Lyčių lygybė ir vyrų bei moterų darbingumas Lietuvoje

Europos lyčių lygybės indekse Lietuva, atsilikdama nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, jau kuris laikas yra toje pačioje 20 vietoje.

Nors šalyje kai kurie lyčių lygybės parametrai lėtai gerėja, vis dar fiksuojamas ypač didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, stipriai įsigalėjusi profesinė segregacija, trūksta vaikų priežiūros paslaugų. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai taip pat pabrėžia, kad ant didžiosios dalies moterų pečių vis dar krenta neproporcingai daug su vaikų priežiūra ir buitimi susijusių atsakomybių, jos dažniau nei vyrai „iškrenta iš darbo rinkos“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė sako, kad Lietuvoje lyčių lygybės srityje itin trūksta politinės lyderystės bei strateginio dokumento su aiškiais tikslais.

Europos lyčių lygybės indeksas: Lietuva - toje pačioje vietoje

2022 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtame Europos lyčių lygybės indekse, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė ES šalyse, Lietuva kaip ir 2021 m. liko 20 vietoje.

Nors bendroje Europos lentelėje Lietuvos padėtis nesikeičia ir įvertinimas (60,6 balų iš 100) vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (68,6 balų), šalis pakilo 2,2 balais, o, palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos įvertinimas padidėjo labiausiai.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių tinklų apžvalga

Minimalų lyčių lygybės indekso augimą lėmė pasiekimai žinių srityje. Labiausiai - pagerėjusi lyčių pusiausvyra aukštojo ir aukštesniojo mokslo studijose.

Geresnį įvertinimą Lietuva gavo ir galios srityje - čia ji užima 18 vietą tarp kitų ES valstybių. Šį pokytį paskatino pažanga politinių sprendimų priėmimo srityje. 2022 m. 42 proc. ministrių ir viceministrių pareigų ėjo moterys (+ 15 proc. nuo 2019 m.). Tai vienas geriausių rodiklių ES.

Vis dėlto aukščiausiu lygmeniu lygybės vis dar labai trūksta: Seime šiuo metu nėra nė trečdalio moterų (28 proc.), o šis skaičius yra mažesnis už ES vidurkį (33 proc.).

Geriausiai Lietuva įvertinta darbo srityje - čia surinkome 73,9 balo ir užėmėme 11 vietą iš visų valstybių narių. Vis dėlto tai nereiškia pagerėjimo - lyčių lygybės darbo srityje rodiklis nuo 2019 metų netgi šiek tiek sumažėjo (nuo 74,2 iki 73,9 balo).

„Šie duomenys signalizuoja, kad reikia susirūpinti lyčių lygybe Lietuvos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje moterų nedarbas antrus metus iš eilės yra didesnis nei vyrų. Šiuo metu darbo neturi 7,8 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Tai rodo, kad pandemijos išaugintas nedarbo atotrūkis vis dar nesugrįžo į priešpandeminę situaciją“, - teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Lyčių lygybės indekso pokyčiai Lietuvoje

Sritis	2019 m.	2022 m.
Darbo sritis	74,2 balo	73,9 balo
Moterys ministrės ir viceministrės	27 proc.	42 proc.

Ypač didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, jog ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Tai reiškia, kad vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.

Vis dėlto Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvoje lyčių nelygybė pinigų srityje yra labai ryški.

Duomenų valdysenos agentūra informuoja, kad 2022 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 11,1 proc. ir, palyginti su 2021 m., nepakito. Vis dėlto 2023 m. „Sodra“ pranešė, kad Lietuvoje moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per 2022 metus padidėjo beveik dviem procentiniais punktais - vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys, o tai rodo, kad moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų - vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

„Padidėjęs atotrūkis nebūtinai rodo, kad darbo rinkoje stiprėja neigiamos tendencijos. Didelė dalis dirbančių moterų, 13 procentų, dirba žmonių sveikatos priežiūros srityje. Čia pajamos sparčiau augo 2020-2021 m., todėl moterų darbo pajamų augimas 2022 m. buvo lėtesnis. Vis dėlto pajamų skirtumai nedingsta“, - sakė „Sodra“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pajamų skirtumui įtaką daro ir profesijos pasirinkimas. Didžiausias pajamas uždirba moterys finansų ir draudimo (2 383 eurus) bei informacijos ir ryšių (2 257 eurus) veiklose. Vis dėlto čia dirbančių moterų dalis sudaro tik 5 proc. tarp visų apdraustų moterų.

Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai

Be to, informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių: nors moterys čia uždirba daugiau nei kitose srityse, vyrai uždirba net 41 proc. daugiau už savo koleges.

Dar didesnis atotrūkis matomas tik žmonių sveikatos priežiūros veikloje: nors moterys čia sudaro 86 proc. visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai.

„Sodros“ duomenys rodo, kad moterys dažniausiai pasirenka administravimo specialistės, parduotuvių pardavėjos, mokytojos, sveikatos specialistės, valytojos profesijas. Moterų daugiausia žmonių sveikatos ir švietimo veiklose.

