Šiame straipsnyje pristatomas įvairių tyrimų ir analizės medžiagos rinkinys, nagrinėjantis studentų socialinę ir ekonominę padėtį Lietuvoje, jų sveikatą, gyvenseną, aukštojo mokslo prieinamumą bei institucijų socialinę atsakomybę. Apie šio unikalaus tyrimo esmę, eigą bei praktinę naudą pasakoja prie jo įgyvendinimo prisidedančios mokslininkės: VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Ainė Ramonaitė, Vyriausybės strateginės analizės centro Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė dr. Vaida Jankauskaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto direktorė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.
Tyrimo reikšmė ir ilgalaikė vizija
Tyrimo tikslas - suartinti valstybę su visuomene. Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo (LIST) mokslinė vadovė profesorė dr. A. Ramonaitė pabrėžia, kad šis tyrimas yra visiškai unikalus ir neturintis precedentų Lietuvoje. Iki šiol valstybės institucijų užsakomos apklausos dažniausiai būdavo smulkios, fragmentiškos ir trumpalaikės. „O čia numatytas didžiulis jungtinis tyrimas labai įvairiomis temomis, kuriuo iš tikrųjų bus bandoma geriau pažinti Lietuvos visuomenę, suprasti jos problemas bei įžvelgti ilgalaikes tendencijas“, - pasakoja politologė.
Prof. A. Ramonaitės teigimu, pagrindinis ambicingo projekto tikslas - įveikti atotrūkį tarp valdžios ir piliečių. „Dažnai valstybė nelabai pažįsta, nelabai supranta, kas visuomenei skauda, kiek visuomenė yra pasirengusi, pavyzdžiui, visokioms krizėms“, - sako ji. LIST taps įrankiu, priartinsiančiu politiką prie realaus žmonių gyvenimo. Planuojama, kad tyrimas bus itin ilgalaikis - tikimasi, jog sėkmės atveju jis bus tęsiamas 50 metų ar ilgiau, o tai leis stebėti Lietuvos raidos procesus įvairiais pjūviais.
Tyrimo eiga ir duomenų apsauga
Kaip vyks procesas? Vyriausybės strateginės analizės centro Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė dr. V. Jankauskaitė paaiškino praktinę tyrimo eigą. Respondentai tyrimui bus atrinkti naudojant griežtus matematinius-statistinius metodus iš valstybės gyventojų registro. Ši atsitiktinė atranka užtikrina, kad atrinkti asmenys proporcingai reprezentuoja visą visuomenę pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir pan.
Gyventojai apie kvietimą dalyvauti tyrime sužinos paštu - jie gaus oficialų laišką su išsamiu paaiškinimu ir informacija apie Valstybės duomenų agentūros klausėją, su kuriuo vėliau bus suderintas patogus laikas apklausai užpildyti. Dr. V. Jankauskaitė skuba nuraminti visus, kuriems gali kilti klausimų dėl jų asmens duomenų saugumo: „Baimei nėra jokio pagrindo. Niekas tiesiogiai apie konkrečius žmones negalvoja. Tiesiog dirbama su jau gautais duomenimis, ir niekas apie jus asmeniškai tos informacijos tikrai neskaitys.“
Taip pat skaitykite: Studentų praktikos priežiūra
Naujas valdysenos modelis ir pasirengimas krizėms
VDU docentė dr. J. Bučaitė-Vilkė pažymi, kad šis tyrimas demonstruoja Lietuvos valstybės brandą ir perėjimą prie naujo, modernesnio valdysenos modelio. „Kuomet ne tik sprendimai priimami tokiu centralizuotu lygmeniu, bet tuo pačiu bandoma atsiklausti ir kitų institucijų bei pačių gyventojų grupių, ypač rezonuojant į dabartines labai dideles ir skaudžias aktualijas“, - aiškina pašnekovė.
Kaip pavyzdį ji pateikia neseną situaciją Vilniaus regione dėl paskelbto oro pavojaus, parodžiusią, kaip svarbu realiai vertinti visuomenės pasirengimą krizėms ar ekstremalioms situacijoms. Anot pašnekovės, į tyrimo klausimyną įtrauktos temos padės identifikuoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kurios, pavyzdžiui, nelaimės atveju nežinotų, kur ieškoti slėptuvės, ar neturėtų galimybių greitai evakuotis. Dr. J. Bučaitės-Vilkės teigimu, šis ilgalaikis socialinis tyrimas padės valstybės institucijoms ir politikams priimti prognozuojamus bei rizikos scenarijais pagrįstus sprendimus.
