Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė - vienuolė karmelitė, Bažnyčios mokytoja, viena iš mylimiausių ir žinomiausių šventųjų. Ji dar vadinama Lizjė (Lisieux) Terese, Karmelio Gėlele ar tiesiog meiliai - Teresėle. Visuotinė Bažnyčia šią šventąją mini spalio 1 d. Kūdikėlio Jėzaus Teresę šventąja paskelbė popiežius Pijus XI 1925 m. gegužės 17 d. Jis ją drauge su šv. Pranciškumi Ksaveru 1927 m. gruodžio 14 d. paskelbė ir visų misijų globėja. Teresėlės su tobulu paprastumu atskleista evangelinė išmintis paskatino popiežių Joną Paulių II 1997 m. spalio 19 d.
Šv. Teresės Biografija ir Gyvenimo Kelias
Teresė Marten (Marie François Thérèse Martin) gimė 1873 m. sausio antrą dieną Alansono (Alençon) mieste Prancūzijoje, mirė 1897 m. rugsėjo 30-ąją Lizjė (Normandija), basoji karmelitė. 1888 m. įstojo į basųjų karmelitų vienuolyną Lisjė. Nuo 1890 m. - naujokių mokytojos padėjėja.
1888 m. pradėjo užrašinėti savo mintis (autobiografinė knyga „Vienos sielos istorija“ / Histoir d’une âme, 1898); išdėstė vadinamojo mažojo kelio doktriną, kurios esmė - drąsus ir tvirtas vaiko pasitikėjimas tėviškuoju Dievo gerumu, iš atsidavimo Dievui kylanti krikščioniškoji artimo meilė, kuri neišskiria didžiausių nusidėjėlių. 19 a. vyraujant jansenizmui Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė atskleidė naują Dievo - mylinčio Tėvo - įvaizdį. Jos dvasingumui didelę įtaką turėjo Biblija, ypač Evangelijos, Kryžiaus Jono raštai ir Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“.
Po mirties pagarsėjo stebuklais; Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresei mirus vienuolyno seserys į jos ranką įdėjo palmę, kuri po 13 metų atidarius karstą rasta žaliuojanti. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijos saugomos Šv. Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai, netgi ir nekrikščionys.
Taip pat skaitykite: Šventasis Kristoforas: globėjas, legenda ir simbolis
Šv. Teresės Dvasingumas ir "Mažasis Kelias"
Šventoji Teresė Lizjietė, Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresė, šiame pasaulyje gyvenusi tik 24 metus, XIX a. pabaigoje, kukliai ir nepastebimai, bet po mirties ir jos raštų paskelbimo tapusi viena žinomiausių ir mylimiausių šventųjų.Šv. Jonas Paulius II ją paskelbė Bažnyčios Mokytoja. Iš jos galėtume pasimokyti ne tik kaip gyventi, bet ir ko nedaryti. Pirmiausia - nepasilikti drungniems.
Šv. Teresėlė skatina ieškoti svarbiausių dalykų. Jai neužteko kasdienių vienuolyno maldų, regulos laikymosi. Jautė, kad dar giliau turi būti esminis, svarbiausias dalykas. Kuo ir kaip būti Bažnyčioje? Ieškojo ir nerimo, kol atrado atsakymą šv. Pauliaus Laiške korintiečiams: Bažnyčios širdyje būti meile.
Šventoji moko neapsiriboti vien savo reikalais, savo kiemu. Šv. Teresės širdis buvo labai plati: ji mąstė apie naujus karmeličių vienuolynus misijų kraštuose ir savo galimybę ten gyventi, „įsibrolino“, jei taip galėtume pasakyti, kunigus misionierius, rašė jiems laiškus, lydėjo malda. Troško pati būti misioniere. Ji rašė: „Norėčiau vienu metu skelbti Evangeliją penkiose pasaulio dalyse, iki pat tolimiausių salų. Norėčiau būti misioniere ne kelerius metus, bet nuo pat pasaulio sukūrimo iki laikų pabaigos. Savo pašaukimą ji išgyveno Bažnyčioje, kuri Jėzaus siuntimu turi būti veržli ir misionieriška. Krikščionis negali pasitenkinti rūpindamasis vien savo kiemu. Mums viskam trūksta laiko, tačiau vis dėlto verta nuolat savanoriauti, atiduoti bent dalelę savęs.