Vyrai dažnai dirba vairuotojais, įmonių vadovais, statybininkais. Tarp jų populiariausios sritys - transportas ir statyba.

Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Europoje

Įsišaknijusi nelygybė: lemia ne tik istorinės priežastys, bet ir vaikų auklėjimas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė M. Jurkutė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad nelygybė, be abejo, susijusi su istoriškai susiklosčiusiais santykiais tarp vyrų ir moterų.

„Tas istorinis šleifas - per ilgus metus įtvirtinta nelygybė - reiškiasi įvairiais pavidalais, tiek mažesnėmis, tiek didesnėmis formomis. - Teigia ji. - Apskritai vertinant, jeigu palygintume moterų ir vyrų grupes, moterys niekur neužima aukštesnių, vertingesnių, labiau apmokamų, svarbesnių postų visuomenėje.“

Anot jos, daug lemia ir tai, kokiais stereotipais pasiremdami auginame mergaites ir berniukus, ką sakome vyrams bei moterims, ko nesakome.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje ypač ryškią profesinę lyčių segregaciją (faktinį vienos biologinės lyties dominavimą kurioje nors konkrečioje profesinėje srityje), kuri itin susijusi su tuo, ką vaikai girdi vaikystėje.

„Girdime, kad mergaitės švelnios, jautrios, rūpestingos, jos atsižvelgia į žmogaus jausmus, o berniukai - drąsūs, stiprūs, lyderiški, bebaimiai, dėl to jie gali rizikuoti. Ir tai yra skatinama“, - paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovė. Anot jos, toks elgesys nuo pat mažumės nurodo kryptį, į kurią mergaitės arba berniukai turi pasukti.

„Todėl socialinio darbo, sveikatos srityse dirba daugiau moterų, nes jos gi švelnesnės, o vadovaujančiose pozicijose, kur reikia prisiimti daugiau rizikos, būti drąsesniems, matome daugiau vyrų“, - pavyzdį pateikia M. Jurkutė.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų: lemia keletas priežasčių. Specialistė sako, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje yra didelis, o tai, kad per pastaruosius metus jis dar labiau išaugo, rodo, jog šioje srityje yra gilių problemų.

„Tvari Lietuva“ pašnekovė pabrėžia, kad tokia situacija pirmiausia ir yra susijusi su jau minėta profesine segregacija - didesne vyrų bei moterų koncentracija tam tikrose srityse, taip pat su įsigalėjusiais lyčių stereotipais, vyrams bei moterims keliamais lūkesčiais ir su tuo, į kurią sritį vaikai nuo mažumės kreipiami.

„Žiūrint tiek į studijas, tiek į užimamas pozicijas, matome, kad vaikinai kur kas dažniau renkasi informacinių technologijų arba inžinerinio profilio, o merginos - sveikatos priežiūros arba švietimo srities studijas. (...). Būtent dėl lyčių stereotipų tos sritys, kuriose dirba daugiau moterų, yra mažiau apmokamos. - Teigia M. Jurkutė ir apibendrina. - Tai yra horizontalioji segregacija.“

Vis dėlto, anot jos, atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimų lemia ir vertikalioji segregacija, kitaip tariant, tai, kieno rankose yra galia.

„Kol kas, žiūrint kiekybiškai, galia dažniau yra vyrų rankose, turint omenyje visų šalių parlamentų sudėtis, taip pat tai, kas vadovauja vyriausybėms, kas dažniau užima merų postus ir kt. (...). Kol kas vyrų darbas yra geriau apmokamas ir tarsi vertingesnis, o tai ateina iš to, ką sakome mergaitėms ir berniukams. Tiesiog negalime atskirti šių sričių, tai - labai susiję“, - teigia ji.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistės, kita priežastis, kodėl stebimas didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, yra ta, kad moterys dažniau negu vyrai „iškrenta iš darbo rinkos“, nes jos rūpinasi kitais šeimos nariais - vaikais, vyresniais asmenimis ar šeimos nariais su negalia.

„Neretai paskaičiuojama, kad brangiau yra samdyti pagalbą iš išorės, negu patiems rūpintis. Bet kas rūpinasi? Dažniausiai moterys. Dalis jų susimažina darbo krūvį arba netgi jo visiškai atsisako, kad galėtų rūpintis tuo asmeniu, kuriam to reikia“, - teigia ji.

M. Jurkutė atkreipia dėmesį ir į tai, kad po gimdymo vaikų priežiūros atsakomybė Lietuvoje praktiškai išimtinai krenta ant moterų pečių.

„Moterys net nesiekia aukštų postų arba jų negali užimti dėl karjeros pertrūkių, nes yra atsitraukusios iš darbo rinkos dėl vaikų auginimo. Vėlgi išeina taip, kad vyrams yra palankiau siekti aukštų postų, juos užimti ir išlaikyti neatsitraukiant. Matyti tarsi pasidalijimas pagal lytis, o tai turi išraišką ir skaičiuojant darbo užmokesčio atotrūkį“, - paaiškina ji.

