Kompensacijos Už Apsaugos Zonų Nustatymą Tvarka Lietuvoje

Apsaugos zona - tai teritorija, skirta inžinerinių tinklų apsaugai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios zonos reikalingos siekiant užtikrinti žemės sklypų savininkų ir naudotojų saugumą, tinkamą tinklo eksploatavimą bei apsaugą. Lietuvoje apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Apsaugos Zonų Paskirtis ir Teisinis Reglamentavimas

Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus iki 2024 m. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Apsaugos zona - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Kaip Patikrinti, Ar Žemės Sklypas Priklauso Apsaugos Zonai?

Žemės savininkai gali patikrinti, ar jų sklypas patenka į įregistruotą elektros, dujų ar elektroninių ryšių apsaugos zoną keliais būdais:

• Peržiūrėti apsaugos zonų planus, žemėlapius ir schemas Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Valstybinės Reikšmės Kelių Apsaugos Zonos

Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.

Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga

Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m.

Kompensacijos Už Apsaugos Zonų Apribojimus

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į atitinkamą įmonę (pvz., ESO, Vilniaus šilumos tinklus, AB „Via Lietuva“) ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.

Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Prašymo Pateikimas ir Nagrinėjimas

Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą (nustatytos formos).
2. Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresą (jeigu yra).
3. Dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Sprendimas dėl kompensacijos bus priimtas per 20 d. d. nuo prašymo priėmimo nagrinėti dienos.

Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?

Svarbu: Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.

Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.

Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta metodika.

Atkreipiame dėmesį, kad pateikto prašymo nagrinėjimas bus pradėtas ne anksčiau nei bus įregistruoti apsaugos zonų plotai.

Pagal Metodikos nuostatas kompensacija gali būti apskaičiuota tik pagal viešajame registre įregistruotą apsaugos zonos plotą.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Prašymą kompensacijai išmokėti ir papildomus dokumentus galite pateikti tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemone - el. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Vienkartinė kompensacija mokama vieną kartą ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos.

Periodinė kompensacija išmokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos.

Požeminio Vandens Vandenviečių Apsaugos Zonos

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį, išgaunamo vandens kiekį bei vandenviečių jautrumą taršai. Vandenviečių apsaugos zonos nustatymui teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas projektas.

Vilniaus miesto ir rajono vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos schemos ir planai:

• Vilniaus miesto Aukštųjų Panerių, Trakų Vokės, Bukčių, Jankiškių, Žemųjų Panerių, Vingio ir Pagirių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos schema: visa schema, I lapas, II lapas.
• Eisiškių miesto vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Šalčininkų miesto apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl planų tvirtinimo ČIA.
• Švenčionių miesto apsaugos zonų planas ČIA.
• Švenčionėlių miesto apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Grigiškių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Daniliškių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Trakų Vokės II vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Naujosios Vilnios vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Trakų Vokės I vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Gulbinų vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA, bei jo priedas ČIA.
• Kalnėnų vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Salininkų vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Nemenčinės m. vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Naujųjų Verkių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Gėlos vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Kreivalaužių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Kabiškių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Nemenčinės sen. vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Karveliškių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Sereikiškių, Tupatiškių, Pučkorių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Turniškių, Smėlynės, Pečiukų, Virių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Verkių, Trinapolio vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.
• Pagirių vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl plano tvirtinimo ČIA.

Taip pat patvirtinti šie planai:

• Įsakymas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, esančių Šalčininkų rajono savivaldybėje, Eišiškių seniūnijoje, Eišiškių mieste, apsaugos zonų planų patvirtinimo ČIA.
• Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen., Eišiškių m. esančių vandens nuotekų tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen., Eišiškių m. esančių vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Švenčionių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų infrastruktūros apsaugos zonų planas ČIA.

Papildoma informacija apie Vilniaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonas:

• Vilniaus r. sav. Buivydiškių, Avižienių ir Riešės, Mažosios ir Didžiosios Riešės vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano aiškinamasis raštas ir planas ČIA.
• Vilniaus r. sav. Juodšilių, Pagirių ir Nemėžio teritorijoje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano aiškinamasis raštas ČIA.

Vilniaus miesto apsaugos zonų planai:

• Vilniaus m., Šaulio g., Vandenio g., Paukščių Tako g., Mergelės g. Ožiaragio g., Svarstyklių g., Dvynių g. Įsakymas dėl Vilniaus m. savivaldybės Šeškinės seniūnijoje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano patvirtinimo yra ČIA.
• Vilniaus m., Šeškinės sen. nuotekų tinklų apsaugos planas ČIA.
• Vilniaus m., Šeškinės sen. vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.

Informacija apie kitus patvirtintus planus:

• Įsakymas dėl Vilniaus r. savivaldybės Avižienių seniūnijoje, Bendorių kaime ir Klevinės viensėdyje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano patvirtinimo yra ČIA.
• Nuotekų tinklų apsaugos zonos planas ČIA.
• Vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos planas ČIA.

