Suomija, žinoma dėl savo gerovės valstybės modelio, nuolat ieško būdų, kaip patobulinti socialinę politiką ir užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę savo piliečiams. Šioje apžvalgoje aptarsime pagrindines socialinės apsaugos sistemos dalis: socialinę garantiją ir draudimą, sveikatos apsaugą, pensijas, nedarbo ir šeimų palaikymo priemones, taip pat Suomijos vykdytus eksperimentus - ypač universaliųjų bazinių pajamų bandymą bei ikimokyklinio ugdymo organizavimą.
Socialinė apsauga: struktūra ir finansavimas
Det finländska systemet för social trygghet består av de förmåner och stöd som tryggar utkomsten, av social- och hälsovårdstjänsterna och sysselsättningstjänsterna. Den sociala tryggheten garanterar en tryggad utkomst, dvs. penningstöd, i sådana livssituationer där människan inte själv kan skaffa sig tillräckliga inkomster genom arbete eller på andra sätt. Sådana situationer kan till exempel uppstå när man får barn, blir arbetslös, insjuknar, blir arbetsoförmögen eller åldras.
En del förmåner är inkomstrelaterade och baserar sig på arbete, och en del beviljas endast till personer som bor i Finland. En stor del av den finländska sociala tryggheten grundar sig på de lagstadgade försäkringarna, vilket betyder att de medel som behövs för att betala förmånerna samlas in av arbetstagarna och arbetsgivarna genom särskilda försäkringsavgifter. Denna helhet kallas socialförsäkring. Socialförsäkringen kompletteras av olika skattefinansierade kostnadsersättningar och det utkomstskydd som beviljas i sista hand, dvs. utkomststödet.
Socialförsäkringen kompletteras av olika skattefinansierade kostnadsersättningar och det utkomstskydd som beviljas i sista hand, dvs. utkomststödet. I grundlagen tryggas den subjektiva rättigheten till oundgänglig försörjning och omsorg för alla som inte förmår skaffa sig den trygghet som behövs för ett människovärdigt liv. I Finland tryggas den oundgängliga försörjningen genom utkomststödet.
För verkställandet ansvarar bland annat Folkpensionsanstalten (FPA), arbetslöshetskassorna, arbetspensionsanstalterna, kommunerna och välfärdsområdena. Social- och hälsovårdstjänsterna finansieras i huvudsak med kommunernas skatter, statsandelar och klientavgifter. De inkomstrelaterade förmånerna finansieras i huvudsak med försäkringspremier som betalas av arbetstagare och arbetsgivare.
Taip pat skaitykite: Socialinis eksperimentas Suomijoje
Pagrindiniai išmokų ir paslaugų komponentai
- Pensionsutgifterna ir senatvės apsauga: utgiftsposten i anknytning till åldrandet består huvudsakligen av ålderspensioner, och pensionsutgifterna påverkas av arbetspensionernas nivå, antalet pensionstagare och indexhöjningar.
- Sveikatos apsauga: hälso- och sjukvårdstjänsterna främjar befolkningens hälsa, välfärd och arbets- och funktionsförmåga. Tjänsterna delas upp i primärvård och specialiserad sjukvård, och välfärdsområdena ansvarar för ordnandet av tjänsterna.
- Šeimų ir vaikų palaikymas: utgifterna för huvudgruppen familj och barn inkluderar bland annat kostnader för småbarnspedagogiken.
- Darbo ir nedarbo apsauga: inkomstrelaterade förmåner som arbetslöshetsdagpenning och andra inkomstrelaterade ersättningar finansieras genom försäkringspremier.
Sveikatos apsauga: prieinamumas, iššūkiai ir kritika
Suomijos sveikatos priežiūra šalyje daugelį metų įgyvendinama decentralizacijos principu: ja rūpinasi atskiros savivaldybės. Šiose gyventojų skaičius svyruoja nuo šimtų tūkstančių iki šimto. Sveikatos apsaugos politikoje yra skylių, tikina patys suomiai. Sistemos išlaikymas ne tik brangus, bet ir negarantuoja vienodo medicinos paslaugų prieinamumo.