Vaikų priežiūra ir buitis: kur Lietuvai reikėtų dar labiau pasistengti

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje keitėsi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokami vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turi prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį.

Vis dėlto M. Jurkutė pabrėžia, kad, siekiant mažinti vyrų ir moterų nelygybę, svarbu imtis dar daugiau priemonių. Anot jos, siekti lygybės ypač padėtų daugiau prieinamų vaikų priežiūros paslaugų.

„Šeimoms turėtų būti patogu auginti vaikus, nesvarbu, kaip jose dalinamasi vaiko priežiūros darbais. Nuo pat mažumės turėtų būti prieinamos vaiko priežiūros paslaugos. Lietuvoje vis dar, palyginti su kitomis šalimis, neįgyvendiname vadinamųjų Barselonos tikslų, kur yra numatyta, kad mažiausiai trečdalis vaikų iki trijų metų turi eiti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Bet darželių trūksta, ypač didžiuosiuose miestuose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimus su vaikus turinčiais tėvais, mato, kad paslaugų trūkumas yra begalinis. Čia valstybė tikrai galėtų padėti“, - teigia specialistė.

Anot jos, miestuose taip pat turi būti diegiama patogi infrastruktūra, pavyzdžiui, viešasis transportas, kuriamos šalia namų esančios įvairios paslaugos ir kt.

„Jeigu nežiūrime per lyčių lygybės prizmę į tai, kaip miestas ir viešosios paslaugos organizuojamos, gali susidaryti tokios situacijos, kad iš tikrųjų vos ne patogiausia yra likti namuose ir vaikus auginti patiems. Kol tai nesikeis, naivu tikėtis, kad vien nuostatų kaita kažką pasieksime“, - įžvalgomis dalijasi M. Jurkutė.

Įvairias šeimas buriančios Šeimų asociacijos atstovai, kalbėdami apie vaikų priežiūros paslaugų trūkumą, antrina M. Jurkutei ir pabrėžia, kad, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikų užimtumo sistema nėra palanki dirbantiems tėvams.

„Vasarą nėra nemokamų užimtumo paslaugų, tėvai turi rinktis mokamas stovyklas. Rugsėjo pradžioje ne visose mokyklose užtikrinamos popietinės grupės, o jų sąlygų kokybė taip pat nėra pakankama - trūksta erdvių poilsiui“, - teigia asociacijos atstovai. Anot jų, vaikų priežiūros sistema Lietuvoje nėra palanki ir šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus.

„Auklių teikiamos paslaugos yra brangios, darželiai nereglamentuoti, nėra valstybinių darželių nuo vienų metų, moteriai po gimdymo nėra suteikiama jokia psichologinė pagalba. Šių priemonių tobulinimas padėtų greičiau prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių bei grįžti į darbo rinką“, - įsitikinę Šeimų asociacijos nariai.

Jie taip pat akcentuoja, kad moterys, ypač susilaukusios ne vieno vaiko, namie lieka ilgus metus, tuomet atsiranda ilgi tarpai profesinėje veikloje arba ji visiškai pasibaigia.

„Taip dažnu atveju nukenčia moters gyvenimas, o tuo pačiu didėja rizika patekti į įvairių rūšių smurto bei skurdo situacijas“, - sako asociacijos nariai.

Lyčių lygybė

Šeimų asociacija: darbovietėse naudingesni tie, kurie šeimos neturi

Savo ruožtu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė M. Jurkutė taip pat pabrėžia, kad vaikus auginantiems žmonėms labai trūksta palaikančios darbo aplinkos ir kultūros.

„Ypač kai kalbame apie dažnai sergančius mažus vaikus, kai reikia atsitraukti nuo darbų ir prisitaikyti prie jų ritmo. Jeigu darbovietė neskatina darbo ir vaikų auginimo derinimo arba priešingai - netgi daro tam kliūtis, be abejo, žmonėms yra labai sunku. Tada visi vargsta, persitempia, o tai niekam nenaudinga“, - sako specialistė.

Šeimų asociacijos vertinimu, nors jau yra verslo įmonių, kalbančių apie lyčių lygybės svarbą, o bendras požiūris iš lėto keičiasi, vis dėlto didžioji dalis moterų renkasi vaiko priežiūros atostogas, už buitį yra atsakinga absoliuti dauguma, o tėčiai vieni prisiima atsakomybę užtikrinti didesnę dalį šeimos finansų.

„Darbovietėse vis dar labiau vertingi tie, kurie šeimos neturi arba šeimos gyvenime dalyvauja tik atlikę visas profesines pareigas, tai yra - šeimos turėjimo fakto darbe nėra“, - įžvalgomis dalijasi asociacijos atstovai.

Jų teigimu, būtina normalizuoti šeimos egzistavimo realumą su visomis iš to atsirandančiomis pereigomis bei atsakomybėmis tiek darbovietėse, tiek apskritai visuomenėje.

tags: #statistika #moteru #ir #vyru #darbingumas #lietuvoje