Tad pasakojimą apie savo gyvenimą užbaigia žodžiais „pasitikėjimas ir meilė“, dviem žodžiais, lyg švyturys apšvietusiais jos visą kelionę ligi šventumo, gebėjimo vesti kitus tuo pačiu „mažuoju pasitikėjimo ir meilės“, dvasinės vaikystės, „keliu“ (plg. Toks kaip vaiko, patikinčio save Dievo rankoms, pasitikėjimas neatsiejamas nuo tvirto, radikalaus įsipareigojimo tikrajai meilei, kuri, anot šventosios, kontempliuojančios Mariją, yra visiškas savęs dovanojimas visiems laikams: „Mylėti yra atiduoti viską ir atiduoti save“ („Kodėl tave myliu, Marija?“, P 54/22). Taigi Teresė mums visiems rodo, kad krikščioniškasis gyvenimas yra Krikšto malonės įgyvendinimas iki galo visiškai dovanojant save Tėvo Meilei, kad gyventum kaip Kristus, degdamas Šventosios Dvasios ugnyje, ta pačia meile visiems kitiems.
Šv. Teresės Globėjiškumas ir Jo Reikšmė
Šv. Teresė yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai, netgi ir nekrikščionys. "Mažoji Teresė" niekada nepaliovė padėjusi pačioms paprasčiausioms sieloms, mažutėliams, vargšams ir kenčiantiesiems, kurie kreipė į ją maldas. Tačiau ji sykiu taip apšvietė visą Bažnyčią savo giliu dvasiniu mokymu, kad garbingasis popiežius Jonas Paulius II 1997 m. panoro suteikti jai Bažnyčios mokytojos titulą, kuris papildė jau 1939 m. Pijaus XI jai suteiktą Misijų globėjos titulą.
Škaplierius ir Priklausymas Karmelio Šeimai
Škaplierius iš esmės yra abitas. Jį priimantys skirtingais lygmenimis yra surenkami į Karmelį ar susiejami su Karmeliu, skirtu tarnauti Dievo Motinai visos Bažnyčios labui (27). Labiau įvertinti šią dovaną galime apmąstę apdarų ir drabužių reikšmę Biblijoje. Mums reikia drabužių apsisaugoti nuo gamtos stichijų (žr. Sir 29, 21); jie yra Dievo palaiminimas (žr. Įst 10, 18; Mt 6, 28-30); visų dieviškųjų atkūrimo pažadų simbolis (žr. Bar 5, 1-4); galiausiai būsime apvilkti nemarumu (žr. 2 Kor 5, 3-4); o tuo tarpu turime apsivilkti nauju žmogumi (žr. Kol 3, 10); iš tiesų, turime apsivilkti Kristumi (žr. Rom 13, 14). Prisiminkime, kad ir mūsų Regula sako, jog turime apsiginkluoti Dievo ginklais (28). Jie yra skirti beveik vien gintis. Vienintelis puolamasis ginklas yra Dievo žodžio kalavijas (žr. Ef 6, 17).
Norėdami branginti škaplierių, turime atsigręžti į mūsų tradiciją, apsižvalgyti aplinkui ir apsvarstyti jautrius dabarties aspektus ir kultūrinius elementus. Marijos rūbas - plati tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčių dvasingumo tema. Rytuose Marijos šydas ar apsiaustas yra jos globos ženklas; Vakaruose Marijos abitas yra priklausymo jai ženklas.
Škaplierius išreiškia mūsų pasitikėjimą Marijos globa. Jis rodo mūsų troškimą liudyti Krikštu gautąją įvaikystę, būti Marijos sūnumis ir dukterimis, broliais ir seserimis, taip pat mūsų siekį būti apvilktiems jos dorybėmis, jos kontempliatyvia dvasia ir jos širdies tyrumu.
Maldos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, prisimink savo pažadą "daryti gera žemėje", išklausyk mane. Su savo dideliu gailestingumu išklausyk mano maldas. Noriu iš tavo pagalbos gauti malonę, kurios prašau...
Labai tikiu tavo meile, tikiuosi, kad gausiu malonę. Išpildyk mano viltį, kad galėčiau visada labiau mylėti Dievą ir vykdyti jo valią. Amen.