OECD ataskaitoje užfiksuota, kad suomiai susiduria su eilėmis gydymo įstaigose - neskubaus gydytojo priėmimo vidutiniškai tekdavo laukti 2 savaites. Paaiškėjo, kad ir tokiose turtingose šalyse kaip Suomija neigiami rodikliai atsiremia į lėšų stygių. Anot OECD, šios skandinavų šalies sveikatos sistema jau ilgus metus per mažai finansuojama. Ekspertų nuomone, sveikatos sektoriui skiriama per mažai bendrojo vidaus produkto lėšų.
Nors „šiaurietiškojo socializmo“ modelis liaupsinamas dažnai, apie nemokamą sveikatos priežiūrą Suomijoje nėra kalbų: net ir šeimos gydytojo priėmimas poliklinikoje pati pacientui atsieina vidutiniškai 16,10 euro, o konsultacija ligoninėje - 38 eurus. Už kiekvieną ligoninėje praleistą naktį taip pat tenka atsiskaityti. Be to, savivaldybėms skiriama finansinė parama sveikatos apsaugai nustatoma atsižvelgiant ne į bendrą savivaldybės gyventojų skaičių, o pagal kitus kriterijus, todėl paslaugų prieinamumas gali skirtis regionuose.
Suomija taip pat susiduria su demografinėmis problemomis: visuomenė sensta, o gimstamumas mažėja. Didžiausios šalies ligoninės vadovas Juha Tuominen įspėja apie gresiančią krizę: „Visuomenė sensta, o vaikų gimsta neproporcingai mažai. Laikantis dabartinei demografinei situacijai, jau netolimoje ateityje regionuose medicinos paslaugų gali nelikti arba prastės teikiamų paslaugų kokybė, trūks lėšų moksliniams tyrimams.“
Bazinės pajamos: Suomijos eksperimentas ir diskusijos
Suomijoje įgyvendintas universaliųjų bazinių pajamų eksperimentas sulaukė tarptautinio dėmesio. Universaliųjų bazinių pajamų eksperimentas pradėtas vykdyti 2017 m. pradžioje. Jo dalyviai - atsitiktinai parinkti 2 000 žmonių, kurių amžius nuo 25 iki 58 metų. Kas mėnesį jiems mokama po 560 eurų, neįpareigojant jų nei ieškotis darbo, nei priimti darbo pasiūlymų. Vienintelė išankstinė sąlyga - 2016 m. lapkritį dalyviai turėjo iš Suomijos socialinio draudimo institucijos „Kela“ gauti arba darbo rinkos subsidiją, arba bedarbio pašalpą.
Taip pat skaitykite: Suomija: socialinės pažangos matavimas
Įgyvendindama šį socialinį eksperimentą Suomijos vyriausybė siekia išsiaiškinti, ar, bazinę bedarbio pašalpą pakeitus bazinėmis pajamomis, bedarbiai imsis intensyviau ieškotis darbo. Po dvejų šios pilotinės programos metų palygins eksperimento dalyvių duomenis su kontroline 2 tūkst.
Eksperimentui artėjant prie pabaigos, T. Muraja teigė, kad psichologinis eksperimento poveikis buvo labai ryškus: iš finansinės pusės gyvenimas nepasikeitė niekaip, tačiau psichologinis eksperimento poveikis - labai ryškus. Universaliųjų bazinių pajamų eksperimentas iš tiesų jau padėjo daugeliui jo dalyvių (IT specialistų, menininkų, prekybininkų, ką tik baigusiųjų mokslus ir kt.) grįžti arba ateiti į darbo rinką.