Tyrimo turinys: nuo tarmių iki robotų
Kad apklausos dalyviai nepavargtų, tyrimas bus organizuojamas etapais. Pasak dr. J. Bučaitės-Vilkės, tai bus panelinis tyrimas, o tai reiškia, kad ilgą laiką bus stebima ta pati respondentų grupė. Klausimynas bus išskaidytas į keturis etapus per metus, o kiekvienam iš jų gyventojai sugaiš vos po keliolika minučių.
Prof. A. Ramonaitė papildo, kad temos, kurias apims tyrimas, bus ne tik itin plačios, bet ir įdomios gyventojams. „Temos pateikiamos pačios įvairiausios - pradedant nuo problemų, kurias žmonės mato kaip svarbiausias, o baigiant tokiais dalykais, kaip aplinkos apsauga arba požiūriu į dabartines technologijas, robotus ir pan. Klausimynas aprėps net tokius aspektus, kaip tarmių mokėjimas, kultūrinis aktyvumas ar socialinė darna“, - atskleidžia profesorė.
Mokslininkė pabrėžia dar vieną reikšmingą aspektą - atsakinėjant į klausimus gyventojams nereikia jokių specialių kompetencijų ar žinių. Tyrimo rengėjams svarbiausia pamatyti tikrąjį, natūralų įvairaus išsilavinimo žmonių požiūrį bei jų baimes. Gavus kvietimą dalyvauti šiame tyrime, organizatoriai kviečia nelikti abejingiems. Tai unikali galimybė kiekvienam piliečiui tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo ir valstybės valdymo kokybės gerinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas studijų metais
Aukštojo mokslo prieinamumas ir socialinė mobilumas
Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje (ES), tačiau aukštasis mokslas vis dar nėra visiems vienodai prieinamas. Pagal įgijusiųjų aukštojo mokslo diplomą skaičių Lietuva - viena lyderių Europoje. Remiantis Statistikos departamentu, 2020 m. 59,6 proc. 30-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų skaičius rodo norą stoti ir gauti aukštojo mokslo diplomą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje didėja aukštojo mokslo prieinamumas. Pasak sociologės A. Girkontaitės, per pastaruosius keletą metų reikšmingų pokyčių nematyti, išskyrus COVID-19 pandemijos situaciją, kai buvo bandyta lengvinti tam tikras stojimo sąlygas.
Dar 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015-2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia - net trečdaliu - tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių.
A. Girkontaitės teigimu, nepaisant individo dedamų pastangų, jo socialinė pozicija mažai nuo to priklauso. „Matome pavyzdžių, kai žmonės iš labai skurdžių šeimų mokosi universitetuose, įgyja išsilavinimą, profesiją. Tai yra įrodymas, kad ne viskas smarkiai apribota. Tačiau vieniems tikimybė studijuoti universitete didesnė, nei kitiems. Tai nereiškia, kad jaunuoliai iš sudėtingesnės socialinės aplinkos nestoja į universitetus. Vis dėlto, palyginus su jaunuoliais iš palankesnių socialinių aplinkybių, skirtumas yra milžiniškas.
Su finansiniais sunkumais susijusias problemas Lietuvoje sprendžia ir valstybė, ir pačios aukštojo mokslo institucijos, siekdamos užtikrinti mokslo prieinamumą visiems norintiems studijuoti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą Lietuvoje, VU įsteigė ir specialią 450-mečio stipendiją, skirtą studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Taip pat skaitykite: studentų refleksijos apie slaugytojo karjerą
Pasak A. Girkontaitės, didelė problema - kiek apie tokias galimybes sužino moksleiviai iš socialiai pažeidžiamų šeimų. „Taip nutinka dėl to, kad geresnėje socialinėje padėtyje esančios šeimos turi daugiau prieigų prie informacijos, domisi patys, įtraukia vaikus, prisideda ir mokytojai. Vis dėlto, A. Girkontaitė pasakoja žinanti atvejų, kai VU 450-mečio stipendija padėjo nemažai moksleivių, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo gauti, pavyzdžiui, socialinių stipendijų.“
Be valstybės pagalbos ir privatus verslas vis dažniau susivilioja ilgalaikėmis perspektyvomis. Prie VU 450-mečio stipendijos, skatinančios spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas, prisidėjo ir partneriai, kurie įsteigė papildomas stipendijas tam tikrų studijų programų studentams iš nepasiturinčių šeimų.