Taip pat galimi kiti vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų planai, įsakymai:

• Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl Vilniaus r. sav., Riešės sen., Didžiosios Riešės k. ir Vanaginės k. esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų planų patvirtinimo yra ČIA.
• Įsakymas dėl Vilniaus miesto pietinės dalies teritorijoje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano patvirtinimo ČIA.
• Šalčininkų m. nuotekų tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Šalčininkų m. vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.

Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijų planai:

• Vilniaus m. sav., Šnipiškių sen. nuotekų tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Vilniaus m. sav., Šnipiškių sen. vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Vilniaus m. sav., Žirmūnų sen. nuotekų tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Vilniaus m. sav., Žirmūnų sen. vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Vilniaus m. sav., Senamiesčio sen. esančių nuotekų šalinimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.
• Vilniaus m. sav., Senamiesčio sen. esančių vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planas ČIA.

Informacija dėl Naujosios Vilnios seniūnijos:

• Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen. esančių nuotekų šalinimo tinklų apsaugos zonų planai: 1 dalis, 2 dalis.
• Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen. esančių vandens tiekimo tinklų apsaugos zonų planai: 1 dalis, 2 dalis.

Vandens Tiekimo Ir Nuotekų Tvarkymo Vamzdynų Apsaugos Zonos

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m. gylyje, apsaugos zona - išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m.

Sanitarinės Apsaugos Zonos

Atvirų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona:

• 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.05 iki 5 tūkst. m3);
• 200 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.2 iki 5 tūkst. m3);
• 400 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m3)
• 500 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m3).

Uždarų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona:

• 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m3)
• 200 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra šioje dalyje nurodyti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą).

Sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu - tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.

Svarbu pažymėti, kad sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Gręžinių ir Šulinių Apsauginės Zonos

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Kelių Apsaugos Zonos

Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.

Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.

Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.

Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el. paštas , interneto svetainė www.vialietuva.lt.

Kompensacijos už Apsaugos Zonas

Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.

Kompensacijos Mokėjimo Metodika

LR Vyriausybė 2020-04-01 patvirtino ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką. Kompensacijos mokėjimo metodika netaikoma nustatant gamybinių ir komunalinių objektų sanitarines apsaugos zonas.

Patvirtinta Kompensacijos mokėjimo metodika nėra taikoma nustatant sanitarines apsaugos zonas gamybiniams ir komunaliniams objektams, taigi už sanitarinių apsaugos zonų nustatymą trečiųjų asmenų (žemės sklypų ir/ar juose esančio nekilnojamojo turto savininkams, kitiems asmenims) patirtus nuostolius turi kompensuoti pačios gamybinę ar komunalinę veiklą vykdančios įmonės tarpusavio susitarimu su trečiaisiais asmenimis.

Kompensacijos mokėjimo metodika skirta numatyti kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką asmenims, kurie patiria nuostolius dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (veiklos apribojimų) nustačius žemės sklypuose atitinkamų objektų apsaugos zonas (teritorijas) pagal 2020-01-01 įsigaliojusį Įstatymą.

Kompensacijos bus mokamas tais atvejais, kai dėl viešojo intereso tikslais nustatomų teritorijų (apsaugos zonų) žemės sklypuose asmenys patirs nuostolių.

Tačiau yra numatytas ir išimčių sąrašas, kada kompensacijos nebus mokamos, pvz., kai jau anksčiau buvo atlyginti asmens patirti nuostoliai arba teisės aktai nenumatė jų atlyginimo (tokioms teritorijoms priskirtos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta), taip pat kai nustatyta teritorija nepriskirtina viešojo intereso tikslais nustatomoms teritorijoms (pvz., sanitarinės apsaugos zonos, privačių kelių, skirstomųjų elektros tinklų apsaugos zonos, kt.) arba veikla, dėl kurios nustatoma teritorija, buvo pradėta vykdyti dar iki 1992-05-11, kitais atvejais.

Kompensaciją turi teisę gauti ne tik žemės sklypų, kuriuose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkai ar valdytojai, bet ir sklypuose esančio kito nekilnojamojo turto (statinių ar juose esančių patalpų) savininkai. Žinoma, šie asmenys turi patirti nuostolių dėl veiklos ribojimų, ir nepakanka vien turto valdymo fakto.

Norint gauti kompensaciją bus privalu kreiptis į atitinkamą asmenį, kurio naudai nustatoma teritorija, ar instituciją (priklausomai nuo nustatytos teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pobūdžio) su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo pridedant dokumentus, patvirtinančius konkrečių nuostolių dydį.

Kompensacijos mokėjimo metodikoje yra detaliai išvardinti pateiktini dokumentai nuostoliams pagrįsti ir kompensacijos apskaičiavimo tvarka. Pavyzdžiui, esamos veiklos atveju bus vertinami paskutinių trejų metų finansiniai duomenys, o planuojamos veiklos atveju - patirtos planavimo išlaidos, taip pat taikomas ir atitinkamas koeficientas priklausomai nuo to, ar veiklos vykdymas tik apribojamas, ar apskritai veikla tampa nebegalima dėl žemės sklype nustatytos teritorijos.

tags: #del #kompensacijos #uz #apsaugos #zonu #nustatyma