Profesinė Reabilitacija Lietuvoje: Statistika, Iššūkiai ir Perspektyvos

Profesinė reabilitacija Lietuvoje yra viena iš priemonių, skirtų užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Ši sistema, veikianti jau daugiau nei 12 metų, siekia atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją ir padėti jam sugrįžti į darbo rinką bei visavertį gyvenimą.

Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negali mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau nori ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.

Esama profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo sistema buvo kuriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame „Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007-2012 metų strategijos įgyvendinimo 2007-2008 metų priemonių plane“ iškeltais tikslais, panaudojant Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką, buvo vykdoma regioninė profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų plėtra: statomi nauji neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai, įsigyta specializuota įranga.

Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų.

Statistika ir Tendencijos

Oficiali statistika rodo, kad profesinės reabilitacijos poreikis Lietuvoje auga. Iki 2017 m. spalio mėn. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 1007 asmenys, o per visus 2016 m. - 1109 dalyviai.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių tinklų apžvalga

2017 metais Lietuvoje profesinės reabilitacijos programą baigė 835 neįgalieji, iš jų 594 (71 proc.) įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, apie 50 proc.

Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18-29 metų).

Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose.

Svarbu paminėti:

  • 2018 m. - parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt.
  • Suorganizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje.
  • Buvo atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus.

2011 - 2016 m. - nuolat analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas. Per 10 metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos struktūra

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos struktūra

Diskusijos ir Iššūkiai

2017 m. lapkričio 30 d. buvo surengta apskrito stalo diskusija „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“, skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną ir pabrėžti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką svarbą.

Diskusijos metu buvo aptarti su šiuo klausimu susiję bendradarbiavimo su darbdaviais būdai, finansavimo, motyvacijos, kompetencijų, įmonių socialinės atsakomybės, tolerancijos ir kt. Viena iš aktyviausiai diskutuotų temų - reabilitacijos centrų siūlomų mokymų programų atitikimas darbo rinkos poreikiams.

Anot diskusijos dalyvių, centrai turėtų labiau orientuotis į ilgalaikes darbo rinkos poreikio prognozes: „Dabar yra ruošiami specialistai, kurie, nesame tikri, ar bus reikalingi ateityje. Profesijas reikėtų planuoti bent dešimtmetį į priekį“.

Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai

Taip pat buvo iškeltas praktikos darbo vietoje klausimas ir reikalavimai rezultatams: „Profesinės reabilitacijos programai yra keliami labai griežti reikalavimai rezultatams. Įdarbinti neįgalųjį per 28 d. nuo programos pabaigimo, manau, yra per griežtas reikalavimas, ypač, turint omenyje, kad programa skirta sunkią arba vidutinio sunkumo negalią turintiems asmenims.“

Esminiai veiksmai neįgaliųjų įdarbinimo didinimui:

  • Aktyviau reaguoti į darbo rinkos paklausą.
  • Formuoti naują neįgaliųjų - kaip lygiaverčių darbo rinkos dalyvių - įvaizdį.
  • Skirti daugiau dėmesio darbdavių ir visuomenės švietimui neįgaliųjų tolerancijos klausimais.
  • Į programų planus įtraukti praktiką realiose įmonėse.
  • Naudoti kuo įvairesnes darbdavių įtraukimo strategijas.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei?

Siekiant sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses.

„Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia.

Pavyzdžiai iš Gyvenimo

Aurelija, turinti judėjimo negalią, pasidalino savo patirtimi: „Apie profesinę reabilitaciją man papasakojo bičiulis. Jis sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą ir šiuo metu dirba juvelyru. Jo padrąsinta į programą atvykau ir aš. Kadangi kelionė į miestą man yra tikras išbandymas, pasirinkau meninių odos dirbinių gaminimo specialybę. Jau nusipirkau odos, planuoju įsigyti įrankius.“

Vilniaus miesto savivaldybės dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė pasidžiaugė socialinio darbuotojo padėjėju Domu, kuris taip pat yra baigęs profesinę reabilitaciją: „Nuo tos dienos, kai Domas pradėjo pas mus darbuotis, net neabejojome, kad jį įdarbinsime visam laikui.“

Domas teigė: „Labai džiaugiuosi įsidarbinęs dienos centre „Šviesa“. Nors visą gyvenimą dirbau prekybininku, socialiniame darbe atradau save. Smagu, kad susidoroju su paskirtomis užduotimis ir kasdien tobulėju.“

Planuojami Įstatymų Pakeitimai

Šių metų lapkričio 16 d. šešiolikos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų ir jų filialų atstovai susirinko į apskrito stalo diskusiją “Nauji iššūkiai profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemoje“ aptarti planuojamus pakeitimus profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančioje įstatyminėje bazėje. Diskusija vyko VšĮ „Rastis“ Vilniaus profesinės reabilitacijos centre.

Diskusijos metu buvo aptartas šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektas (toliau - teisės akto projektas). Priėmus šių įstatymų pakeitimus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reguliavimas būtų perkeltas iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.

Nors buvo planuota, kad Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektai bus pateikti Vyriausybei derinti 2018 metų IV ketvirtį, deja, teisės akto projektai dar nėra baigti rengti.

Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patvirtino, kad numatomi teisės aktų pakeitimai įneštų pokyčių ir į profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šių paslaugų teikimą organizuotų Užimtumo tarnyba, viešųjų pirkimų būdu pasitelkdama atskirų paslaugų teikėjus.

Socialinė integracija

Socialinė integracija

tags: #statistika #apie #profesine #reabilitacija