Studentų socialinė ir ekonominė padėtis: KMU ir KTU tyrimo duomenys
Studentų socialinė ekonominė padėtis, požiūris į savo sveikatą ir žalingi įpročiai. Visuomenės sveikatos fakulteto magistro baigiamasis darbas pateikia kiekybinius duomenis, gautus atlikus KMU ir KTU studentų anoniminę anketinę apklausą. Tyrimo dalyviai parinkti pagal tikimybinį pakopinį imties sudarymo metodą: mokykla-fakultetas-kursas-grupė. KMU studentams išdalintos 232, gražintos 185 anketos (atsako dažnis-79,7 proc.), KTU -išdalintos 120, gražintos 112 anketų (atsako dažnis - 93,3 proc.).
| Aspektas | Rezultatas |
|---|---|
| Pajamų įvertinimas | 47,5% dalinai pakankamos, 30,3% nepakankamos; 63% reikalinga tėvų pagalba |
| Pageidaujamos pajamos | 1000-2000 Lt per mėn. |
| Mėnesio išlaidos (maistas, apranga, būstas, kultūra) | Maistui ≤200 Lt, aprangai 100-200 Lt, būsto mokesčiams ~300 Lt, kultūrai ~50 Lt |
| Sveikata | 67,6% KMU vaikinų/merginų ir KTU vaikinų patenkinti sveikata; 47% KTU merginų - vidutiniškai |
| Negaiviniai skundai | 91,5% vaikinų, 97,2% merginų per 6 mėn. skundėsi įvairiais negalavimais |
| Fizinė veikla | 51% nesportuoja; pastoviai sportuojantys: 17% KTU, 9,8% KMU |
| Vitaminų vartojimas | 72% vartoja; dažniau merginos, KMU studentai |
| Rūkymas | 54,7% nerūko; rūkymo tendencija mažėja |
| Alkoholio vartojimas | 42% 2-3 k/mėn.; KTU studentams rizika 2,23 karto didesnė nei KMU |
| Narkotikų pažintys | 50% vaikinų teigia, kad pažįstamas bandė narkotikus; 30,5% apie tai žinojo |
Išvados iš KMU ir KTU tyrimo
- Abiejų mokslo institucijų studentų socialinę ekonominę padėtį galima vertinti tik nepatenkinamai, nes jų pajamos, skirtos pragyvenimui yra tik dalinai pakankamos ar nepakankamos.
- Studentų stipendijos yra mažos, lėšos maistui, aprangai, kultūrinei veiklai - kuklios, dauguma studentų neišsiverčia be tėvų pagalbos arba mokslą derina su darbu.
- Dirba daugiau IV nei I kurso studentų, daugiau vaikinų nei merginų, daugiau KMU studentų nei KTU.
- Pusė respondentų yra patenkinti savo sveikata, tačiau merginos dažniau ja patenkintos tik vidutiniškai; KTU studentus dažniau nei KMU vargino miego sutrikimai.
- Net pusė KMU ir KTU studentų nesportuoja, o sportuojančių pastoviai - itin maža dalis.
- Pastebėtas rūkymo tendencijos mažėjimas; KTU studentai dažniau nei KMU geria alkoholį.
Socialinės ekonominės nelygybės vertinimas ir platesnis kontekstas
Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau tyrimo autoriai atsižvelgia ir į kitus materialinės gerovės aspektus: gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti.
Tyrimo tikslas - ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt.
Knygos autoriai siekia atskleisti, kokį poveikį socialinė ekonominė nelygybė ir nepriteklius daro šalies demografinei ir kriminogeninei padėčiai, gyventojų laimingumui, psichinei ir fizinei sveikatai, kaip jaučiasi žmonės, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį, kokias ilgalaikes pasekmes sukelia priklausymas žemiausio socialinio ekonominio statuso sluoksniui.
