Dažnai asmenys, susidūrę su situacija, kai artimasis dėl psichikos sutrikimo negali priimti sprendimų, ieško informacijos apie galimybes nustatyti neveiksnumą arba ribotą veiksnumą ir paskirti globėją (rūpintoją). Žmonės, pasikonsultavę su advokatu arba ieškodami atsakymų, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kuriuo asmuo, turintis psichinę negalią, pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Ką reiškia pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu
LR CK 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka - veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Teisiniai kriterijai: medicininis ir juridinis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Procedūros pradžia: socialinio paramos skyrius
Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą arba ribotą veiksnumą. Socialiniame paramos skyriuje pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu pateikti neturi teisės.
Taip pat skaitykite: Sutikimas dėl globos ir įvaikinimo
Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą arba ribotą veiksnumą, gyvenamoji vieta bei prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą arba ribotą veiksnumą, surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šioje byloje padarytos išvados.
Pareiškimas teismui ir kokie dokumentai reikalingi
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą arba ribotą veiksnumą. Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra minimas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.
Teismo psichiatrijos ekspertizė
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Teismo sprendimo reikšmė ir globėjo teisės
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos.
Taip pat skaitykite: Rūpyba Lietuvoje iki 16 metų
Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Kasacinės praktikos ir kriterijų taikymas renkant globėją
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Praktiški klausimai: notaras, įgaliojimai ir pinigų išėmimas
Dažnai gai sulaukiama klientų užklausų, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Deja, notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.
Turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globėjui (rūpintojui) galų gale atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Taip pat skaitykite: Šventės ir vaiko gerovė
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pavyzdys ir susiję teisės aktai
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu reglamentuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tėvai turi pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus reikalingus dokumentus rajono savivaldybės administracijos ,,vieno langelio” padaliniui (gali atsiųsti paštu arba el. būdu, pasirašius kvalifikuotu el. parašu). Prašymo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu.
Fiziniam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, jis yra užregistruojamas dokumentų apskaitoje pagal institucijoje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl siūlomo fizinio asmens prižiūrėti vaiką teistumo už tyčinius nusikaltimus. Paaiškėjus, kad siūlomas fizinis asmuo netinka tapti vaiko globėju (rūpintoju), Vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisę siūlyti tėvams pasirinkti kitą fizinį asmenį.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, priėmę sprendimą dėl fizinio asmens tinkamumo tapti vaiko globėju (rūpintoju), kreipiasi su teikimu į rajono savivaldybės administracijos direktorių. Direktoriaus įsakymu vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba) bei paskiriamas vaiko globėjas (rūpintojas). Įsakymo kopija yra pateikiama paskirtajam globėjui (rūpintojui) laikinajai globai (rūpybai) vykdyti.
Duomenų apsaugos ir informavimas
Atsižvelgiant į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, institucijos, tvarkančios asmens duomenis (pvz., savivaldybių skyriūs), privalo informuoti apie Jūsų duomenų tvarkymą ir nurodyti kontaktus, taisykles bei galimybę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Taip pat prašymai įgyvendinti duomenų subjekto teises nagrinėjami pagal vietos administracijos nustatytas procedūras.
Praktiniai patarimai asmenims, ketinantiems pradėti procedūrą
- Prieš teikiant prašymą socialiniam paramos skyriui, pasitarkite su šeimos nariais ir, jei įmanoma, su pačiu asmeniu, kuriam ketinate prašyti nustatyti neveiksnumą.
- Svarbu surinkti medicininius dokumentus ir pasirūpinti, kad socialinio darbuotojo išvada būtų išsami ir dokumentuotų konkrečias sritis, kuriose asmuo negali pasirūpinti savimi ar priimti sprendimų.
- Atkreipkite dėmesį, kad pareiškimą teismui gali pateikti tik LR CPK 463 straipsnyje nurodyti asmenys - tai lemiantis aspektas procedūros pradžiai.
- Jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimo, turėkite omenyje, kad teismo sprendimas dėl neveiksnumo ir paskirtas globėjas suteikia aiškias teises veikti asmens interesais.
Globos centro pristatymas
Dokumentai, dažniausiai reikalingi pripažinimo procedūrai
- Medicininiai dokumentai apie asmens sveikatos būklę;
- Socialinio darbuotojo Asmens gebėjimų vertinimo išvada;
- Pareiškimas teismui (parengtas pareiškėjo arba su advokato pagalba);
- Asmens ir pareiškėjo tapatybę patvirtinantys dokumentai, gyvenamosios vietos įrodymas;
- Kiti dokumentai, tinkamai charakterizuojantys globėją ar siūlomą globos modelį.
| Etapas | Kas atlieka | Pagrindiniai dokumentai |
|---|---|---|
| 1. Prašymo pateikimas | LR CPK 463 str. nurodyti asmenys į Socialinį paramos skyrių | Prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados |
| 2. Socialinio darbuotojo išvada | Socialinio paramos skyriaus darbuotojas | Išvada dėl gebėjimo pasirūpinti savimi |
| 3. Pareiškimo pateikimas teismui | Pareiškėjas arba advokatas | Pareiškimas, medicininiai dokumentai, išvada |
| 4. Teismo psichiatrijos ekspertizė | Teismo paskirta ekspertų komisija | Ekspertizės išvada |
| 5. Teismo sprendimas | Apylinkės teismas | Sprendimas dėl neveiksnumo/riboto veiksnumo, globėjo paskyrimas |
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.