Tėve mūsų...
Sveika Marija...
Garbė Dievui...
Liturginis Šventųjų Minėjimo Kalendorius
Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius - tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio - nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš Azijos, Afrikos, Amerikos, LDK ir Rytų tradicijų.
Šis kalendorius tinka besidomintiems katalikiškais liturginiais metais, šventųjų biografijomis, krikščionių šventėmis, dvasiniu gyvenimu, krikščioniška liturgija, taip pat tiems, kurie ieško šventojo vardadienio, globojo srities ar ypatingo užtarėjo maldose.
Sausio Mėnesio Šventųjų Minėjimai
- Sausio 2. Šventieji Bazilijus Didysis ir Grigorijus Nazianziečio - du iš trijų Didžiųjų Kapadokijos Tėvų, žymūs savo teologiniais darbais ir vienuolystės plėtojimu.
- Sausio 3. Šventoji Genovaitė - Paryžiaus globėja, žinoma dėl maldos ir drąsos prieš barbarų puolimą.
- Sausio 4. Šventoji Elžbieta Ana Seton - pirmoji JAV gimusi šventoji, vargšų ir našlių globėja, katalikiškų mokyklų pradininkė.
- Sausio 5. Šventasis Jonas Neumas - Bohemijos vyskupas, globoja šalies ištremtuosius ir persekiojamuosius dėl tikėjimo.
Vasario Mėnesio Šventųjų Minėjimai
- Vasario 2. Šventasis Simeonas Dievo priimėjas - senolis, kuris laikė Kūdikėlį Jėzų rankose ir pranašavo apie Jo misiją.
- Vasario 3. Šventasis Blažiejus - laikomas gerklės ligų globėju, nes, pasak legendos, išgelbėjo berniuką nuo užstrigusios žuvies ašakos.
- Vasario 4. Šventasis Jonas de Britto - jėzuitas misionierius, kankinys Indijoje, žinomas dėl savo darbo tarp Tamil Nadu kastų.
- Vasario 5. Šventoji Agota - krūtų ligomis sergančių moterų globėja, kankinta dėl skaistumo ir tikėjimo; su ja siejami apsaugos nuo gaisrų prašymai.
Kovo Mėnesio Šventųjų Minėjimai
- Kovo 1. Šventasis Feliksas III - popiežius, gynęs tikėjimą prieš erezijas ir siekęs Bažnyčios vienybės.
- Kovo 2. Šventasis Simplicijus - popiežius, vadovavęs Bažnyčiai griūvant Romos imperijai, gynė ortodoksinį tikėjimą.
- Kovo 4. Šventasis Kazimieras - Lietuvos globėjas, karalaičio skaistumo ir pamaldumo pavyzdys.
- Kovo 4. Šventasis Liucijus I - popiežius, kankinys, svarbus Afrikos krikščionims dėl ankstyvosios Bažnyčios plėtros Šiaurės Afrikoje III a.
Balandžio Mėnesio Šventųjų Minėjimai
- Balandžio 1. Šventasis Hugo Grenoblietis - vyskupas, žinomas dėl asketiško gyvenimo ir vienuolynų reformos.
- Balandžio 2. Šventasis Pranciškus Paulietis - italų vienuolis, įkūręs Pauliečių ordiną, globoja vargšus ir apleistus.
- Balandžio 3. Šventasis Ričardas Čičesterietis - Anglijos vyskupas, žinomas dėl gailestingumo ir pasiaukojimo vargšams.
- Balandžio 4. Šventasis Izidorius Sevilietis - laikomas interneto ir informatikų globėju dėl savo enciklopedinių žinių ir rašytinių darbų apie pasaulio pažinimą.
Reikia atminti, kad skirtingose šalyse datos gali skirtis.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1873 m. sausio 2 d. | Gimė Alansone, Prancūzijoje |
| 1888 m. | Įstojo į basųjų karmelitų vienuolyną Lisjė |
| 1890 m. | Tapvo naujokių mokytojos padėjėja |
| 1898 m. | Išleista autobiografinė knyga „Vienos sielos istorija“ |
| 1925 m. gegužės 17 d. | Paskelbta šventąja |
| 1927 m. gruodžio 14 d. | Paskelbta visų misijų globėja |