Skeptikai argumentuoja, kad bazinių pajamų politika bus fantastiškai brangi. Kritikų teigimu, tokio lygio bazinės pajamos, kokios yra mokamos eksperimento dalyviams, negalėtų būti mokamos visai šalies gyventojams, nes tai sukurtų neigiamą 10-15 mlrd. eurų balansą. „Economist“ yra rašęs apie masto klausimus ir reikalingas biudžeto reformas tokiam modeliu.
T. Muraja pažymi, jog tam, kad būtų galima pritaikyti bazinių pajamų modelį, tektų šiek tiek padidinti mokesčius, tačiau daugeliui dirbančiųjų šį mokesčių padidėjimą bazinės pajamos kompensuotų. Kai į darbo rinką grįžtų daugiau gaunančiųjų bazines pajamas, mokesčių naštą būtų galima palengvinti.
Is universal basic income working? We went to Finland to find out | CNBC Reports
Darbo rinka, nedarbas ir socialinės išmokos
Suomijos socialinės apsaugos sistema leidžia nedirbančiam žmogui užsidirbti iki 300 eurų per mėnesį, o visos šią sumą viršijančios pajamos apmokestinamos 50 proc. tarifu. Suomijos socialförsäkringssystemen har också lön- eller inkomstrelaterade ersättningar som påverkar arbetslöshetsersättning och föräldradagar.
Taip pat skaitykite: Suomijos socialinės apsaugos ministrai
Suomijos statistikos departamento duomenimis šių metų spalį šalyje buvo 234 tūkst. bedarbių (Suomijoje - apie 5,5 mln. gyventojų) - tai 14 tūkst. daugiau nedirbančių gyventojų nei prieš metus. Iššūkis - užtikrinti, kad socialinė apsauga skatintų integraciją į darbo rinką, o ne tapti stabiliu išlaikymo šaltiniu, trukdančiu aktyvumui.
Ikimokyklinis ugdymas ir šeimų politika
Ikimokyklinis ugdymas Suomijoje yra svarbi socialinės politikos dalis, užtikrinanti vaikų gerovę ir ugdymą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija Suomijoje siekia 1860-uosius metus. 1973 metais buvo priimtas Dienos priežiūros centrų aktas, ir vaikų darželiai ir lopšeliai buvo pavadinti bendru pavadinimu, t.y. dienos priežiūros centrais.
Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsakingos savivaldybės. Jos yra įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus.
Priešmokyklinis ugdymas Suomijoje nėra privalomas, tačiau jame dalyvauja 98,5 proc. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Iš visų vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupes, 70 proc. dalyvauja įvairiuose programose.
Organizavimo alternatyvos šeimoms
- Pirmoji alternatyva - vaikus prižiūrėti ir ugdyti vienam iš tėvų. Tokiu atveju mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa.
- Antroji alternatyva - pateikti prašymą savivaldybėje dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Savivaldybė per nustatytą pusės metų laikotarpį turi surasti vietą.
- Trečioji alternatyva - vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvams, negavusiems vietos, savivaldybė gali pasiūlyti kompensaciją.
Darbuotojai, patalpos ir kokybės reikalavimai
Suomijoje darbo santykiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose reguliuojami taip, kad grupėse būtų tam tikras suaugusiųjų ir vaikų santykis: grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai, o grupėje iki trejų metų vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai. Jei grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti auklėtojai, įgiję aukštąjį ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą.
Suomijoje taip pat veikia „miško darželiai“, o vaikų ugdymas lauke yra viena iš išskirtinių ikimokyklinio ugdymo savybių. Nacionalinė ikimokyklinio ugdymo programa (paskelbta 2003 m., atnaujinta 2005 ir 2012 m.) apibrėžia ugdymo uždavinius ir vertybes: socialinį teisingumą, lygybę, vaiko teisę vystytis pagal savo galimybes ir džiaugsmingą ugdymąsi.
