Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.
Kodėl psichologinį smurtą sunku pastebėti?
- Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs.
- Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka.
- Dar vienas psichologinio smurto aspektas, klaidinantis psichologinį smurtą patiriančias moteris, - smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei.
Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki.
Psichologinio smurto formos ir pavyzdžiai
Psichologinis smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Jis apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti.
Manipuliacijos ir „užpuolimas meile”
Manipuliacijos - tai psichologinis smurtas, kurio metu sąmoningai siekiama kontroliuoti ir priversti jus daryti tai, ko nori smurtautojas. Ne, ne jėga. Negrasinant. Negąsdinant. Manipuliatoriaus poreikius mes tenkiname sąmoningai mums sukeltų jausmų vedini (kaltės, gėdos, meilės), kartais įsipareigojimų ar tam tikrų “įsiskolinimų”.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
„Užpuolimas meile” - kai smurtautojas iš pradžių dosniai rodo meilę, dovanoja, rūpinasi: „Kiekvieną rytą gėlės, pusryčiai į lovą. Apmoka visas mano sąskaitas. Ką tik sutaisė automobilį…” Taip aukos atsitraukimas ar noras pabūti vienai interpretuojamas kaip didelis priekaištas: „Marius supyko. Jaučiuosi tokia kalta...” Tokia taktika maišo aukos jausmus ir palaipsniui sukelia kaltės ir priklausomybės jausmą.
Izoliavimas ir kontrolė
- Izoliavimas: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Kontroliavimas: reikalavimai žinoti, kur yra auka, reikalavimai atskleisti slaptažodžius, šnipinėjimas skaitmeniniu būdu, sprendimų vienašališkas priėmimas.
- Emocinis šantažas ir nuolatinis pamokslavimas: manipuliacija jausmais, ilgų priekaištų monologai už menkas klaidas.
Smurtaujantis asmuo gali neigti, kad tam tikri įvykiai, ginčai ar susitarimai kada nors įvyko - tai dar viena manipuliacijos forma, vadinama „gaslighting“ (netikras įtikinėjimas). Smurtas gali būti vykdomas ir per technologijas: viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas, leidžiantis kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką nepriklausomai nuo atstumo.
Psichologinio smurto požymiai - konkretūs veiksmų pavyzdžiai
| Požymis | Aprašymas |
|---|---|
| Žeminimas ir neigimas | Menkinantys žodžiai, pravardės, rėkimas, viešas gėdinimas, „tu visada” tipo kaltinimai. |
| Kontrolė | Stebėjimas, reikalavimai atsakyti į skambučius nedelsiant, finansų kontrolė, sprendimų priėmimas už kitą. |
| Manipuliacija jausmais | Kaltės, gėdos skatinimas, emocinis šantažas, „tu man tai skolingas” retorika. |
| Izoliavimas | Trukdymas susitikti su draugais, šeima, bandymai pakišti priežastis, kodėl aukos socialiniai tinklai ar ryšiai netinkami. |
| Tylėjimas ir ignoravimas | Bendravimo nutraukimas, atstūmimas, „tyla kaip bausmė” taktika. |
Emocinė prievarta ir agresijos formos
Emocinė prievarta susijusi su bandymais jus įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti. Ši prievartos rūšis nesusijusi su fiziniu smurtu, nors gali būti grasinimų smurtu, nukreiptų prieš jus ar jūsų artimuosius. Jį apibūdina asmens žodžiai, veiksmai ir šio elgesio nuoseklumas.
Agresija - fiziškas ar žodinis elgesys, atsiradęs dėl priešiškumo, arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui, kuris norima pakenkti arba sunaikinti, pasiekti. Priešiškoji - piktybinė agresija - tai tokia agresijos forma, kai sąmoningai sukėlus aukai skausmą arba ją sužalojus patiriamas malonumas. Pasyvioji agresija yra subtili agresijos forma - tai paslėptos veiklos prieš kitus, manipuliavimo jais būdas siekiant savo tikslų.
Psichologinio smurto poveikis sveikatai
Psichologinis smurtas turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Kaip atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama?
- Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis.
- Stebėkite savo emocijas: dažnas kaltės, gėdos ar neadekvataus pykčio jausmas gali būti ženklas, kad jumis manipuliuoja.
- Atkreipkite dėmesį į izoliacijos, kontrolės ir nuolatinio menkinimo požymius.
- Pažvelkite į santykių dinamiką: ar konfliktai orientuoti į problemos sprendimą, ar į asmens žeminimą ir kontrolę?
Kas padeda aukai ir kaip ieškoti pagalbos?
Jeigu jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui.
Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau, kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą (susisiekti galite telefonu: +370 679 31930). Specialistai teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, išgyvenantiems įvairias krizes. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.
Taip pat galima kreiptis į Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurą, kur siūlomos nemokamos psichologų konsultacijos, ir kitas vietines pagalbos įstaigas. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, tačiau svarbu žinoti konkrečius pagalbos numerius ir išteklius bei neprarasti ryšio su artimais žmonėmis arba paramos grupėmis.
Kaip atpažinti psichopatinę asmenybę ir nepapulti į jos manipuliacijų spąstus?
Savipagalbos būdai, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas
- Ieškoti profesionalios pagalbos: nuo savipagalbos knygos iki susitikimo su psichologu - svarbiausia kažką daryti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
- Kasdienėse veiklose ugdykite savo dvasingumą: dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: miegas, mityba, vengimas žalingų medžiagų gali padėti atkurti jėgas ir mažinti streso poveikį.
Rizikos veiksniai ir socialinis kontekstas
Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai).
Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Smurtas intymiuose santykiuose yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europoje jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Institucinis ir specialių grupių smurtas
Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Institucinį smurtą galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Ką daryti, jei įtariate psichologinį smurtą?
- Pripažinkite situaciją ir pasikalbėkite su patikimu žmogumi: draugu, šeimos nariu, kolega ar specialistu.
- Saugumo planas: jeigu planuojate išeiti iš santykių, paruoškite išėjimo planą, įtraukdami saugius kontaktus ir vietas.
- Kreipkitės į pagalbos linijas ir centrus: specialistai gali suteikti psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
- Rinkitės profesionalią pagalbą, jei jaučiate ilgalaikį nerimą, depresiją, nemigą ar fizinius simptomus.
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kurią svarbu atpažinti ir laiku reaguoti. Žinodami psichologinio smurto požymius, rizikos veiksnius ir turėdami žinių apie galimą pagalbą, galime apsaugoti save ir artimuosius nuo tolimesnio žalingo poveikio.
tags: #subtilus #psichologinis #smurtas