais žmonėmis reikalauja geležinės kantrybės. Šveicarijoje galioja taisyklė: „Tvarka turi būti“. Tai atsispindi ir slaugos darbe. Lietuviai dažnai nustemba dėl griežtų reikalavimų buičiai. Taip pat verta paminėti šveicarų taupumą. Nors jie turtingi, maistas ir resursai nėra švaistomi.
Taip, Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl galioja laisvo asmenų judėjimo susitarimas. Tačiau, norint dirbti ilgiau nei 3 mėnesius, būtina gauti leidimą gyventi ir dirbti (dažniausiai L arba B tipo leidimą). Taip, tai įmanoma, tačiau sunkiau. Galima ieškoti privačių skelbimų, tačiau tuomet patiems teks tvarkytis visus biurokratinius reikalus, draudimus ir mokesčius. Šveicarijoje nėra visuotinio minimalaus atlyginimo (išskyrus kelis kantonus), tačiau yra kolektyvinės sutartys. Kvalifikuotam personalui rekomenduojami atlyginimai yra aukšti, tačiau „Live-in“ slaugytojams be pripažintos kvalifikacijos atlygis dažnai priklauso nuo susitarimo. Jei dirbate „Live-in“ principu (gyvenate pas senelį), tai praktiškai neįmanoma.
Slauga Šveicarijoje gali tapti puikia finansine paspirtimi ir neįkainojama gyvenimiška patirtimi, tačiau tik tiems, kurie į šį kelią žengia pasiruošę ir be rožinių akinių.
Europos Sveikatos Draudimo Kortelė: Būtinoji Medicinos Pagalba
Vadovaujantis ES teisės aktais, vienoje ES ar EEE šalyje narėje apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Tam, kad Jūs galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite turėti apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą - Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau vadinama - Kortelė) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę.
Valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir šalies (ES, EEE ar Šveicarijos), kurioje lankosi, gyventojai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
ES teisės aktai suteikia teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, priklausančiose ES ar EEE šalių narių ir Šveicarijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Būtinosios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Paslaugos sergantiesiems lėtinėmis ligomis teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz.: dializės paslaugos).
Jei žinote, kad Jums reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, pasirūpinkite tuo prieš išvykdami iš savo šalies. Likus 2-3 savaitėms iki kelionės, kreipkitės į teritorinę ligonių kasą, kuri susisieks su šalies, į kurią vykstate, kompetentingąja įstaiga ar ligonine ir susitars dėl Jums reikalingo gydymo.
Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje) iš pradžių reikia pačiam sumokėti už paslaugas, tik tuomet kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos. Turėkite omenyje, kad kiekvienos šalies sveikatos priežiūros sistema kitokia. Paslaugos, kurios Lietuvoje teikiamos nemokamai, kitoje šalyje gali būti mokamos. Kortelės turėtojo gydymas kompensuojamas tik gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su regionine šalies ligonių kasa.
Europos sveikatos draudimo kortelė gali būti išduota kiekvienam asmeniui, apdraustam pagal bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės ir Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos bei Šveicarijos įstatymus numatytą socialinės apsaugos sistemą. Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Kortelė išduodama užpildžius Prašymo išduoti kortelę blanką. Kortelę paruošia ir išduoda ta teritorinė ligonių kasa, kuriai pateikiamas prašymas.
Būtinai pateikite gydytojui savo Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Labai svarbu, kad Jūsų kortelės galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs. Jei Jums prireiks medicinos pagalbos, kreipkitės į Šveicarijos socialinei sveikatos draudimo sistemai priklausantį gydytoją, gydytoją specialistą ar gydytoją odontologą. Pateikite jam savo ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už gydytojo odontologo paslaugas turėsite sumokėti visą kainą. Gydytojo išrašytus vaistus galėsite įsigyti vaistinėse, pateikę savo ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Jei Jums reikalinga neatidėliotina pagalba, galite tiesiai kreiptis į valstybinę ligoninę. Pateikite savo ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šveicarijos socialinė sveikatos draudimo sistema padengs gydymo ligoninės bendrojoje palatoje išlaidas, tačiau jei Jūs pasirinksite gydymą iš dalies privačioje ar privačioje palatoje, šios išlaidos Jums nebus kompensuojamos. Jungtinė sveikatos draudimo įstaiga LAMal (Institution commune LAMal) Jums suteiks informaciją apie Šveicarijos socialinei draudimo sistemai priklausančias ligonines.
Jei Jums būtina greitoji medicinos pagalba dėl ūmios ligos, skambinkite telefonu 144. Už greitosios medicinos pagalbos paslaugas Jums teks sumokėti 50 proc. Už gydymo, procedūrų, konsultacijų paslaugas Jūs turėsite sumokėti visą kainą. Jūs galite pateikti kvitus bei receptus Soleure miesto susižinojimo tarnybai (Institution commune LAMal) arba savo šalies sveikatos draudėjui. Paciento mokestis nekompensuojamas. Daugelis ligoninių ir gydytojų paprašys Jūsų iš karto sumokėti už paslaugas, tačiau išrašys sąskaitą faktūrą, kurią reikės pateikti Jungtinei sveikatos draudimo įstaigai LAMal (Institution commune LAMal).
Sveikatos draudimas (Krankenkasse) Šveicarijoje yra privalomas ir privatus. Darbdavys jo neapmoka.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Pagrindiniai Aspektai Dirbant Slaugytoju Šveicarijoje
- Kalbos barjeras: Būtina mokėti vokiečių, prancūzų arba italų kalbas, priklausomai nuo kantono.
- Kvalifikacijos pripažinimas: Reikalingi slaugytojo padėjėjo ar bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimą patvirtinantys dokumentai.
- Atlyginimas: Vidutiniškai privačioje slaugoje galima uždirbti nuo 2300 iki 3000 eurų į rankas per mėnesį (legaliai, per agentūras).
- Psichologinė našta: Nuolatinis budėjimas, vienatvė, darbas su demencija sergančiais žmonėmis.
- Leidimas gyventi ir dirbti: Norint dirbti ilgiau nei 3 mėnesius, būtina gauti leidimą gyventi ir dirbti (L arba B tipo leidimą).
Šveicarijos kraštovaizdis
Trumpai apie būtinosios medicinos pagalbos gavimą Šveicarijoje su ESDK
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Būtinoji medicinos pagalba | Kreipkitės į Šveicarijos socialinei sveikatos draudimo sistemai priklausantį gydytoją, gydytoją specialistą ar gydytoją odontologą. |
| Reikalingi dokumentai | Pateikite ESDK ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. |
| Vaistai | Gydytojo išrašytus vaistus galėsite įsigyti vaistinėse, pateikę savo ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. |
| Neatidėliotina pagalba | Kreipkitės tiesiai į valstybinę ligoninę ir pateikite savo ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. |
| Greitoji medicinos pagalba | Skambinkite telefonu 144. Už paslaugas teks sumokėti 50 proc. |
tags: #sveicarijos #socialinis #draudimas