Problemos, iššūkiai ir reformų poreikis
Pavojaus vėliavos suplevėsavo dar 2013 m., kai OECD paviešino Suomijos sveikatos sistemos analizę. Ataskaitoje užfiksuota, kad suomiai susiduria su eilėmis gydymo įstaigose ir kad sveikatos sistema per mažai finansuojama. Dėl spragų nereikėtų kaltinti vien dabartinio parlamento ar vyriausybės - problemos atsirado dar anksčiau.
Sveikatos priežiūros politikoje esama struktūrinių sunkumų: decentralizacija, didžiulė teritorija (5,5 mln. gyventojų), regioninis skirtumas tarp pietų ir šiaurės, finansavimo mechanizmai, demografiniai pokyčiai. Dėl šių faktorių gydymo kokybės skirtumai gali būti didesni nei centralizuotos sistemos sąlygomis.
Be to, Suomijos socialinės apsaugos ir sveikatos politikos pokyčius nuolat lydi diskusijos dėl mokesčių, viešųjų išlaidų paskirstymo ir prioritetų. Parlamentinės diskusijos ir pasiūlymai, taip pat nuolatiniai teisės aktų pakeitimai bei ekspertų išvados rodo, kad sistema yra dinamiška, tačiau reformų įgyvendinimas susiduria su politiniais ir finansiniais barjerais.
Statistika ir išlaidos
Utgifterna för de sociala förmåner som beskrivs i bilden uppgår sammanlagt till cirka 18 miljarder euro (i 2022). När man granskar alla utgifterna för den sociala tryggheten (förmåner och tjänster) för hela befolkningen, hänförde sig största delen av utgifterna till den äldre befolkningen (43 %). Den nästa största delen av utgifterna för social trygghet (23%) gällde sjukdomar och hälsa, dvs. utgifterna för hälso- och sjukvårdstjänsterna. Utgifterna för huvudgruppen familj och barn stod för 10 procent av de totala kostnaderna för den sociala tryggheten.
I den största utgiftsposten i fråga om den sociala tryggheten, dvs. utgifterna i anknytning till åldrandet, var utkomstskyddets andel 86 % av utgifterna år 2023. Utgifterna för åldrandet är till största delen utgifter för ålderspensioner (82 %).
| Sritys | Procentinė dalis išlaidų (2023) |
|---|---|
| Senatvė / pensijos | 43 % (iš viso socialinės apsaugos išlaidų) |
| Sveikata ir ligos | 23 % |
| Šeimos ir vaikai | 10 % |
Tarptautiniai aspektai ir palyginimai
Lėšas iš šalies kapšelio atima ir medicinos turizmas. Pasienyje gyvenantys suomiai noriai naudojasi Estijos gydytojų paslaugomis - sako taip sutaupantys ir laiko, ir pinigų. Suomijos finansavimo lygis sveikatos sektoriuje gerokai atsilieka nuo Europos lyderių, kas lemia eilinių problemų ir ilgesnių laukimo eilių atsiradimą.
Panašūs universaliųjų bazinių pajamų eksperimentai vykdomi ir kitose šalyse: Kenijoje, Namibijoje, Kanadoje ir kt. Bendra praktika rodo, kad į bazines pajamas žmonės žiūri visų pirma kaip į priemonę pagerinti gyvenimo kokybę, o ne kaip į „licenciją“ nieko neveikti.
Pastabos dėl ateities politikos
Suomija ir toliau analizuoja savo socialinės apsaugos sistemos veiksmingumą ir ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti regioninius skirtumus, pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir prisitaikyti prie naujų darbo rinkos formų. Eksperimentai, tokie kaip bazinių pajamų bandomasis projektas, suteikia duomenų ir argumentų tolimesnėms diskusijoms bei reformoms.
Socialinės apsaugos reforma reikalauja subalansuoto požiūrio: reikia derinti finansinį tvarumą, teisingumą, paslaugų prieinamumą ir skatinimą dalyvauti darbo rinkoje. Suomijos pavyzdžiai, tiek sėkmės, tiek iššūkių, gali būti naudingi ir kitoms šalims svarstant socialinės politikos inovacijas.