Papildymai visame tekste Vilnius, birželio 26 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas. Tai jau ketvirta esminė pensijų kaupimo sistemos reforma nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti antros pakopos fondai. Ji buvo pertvarkyta 2013, 2016 ir 2018 metais.
Politinis palaikymas ir dalyvių nuomonės
Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5. Už balsavo beveik visi demokratai, socialdemokratai, „aušriečiai“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys trys iš keturių parlamentarų. Vienintelis iš valdančiųjų prieš reformą balsavo demokratas Algirdas Butkevičius. Dauguma liberalų balsavime nedalyvavo, kiti buvo prieš arba susilaikė, po pusę konservatorių balsavo prieš arba iš viso nebalsavo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad pensijų kaupimas pertvarkomas per dažnai, todėl sistemoje nėra stabilumo. „Apgailėtina, kad Lietuvoje kas šešeri metai vyksta vis nauja pensijų reforma“, - Seimo posėdyje teigė ji.
Konservatorė Gintarė Skaistė pokyčius vadino „garo nuleidimo mechanizmu“, o ne jokia reforma, o „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlė gyventojams nuo kitų metų trauktis iš antros pakopos fondų. „Raginu visus Lietuvos gyventojus atsiradus galimybei kreiptis į privačius pensijų fondus, atsiimti tuos savo pinigus, pereiti į „Sodrą“ ir nedalyvauti antros pakopos kaupime“, - teigė R. Žemaitaitis.
Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma leis žmonėms lanksčiau planuoti savo senatvę, o konservatorė Paulė Kuzmickienė tikino, kad dėl to nedidės pensijos. Valdančioji koalicija anksčiau buvo sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ji iš esmės yra tokia, kokią siūlė Ministrų kabinetas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Laikoma laikotarpio „langas“ ir jo sąlygos
Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ - nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos. Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama. Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per „langą“. Šios lėšos taip pat nebus apmokestintos. Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiuojant 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.
Kompromisiniai pasiūlymai ir įmanomos papildomos priemonės
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad pensijų kaupimui reikia suteikti daugiau pasitikėjimo ir tai bus daroma reformavus sistemą, o pokyčiai jos nesugriaus. Verslo atstovai pastaruoju metu nuolat kartojo, kad reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas Seimo komitetuose ne kartą kartojo, kad dvejų metų pasitraukimo „langas“ per ilgas, todėl įspėjo, kad pasekmes pajus likę sistemoje. Tuo metu Seimui išvadą dėl pensijų reformos teikęs Kauno technologijos universiteto mokslininkas Audrius Kabašinskas sako, kad dėl reformos mažės anuitetų išmokos, sistemos dalyvių skaičius. Lietuvos socialinių mokslų centro atstovė Eglė Kavoliūnaitė teigė, kad pokyčiai įtvirtins skirtingas sąlygas jau kaupiantiems ir naujai įsitraukiamiems žmonėms. Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams.
Paisytų pasiūlymų turinys ir įvykdyto proceso eiga
SRDK: Seime bus svarstoma pensijų kaupimo sistemos reforma. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą siūloma atsisakyti SODROS įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus bei mažinti atskaitymus iš pensijų fondų turto. Nuo 2020 m. Vienkartinė pensijų išmoka bei periodinės pensijų išmokos sumos būtų paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties. Taip pat numatoma nauja dalyvių įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose tvarka. Pensijų kaupimas prasidėtų asmenį įtraukus į pensijų kaupimą Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.
Seimas antradienį apsvarstė ir iš esmės pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka aiškino, kad baigiančiam kadenciją Seimui įstatymus, leisiančius reformuoti pensijų sistemą, priimti būtų neišmintinga. „Jeigu mes siūlome didinti mokesčius, tada turėtume apsispręsti, o kam tada pavesti tų mokesčių didinimo administravimą? Ar vėl juos reikia pavesti privatiems kaupiamiesiems fondams?“ - sakė jis. Seimas nepritarė Algirdo Syso pataisai, kuria jis siūlė leisti gyventojams patiems daugiau prisidėti prie pensijos kaupimo ir į pensijų fondus persivesti iki 10 proc. „Jeigu valstybė nori, arba žmogus nori gauti didesnę pensiją, mes sudarykime sąlygas, yra nustatytas socialinio draudimo mokestis, leiskime žmogui mokėti papildomai 5 proc., 10 proc.“ Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Pirmiausiai siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. 2013-2018 metų laikotarpiu buvo įgyvendintos kai kurias reformos kryptys, tačiau šiandien siūloma galiausiai atsisakyti dalies atskaitymų nuo įmokų ir turto.
Vadovaujančiųjų ir ekspertų vertinimai
Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje pareiškė, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams. Tyrėjai teigia, kad reforma sumažins galimybes gauti didesnes išmokas. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad būtina aiški informacija ir apsisprendimo laikotarpiai, siekiant išlaikyti pasitikėjimą sistema. Daugiau informacijos: TS-LKD frakcijos Seime atstovė spaudai Raminta Keršytė, mob. 0 612 14 185.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Galimos pasekmės gyventojams ir fondų sektorui
Jeigu Seimas pritars planui, gyventojai, kurie dalyvauja antros pakopos fonduose, galės pasitraukti ir išimti lėšas pagal „langą“; tuo pačiu sumažės įmokų dydžiai ir valstybės įnašas liks. Reformos poveikis gali būti trumpalaikis trumpalaikėse rinkose, tačiau ilgesniu laikotarpiu - įtaka pensijų išmokų lygiui ir inflacijai. Verslas teigia, kad reformos gali paskatinti gyventojus pasitraukti iš kaupimo ir sumažinti fondų investicijas; institucijų atstovai siūlo kurti papildomas priemones, kurios skatintų tęsti kaupimą ir investuoti į ilgalaikius produktus.
Infografikos ir papildomi šaltiniai
Tiesiogiai susijusios diskusijos dėl reformos etikos ir finansinės atsakomybės
Teigiama, kad reforma turi pagerinti finansinį saugumą, tačiau kyla klausimų dėl ilgalaikio poveikio pajamoms senatvėje. Siūlomi saugikliai ir reinvestavimo galimybės siekia balansą tarp asmeninės atsakomybės ir valstybės paramos. LR ekonominėje plotmėje daugeliui - svarbu išlikti tvarioje pensijų sistemoje, kuri užtikrintų orias pajamas senatvėje bei mažintų skurdo riziką.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai