LTVykstantys esminiai socialiniai pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse ir toliau skatina pedagogus ieškoti optimalių specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų ugdymo, socializacijos, taip pat ir sėkmingos integracijos į visuomenę būdų. Teisinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti specialiųjų poreikių vaikams palankią ugdymo aplinką, tačiau praktiniame darbe dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis, trukdančiomis šio proceso vyksmui. Straipsnyje atskleidžiami specialiųjų ir bendrojo lavinimo pedagogų patirties kontekstai, susiję su besikeičiančia socialine-pedagogine ir kultūrine ugdymo realybe.
Lyginant įgytų patirčių kontekstus išryškėja problemos, su kuriomis susiduria specialistai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose su integruotais jose specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais mokiniais.
Specialiojo ugdymo pagrindai akcentuoja vaiko pasiekimus, potencines galimybes ar trūkumus. Svarbu atsižvelgti į vaiko pasiekimus ir galimybes.
Ankstyvoji Intervencija
Pagalba raidos vaikams ir jų šeimoms vadinama ankstyvąja intervencija. Ankstyvoji intervencija apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai, kol vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Ankstyvoji intervencija skiriama vaikui ir šeimai.
Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, t.y. pripažįstami ankstyvosios intervencijos partneriai, atsižvelgiant į vaiko aplinką ir koordinavimą. Ankstyvoji intervencija padeda šeimoms ugdyti vaiką, teikti emocinę ir kt.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Svarbūs aspektai:
- Vaiko ar paauglio saugumo jausmas.
- Dvasinis kontaktas.
- Tikėti jų gebėjimais bei polinkiais.
Svarbu vienodai vertinti bendruomenę ir atskirus jos narius, tikėti jų gebėjimais bei polinkiais. Mokykloje turi būti tam tikras mikroklimatas, tačiau mokykloje jis turi tam tikras ribas.
Socialinės Aplinkos Įtaka Vaiko Vystymuisi
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos. Būtini socialiniai ryšiai su artimo sociumo institucijomis - darželis, mokykla, giminės), tiek su ugdymo įstaiga. Vaikai gali mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje, psecializuotose ikimokyklinėse įstaigose bei mokyklose, regos ar ugdymo centruose. Pavyzdžiui, sutrikusios regos vaikas ugdomas tiflopedagogo.
Socialiniai ryšiai:
Socialinių ryšių svarba vaiko vystymuisi
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specialiųjų Poreikių Vaikų Integruotas Ugdymas
Vieni pritaria specialiajam ugdymui, kiti - integruoto ugdymo formai. Pasirinkimo laisvę suteikia alternatyva specialiajam ugdymui, nes abi ugdymo formos yra pilnateisės. Integruotas ugdymas leidžia optimaliai integruoti vaikus į visuomenę.
Integruoto ugdymo privalumai:
- Geriau tenkinami specialieji poreikiai.
- Vaikai jaučiasi mažiau "kitokių".
- Vaikai ugdomi bendraamžių kolektyve.
Kai kurie mokytojai (ar jų grupė) vertina integruotą ugdymą, pripažindami, kad ši forma sukurta ne pedagogui, o psecialiųjų poreikių vaikui. Poreikių vaikų bei jų tėvų pozicijų vertinimas bus teisingas.
Atsakomybę už neįgaliųjų vaikų problemas prisiėmė 1989 m. Nevyriausybinės organizacijos ir personalas sprendžia specialiųjų mokyklų problemą. Specialiosios internatinės mokyklos dažniausiai ne sprendžia, o gilina vaikystės socialinių problemų sprendimo sistemą, nemažai elgesio problemų ir jo asmenybės plėtros poreikiai.
Ugdymo Kryptingumas
Ugdymo kryptingumas apima vystymoi sutrikimų poveikį tolesniam jo vystymuisi ir teorijos ir praktikos ryšio santykį šiame procese. Svarbus pedagogų, visų darbuotojų santykis su mokiniais ir atskiri renginiai bendrojo lavinimo mokyklos ugdymui, kad jis būtų praktinio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Įvertinti kaip dar vieną šio proceso ypatybę teorijos ir praktikos ryšio santykį šiame procese. Jei ugdymas neefektyvus, dėmesys skiriamas kalbos, motorikos lavinimui, valios, emocijų sferos tobulinimui.
Specifiniais bruožais pasižymi ir šių vaikų ugdymo turinys, kurio ratas yra ypač skurdus ir dargi kartais klaidingas. Dėl to svarbu kritiškai vertinti jos rezultatus, prie jo esmės, pagrindinių dalykų suvokimo ir išdėstymo žodžiu. Vaikai neišmoksta naudotis rašytinėmis instrukcijomis.
