Lietuvos pensijų kaupimo sistema siekia užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje, leidžiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos.
Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė. Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau. Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą.
Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį.
Pensijų Išmokų Gavimo Sąlygos
Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos:
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti pensijai
- Mažiau nei 5 tūkst. eurų: pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką.
- Nuo 5 iki 10 tūkst. eurų: pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
- Daugiau nei 10 tūkst. eurų: šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu. Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85-90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinių išmokų dydis kinta, nes priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose. Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima - asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams.
Už kitą sukauptos sumos dalį (10-15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros“. Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra“ pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Senatvės Pensija Asmenims Su Negalia Nuo 2024 Metų
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama nustatyta tvarka, asmens įgytais apskaitos vienetais laikant dydį, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m. didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta. Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos.
Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Darbo Sutarties Nutraukimas Dėl Sveikatos Būklės
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų).
Taip pat skaitykite: Sprendimo dėl nedarbingumo pensijos apskundimas
Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Gydytojo darbo sutarties nutraukimas: žinokite savo išėjimo strategiją
Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Darbdavio Veiksmai Ir Darbuotojo Teisės Dėl Sveikatos Problemų
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Darbo Sąlygų Pakeitimai Ir Išeitinė Išmoka
Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus - naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą? Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Trumpesnė Darbo Diena Dėl Sveikatos Priežasčių
Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo. Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d.
Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas).Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti.
Jei darbdavys apriboja ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo teises, pažeistas teises darbuotojas gali ginti kreipdamasis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso 220 str.
Darbo Krūvio Didinimas Ir Darbuotojo Teisės
Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Antros Pakopos Pensijų Fondas Ir Lėšų Atsiėmimas Dėl Ligos
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Profesinės Ligos Nustatymas
Kreipkitės į savo gydantį gydytoją. Jei jis įtars, kad Jūsų sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, nukreips darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gavęs šį aktą, darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Netekto dalyvumo kompensacija (vienkartinė ar periodinė) skiriama kreipiantis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Prašymą būtina pateikti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo dėl netekto dalyvumo priėmimo.
Vyresnių Žmonių Užimtumo Iššūkiai Ir Galimybės
Kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku įsilieti į darbo rinką arba joje išlikti rodo ir Užimtumo tarnybos bei „Sodros“ duomenys. Užimtumo tarnyba pastebi mažėjantį vyresnių darbo ieškančių asmenų registruotą nedarbą, tačiau vertinant kitas amžiaus grupes, jis yra didžiausias. 2021 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 84,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kuriems per 50 metų, t. y. 6,5 tūkst. arba 7 proc. mažiau nei prieš metus. Nors situacija gerėja, šios grupės bedarbiai sudaro du penktadalius (40 proc.) visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.
Tarp registruotų vyresnių nei 50 metų darbo neturinčių asmenų beveik trečdalis - 60 m. amžiaus ir vyresni. Vyresniems asmenims sunkiau grįžti į darbo rinką. Dažniausiai trukdo skaitmeninė atskirtis, susisiekimo sunkumai, ypač kaimo vietovėse, motyvacijos persikvalifikuoti stoka. Esant didžiuliam darbuotojų poreikiui Lietuvoje, darbdaviai dažniau sutinka įdarbinti vyresnio amžiaus žmogų. Tačiau šis stereotipas vis dar egzistuoja: vyresnis darbuotojas dažniau sirgs, dalį darbo laiko rūpinsis globos reikalaujančiais artimaisiais ir pan.“
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau nei 11 proc. pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Vyriausi darbuotojai daugiausiai dirba švietimo ir žmonių sveikatos veikloje. Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje dėl sveikatos problemų. Jos esą pasireiškia dar prieš sulaukiant dabartinio pensinio amžiaus.
„Apie 15 procentų gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 procentų žmonių. 50-65 metų žmonės serga ilgiau - jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, o 30-39 metų darbuotojų - iki 12 darbo dienų“, - sako ji.
J. Navickė priduria, kad Lietuvoje vis dar itin gaji diskriminacijos dėl amžiaus problema. „Jei norima, kad vyresni žmonės labiau įsitrauktų ir būtų didesnis jų patrauklumas darbdaviams, reikėtų investuoti į mokymąsi visą gyvenimą ir technologijų įvaldymą, o Lietuvos rodikliai, lyginant su ES, yra gan žemi“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
„Jei asmuo bus motyvuotas ir aktyviai naudosis siūlomomis galimybėmis - darbo rinkoje išliks ir ilgiau. Nepriklausomai nuo to, ar jaunas, ar vyresnio amžiaus darbo ieškantis (ar dirbantis) asmuo turi neatsilikti nuo skaitmenizacijos, mokymosi visą gyvenimą siekio, verslumo ugdymo. Persikvalifikavimo galimybė bene svarbiausia priemonė, skatinanti dabar ir ateityje vyresnio amžiaus žmones išlikti darbo rinkoje“, - priduria Užimtumo tarnyba.
Dirbančių Pensininkų Skaičius Lietuvoje
Ši lentelė apibendrina duomenis apie dirbančius pensininkus Lietuvoje, atskleidžiant tendencijas pagal lytį ir sektorius.
| Rodiklis | Procentas | Pastabos |
|---|---|---|
| Dirbančių pensininkų dalis | 11% | Visų pensininkų |
| Dirbančių vyrų dalis | 14% | Didesnė nei moterų |
| Dirbančių moterų dalis | 10% | Mažesnė nei vyrų |
| Pagrindinės veiklos sritys | Švietimas ir sveikatos priežiūra | Populiariausios tarp vyriausių darbuotojų |
tags: #sukakus #pensiniam #amziui #netekto #darbingumo #metai