Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiųjų poreikių mokinių klasių struktūra ir pasiekimų vertinimas
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių. Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse. Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti. Susidūrus su kompleksiniais sutrikimais, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.
Pasirinkti mokymo metodai ir jų taikymas
Pradinio ugdymo pažangos planuose įtraukiamos individualiosios ugdymo kryptys: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos. Ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Grupėmis ar komandomis žaidžiama, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti naudojama daugiau regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba. Organizuojamos individualios pratybos. Vertinant šios grupės mokinius, svarbios yra vaizdinės priemonės - schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai, bei kalbinio bendravimo priemonės - gestai ir pirštų kalba (daktilologija). Surdopedagogo pagalba teikiama mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose.
Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Brailio raštas skiriamas tiems, kuriems gresia pavojus apakti, iki ketverių metų.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Mokinio pažangos vertinimas vyksta vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas; taip pat gali būti įforminimo susitarimai mokykloje, pritaikomi individualiai priklausomai nuo mokinio gebėjimų ir pažangos. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas baigiantiems pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo pažymėjimas - baigiantiems pagrindinę programą, o vidurinio ugdymo - baigiantiems socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Mokymosi turinys ir metodų adaptavimas matematikai
SUP mokiniai mokosi ypatingai lėtai, todėl pratybos dažnai turi būti daug kartų kartojamos kaip įtvirtinimo priemonė. Šio sąsiuvinio pritaikymas pamokose sudaro optimalias sąlygas ugdyti dažnai labai skirtingų gebėjimų mokinius ir padeda formuoti įgūdžius kasdienio gyvenimo situacijoms spręsti. Pratybos sudarytos iš nuoseklių panašaus tipo užduočių: surask, suskaičiuok, nuspalvink, nupiešk, parašyk, sujunk. Užduotys suformuluotos trumpais, aiškiais sakiniais, svarbiausi žodžiai išryškinti.
Pritaikant pradinio ugdymo matematikos programas SUP mokiniams, svarbu atsižvelgti į jų pažinimo ypatybes: konkretų mąstymą, ribotą žodyną ir vaizduotę, dominuojančią mechaninę atmintį. Pratybos apima nuoseklų pažinimą per struktūrizuotas užduotis, kurios skatina gebėjimą figūruoti, skaičiuoti ir atpažinti formas.
Namų darbas ir mokymas namuose yra pritaikomi pagal individualius poreikius: didesnėmis ar ilgiau trunkančiomis pamokomis gali būti skiriamos papildomos valandos, ypač vaikams su sunkiaisiais intelekto sutrikimais ar judėjimo sutrikimais. Mokytojas, bendradarbiaudamas su tėvais, individualiai pritaiko pradinio ugdymo programos turinį, lavina gebėjimus, konsultuoja tėvus ir adaptuoja metodus, siekdamas pažangą.
Vertinant matematinių įgūdžių raidą, naudojami tiek formuojamieji, tiek diagnostiniai metodai, o pažangos įvertinimas derinamas su individualiais tėvų pageidavimais ir mokyklos vertinimo tradicijomis. Pagrindiniai metodai matematikos mokyme - diferencijavimas ir individualizavimas, pritaikant juos konkretiems poreikiams: konkretūs užduotys, vizualinės priemonės ir interaktyvūs įrankiai.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Specifiniai pratimai ir priemonės apima vaizdinę medžiagą, Brailio rašto pritaikymą jei reikia, gestų kalbą ir pirštų kalbą tarpdalykinėse situacijose, pritaikytas kalbines priemones, kurios padeda matematikoje suprasti sąvokas ir procedūras per vizualinę ir kinestetinę patirtį.
Vertinimo formos ir pažymėjimai
Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pažymėjimą įrašomi dalykų pavadinimai, jų kodai, metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas baigus socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Atliekant pažangos įvertinimą naudojami formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimai. Susitarimai dėl vertinimo būdų ir periodiškumo priimami mokykloje, atsižvelgiant į mokinio galias, pažangą ir tėvų pageidavimus. Taip užtikrinamas, kad kiekvienas mokinys gautų tinkamą įvertinimą ir atitinkamas paramos priemones.
< tagimg>Grafikas: vertinimo modeliai specialiųjų poreikių mokiniamstags: #specialiuju #ugdymo #si #poreikiu #mokiniu #matematikos