Ugdymo turinio susiaurinimas apima dailę, muziką ir visuomenei naudingą darbą, tačiau jis neturėtų būti mažinamas pamokų skaičiuje. Ugdymo turinys turėtų atitikti turintiems kalbos sutrikimų veiklos, valios, emocijų ypatumus ir sugebėjimus.
Intelektiniai Gebėjimai ir Ugdymas
Sietis su nepakankamais intelektiniais gebėjimais lemia pavėluotą psichinį vystymąsi ir brendimą, kurie aiškiausiai matomi mokymosi metu psichologinių, pedagoginių konsultacijų metu. Vaikų elgesys panašus į atitinkamai jaunesnio amžiaus normalių vaikų elgesį, tačiau tai atsitiktinis derinys.
Vaikai skirstomi į grupėms, kurioms būdingas elgesys panašūs į atitinkamai jaunesnio amžiaus normalių vaikų. Jiems taikoma žemesnio lygio programa, vertinant įdėto darbo ir pastangų. Būdingas normaliems jaunesnio amžiaus vaikams vaiko kalbą, pažeidimais (E. Zigler, V. Seitz).
Nėra visai aišku, kokie mechanizmai lemia intelektinius sugebėjimus ir adaptyvų vaiko elgesį. Svarbūs veiksniai: šeimose taikomos programos, smulkioji motorika, kalba, socialinis elgesys, adaptyvumas ir kt., taip pat netinkamų gyvenimo ir mokymo sąlygų bei kitų priežasčių.
Vaikai su intelektiniais sutrikimais susiduria su sunkumais spręsti problemas (atlikti užduotis) ir prie mokymo situacijų sunkumus, nesugebėjimas atlikti vieną ar kitą veiklą, tenkinant reikalavimų. Jie dažnai elgiasi kaip jaunesniojo amžiaus vaiko elgesį ir dažnai sako: “darbas (užduotis) yra labai sunki“ ir pan.
Mokyklos mokytojų anketinė apklausa internatinės mokyklos sutrikusio intelekto moksleiviai, kurioje dalyvavo 17 respondentų, parodė, kad vaikams būdingas mokymuisi, savo gebėjimų stoką ar sėkmių. Jas įvardijo mažiaunei pusė apklaustųjų, todėl reikia papildomo darbo su jais, tiek ir su didesniu šių vaikų emocinio nesaugumo jausmu.
Pagrindinės problemos:
- Mokymosi sunkumai
- Emocinis nesaugumas
- Socialinė adaptacija
Šios problemos yra vaiko gyvenime labai susipina ir susilieja. Svarbu skatinti mokyklas lanksčiau prisitaikyti prie įvairovės, o specialusis ugdymas turėtų būti įprastinio ugdymo atmaina, o ne atskira ugdymo forma.
Doc. Dr. Sigita Girdzijauskienė savo pranešime „Psichologiniai mokinių vertinimo aspektai“ išsakė mintį, jog vertinimo priemonė tiesiogiai turėtų atitikti mokomojo dalyko standartus. Pasak jos, tikslingas vertinimas yra be galo vertinga priemonė.
Antroje konferencijos dalyje pranešimą skaitęs psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžė, kad didelę įtaką mokinio gyvenimui daro mokytojo vidinė savijauta bei „perdegimas“. Jei mokytojas nesugebės vaikų „atšildyt“ ar puoselėti artimesnio ryšio, tada vaikas pradės jaustis nejaukiai. Ryšys kuriamas atidumu jaunam žmogui, išreiškiant rūpestį, empatiją, puoselėjant pasitikėjimo, saugumo jausmus. Kiekviena bausmė didina atstumą bei kuria nesaugumo jausmą, todėl noras įsiklausyti į pedagogo žodžius menksta, o troškimas maištauti stiprėja. Bausmė liudija apie nemeilę ir silpnina pedagogų įtaką.
Psichoterapeutė, mokyklos psichologė Žydrė Arlauskaitė kalbėjo apie tėvus mokyklos bendruomenėje. Pranešėjos teigimu, įtampa tarp tėvų ir ugdymo įstaigos kyla tuomet, kai nesutariama, kas visgi prisiima didesnę atsakomybę už vaiko ugdymą: tėvai ar ugdymo įstaiga. Lektorė pabrėžė, jog pedagogai šiuo atveju yra profesionalai, jų žinios yra gerokai platesnės ir gilesnės nei tėvų, todėl jie tam tikra prasme turėtų edukuoti ir pačius tėvus.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymo #psichologija