Aukštųjų mokyklų socialinė atsakomybė ir atskaitomybė
Straipsnyje nagrinėjami socialinės atsakomybės ir atskaitomybės klausimai aukštojo mokslo institucijose (AMI). AMI socialinė atsakomybė, palyginti su verslu, yra dviguba. Pirmasis atsakomybės lygis yra bendras visoms organizacijoms ir apima socialinę, aplinkosauginę bei ekonominės veiklos dimensijas. Antrasis atsakomybės lygis būdingas mokymo institucijoms, nes čia rengiami atsakingi piliečiai, formuojamos būsimų specialistų nuostatos ir gebėjimai profesinėje veikloje vadovautis JT Pasaulinio susitarimo principais.
Siekiant šių sudėtingų AMI tikslų, socialinė atskaitomybė yra reikšminga priemonė, parodanti praktinius veiksmus ir mokyklų pasiektą pažangą įgyvendinant 10 vystymosi principų ir prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų pasiekimo. JT dokumente Global Compact for Higher Education Institutions 2012 akcentuojamas socialinės pažangos atskaitomybės naudingumas aukštosioms mokykloms, pasireiškiantis tiek rengiant ataskaitą (vidinė nauda organizacijai), tiek viešai dalijantis informacija (išorinė nauda).
Tačiau Lietuvoje AMI socialinė atskaitomybė nagrinėjama retai; ataskaitas galima rengti pagal įvairias JT, ES ir Lietuvos institucijų rekomendacijas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl socialinės atskaitomybės aukštosioms mokykloms; šis klausimas ištirtas nepakankamai. Tyrimo metodologija apima mokslinių publikacijų ir dokumentų analizę ir kiekybinius metodus - socialinių ataskaitų duomenų grupavimą, turinio apimties ir struktūros analizę, MS Excel skaičiuoklės taikymą.
Trijų Lietuvos Respublikos valstybinių kolegijų, JT Pasaulinio Susitarimo narių, socialinės atsakomybės ataskaitų analizė parodė, kad ataskaitos parengtos skirtingai, kolegijos daugiausia dėmesio skiria joms svarbioms sritims, todėl sudėtinga palyginti informaciją. Tačiau ataskaitose matomos organizacijų strateginės nuostatos, aprašytos praktinės veiklos ir pasiekimai. Atliktas tyrimas parodo Lietuvos kolegijų socialinės atskaitomybės padėtį ir gali būti pritaikytas aukštųjų mokyklų atskaitomybės tobulinimui, rezultatų sklaida gali būti naudinga kitoms aukštojo mokslo institucijoms ir suinteresuotoms šalims.
Praktinės rekomendacijos ir veiksmų gairės
- Didinti studentų finansinę paramą ir skaidrumą apie stipendijas, informacijos sklaidą tarp socialiai pažeidžiamų šeimų stiprinti bendradarbiaujant su mokytojais ir vietos bendruomenėmis.
- Skatinti aukštųjų mokyklų socialinę atskaitomybę rengiant standartizuotas ataskaitų formas ir kiekybinius rodiklius, kad būtų paprasčiau lyginti ir analizuoti praktinius veiksmus.
- Įtraukti ilgalaikio stebėjimo panelinius tyrimus (pvz., LIST) į valstybės politikos planavimą, kad sprendimai būtų pagrįsti patikimais ilgalaikiais duomenimis.
- Skatinti sveikatinimo iniciatyvas studentams: sporto programų plėtra, miego higienos mokymai, psichikos sveikatos pagalbos paslaugos bei prevencinės priemonės prieš žalingus įpročius.
- Remti bendradarbiavimą tarp valstybės, aukštųjų mokyklų ir verslo kuriant stipendijų programas, atsižvelgiant į regioninius ir socialinius poreikius.
Gavus kvietimą dalyvauti tyrimuose, organizatoriai kviečia nelikti abejingiems - tai galimybė tiesiogiai prisidėti prie valstybės valdymo kokybės gerinimo ir Lietuvos ateities kūrimo.