Vaiko interesais pirmiausia turi rūpintis jo šeima, t. y. tėvai arba globėjai. Teismams tenka įsikišti tada, kai vaiko interesai pažeidžiami arba kyla tokia grėsmė. Baudžiamosiose bylose - kai vaikas tampa nusikaltimo auka, civilinėse bylose - kai reikia išspręsti tėvų tarpusavio ginčus dėl vaiko arba valstybės ginčus su tėvais dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Rečiau, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai tenka spręsti ginčus tarp vaiko ir jo tėvų, pavyzdžiui, dėl turto paveldėjimo ar žalos atlyginimo.
Vaiko Teisių Užtikrinimas Esant Interesų Konfliktui
Deja, su tokiomis situacijomis teismams išties tenka susidurti. Pavyzdžiui, mirus vienam iš vaiko tėvų, tiek jo sutuoktinis, tiek vaikas pagal įstatymą yra turto paveldėtojai. Sutuoktiniui (vaiko tėvui) nepilnamečio vaiko vardu kreipiantis į teismą su prašymu išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą kyla interesų konfliktas, nes vaikui atsisakius priimti palikimą gali padidėti jo tėvui atitenkančio palikimo dalis.
Kartą teko nagrinėti bylą, kurioje nepilnamečio vaiko, paveldėjusio namą po motinos mirties, tėvas ginčijosi su motinos testamento vykdytoja (vaiko močiute) dėl jo naujosios sutuoktinės bei jos vaiko teisės neatlygintinai gyventi minėtame name. Šiuo atveju vaiko, kaip namo savininko, ir tėvo, siekiančio, kad namu neatlygintinai galėtų naudotis ir jo naujosios šeimos nariai, interesai išsiskiria.
Taip pat teko nagrinėti bylą, kurioje įtėviai prašė teismo atnaujinti prieš ketverius metus išnagrinėtą įvaikinimo bylą ir įvaikinimą panaikinti, nes įvaikinimo metu jiems buvo suteikta neteisinga informacija apie įvaikių sveikatos būklę (įgimtas ligas). Šiuo atveju vaiko atstovų pagal įstatymą (įtėvių) ir vaikų interesas bylos baigtimi skiriasi: vaikų interesas yra išsaugoti susiformavusį šeiminį ryšį, įtėvių - šį ryšį nutraukti.
Ilgą laiką vaiko ir jo įstatyminių atstovų interesų konflikto problema įstatymiškai nebuvo sureguliuota (išskyrus sandorių, susijusių su vaiko turtu, atvejus) pasikliaujant tuo, kad pagal įstatymą, kai tėvai ar globėjai pažeidžia vaikų teises, priemonių joms užtikrinti turi imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Taip pat skaitykite: Lietuva: tėvų globos netekimo įtaka
Visgi vaiko teisių pažeidimas jo ir tėvų (globėjų) interesų konflikto atvejais ne visada būna akivaizdus, be to, jis gali paaiškėti ne iškart. Šiuo požiūriu svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias tais atvejais, kai priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas savo iniciatyva arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc (specialiai tam atvejui) globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą.
Ad hoc globėju gali būti parinktas šioje srityje veiksnus fizinis asmuo (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kt.). Tikiuosi, kad teismai aktyviai naudosis šia įstatyme įtvirtinta galimybe. Tokia praktika, nors ir pamažu, jau ima formuotis.
Teismų vaidmuo sprendžiant vaiko paėmimo klausimus
Be abejo, spręsdami šiuos klausimus teismai vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre, nes teismų praktika šios kategorijos bylose atspindi bendrą valstybės šeimos politiką. Manau, kad teismai su tekusia nauja atsakomybe susidorojo tikrai gerai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sudėliojo vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisėtumo kriterijus, kurių esmė ta, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.
Vaiko paėmimas yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką.
Vaiko išvežimas į užsienį: tėvų teisės ir teisiniai aspektai
Taip, vaiko perkėlimas iš vienos valstybės į kitą neretai tampa teisminio ginčo tarp tėvų dalyku. Dėl šios priežasties Civiliniame kodekse nuo 2017 m. įtvirtinta, kad teisę vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Visgi šią įstatymo normą žino ne visi arba ją tiesiog ignoruoja.
Taip pat skaitykite: Kaip išsaugoti santykius
Kažkada net teko skaityti komentarą, girdi, tas įstatymas neveikia, nes „niekas manes oro uoste nesustabdė ir nepaklausė, ar aš turiu kito tėvo sutikimą išvežti vaiką“. Tačiau šiuo atveju reikia atskirti du dalykus: migracijos taisykles, kurias taiko valstybės sienos apsaugos pareigūnai tam, kad vaikas neatsidurtų užsienyje be teisėto atstovo ar jo paskirto lydinčio asmens, ir civilinę (šeimos) teisę, skirtą vaiko ryšiui su abiem tėvais apsaugoti. Valstybės sienos apsaugos pareigūnai išties neprivalo tikrinti, ar vaikas sieną kerta abiejų tėvų sutikimu. Tačiau, situacijos, kai vaikas išvežamas į užsienio valstybę nuolat gyventi arba iš ten laiku negrąžinamas be antrojo iš tėvų sutikimo arba teismo leidimo, teisiškai vadinamos vaiko grobimu.
Tokiu atveju „paliktojo“ tėvo ar mamos teisių gynybos mechanizmas priklauso nuo to, į kurią valstybę vaikas neteisėtai išvežtas. Jei vaikas iki 16 metų išvežtas į valstybę - 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dalyvę (tokių valstybių šiuo metu yra virš 100), dėl vaiko grąžinimo sprendžiama konvencijoje nustatyta tvarka.
Jei vaikas išvežtas į Europos Sąjungos (ES) valstybę, papildomai taikomos ES teisės akte - 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (jis dar vadinamas „Briuselis II bis“) nustatytos procedūros, pagal kurias net ir tuo atveju, jei valstybės, į kurią vaikas išvežtas ar iš kurios negrąžintas, teismas atsisako jį grąžinti į Lietuvą, mūsų šalies teismas turi teisę ginčą išspręsti kitaip, t. y. įpareigoti grąžinti vaiką, ir toks Lietuvos teismo sprendimas praktiškai be išlygų būtų vykdomas visoje ES.
Iš esmės tos pačios taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų be antrojo tėvo sutikimo su vaiku persikelia nuolat gyventi į Lietuvą.
Vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Taip pat skaitykite: Tėvų sutikimas dėl SUP
Atvejo vadyba ir socialinio darbuotojo vaidmuo
Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Pavyzdys iš praktikos
Šeima susidūrė su socialiniu darbuotoju dar prieš įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Vėliau, 2018 m. rudenį, atvejo vadybininkas buvo paskirtas organizuoti atvejo vadybos procesą šeimoms.
Socialinio darbuotojo požiūris į šeimą ir įvykusius pokyčius:
„Su šeima pradėjau dirbti 2017 m. liepos mėn. Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai 14 m., 6 m. ir mergaitė 6 mėn. Vyras, gyvenantis su šeima, buvo tik mergaitės tėtis, o berniukų tėtis po suicido neišgyveno. Vyras dirbdavo užsienyje ir grįždavo namo trumpam laikui. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. Vyresnis berniukas Lukas nelankė mokyklos, nors ji buvo visai šalia jo namų, jaunėlis sūnus Matas nepasižymėjo gerais mokymosi rezultatais. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog moteriai trūksta emocinio palaikymo, ji yra priklausoma nuo vyro kaip pajamų šaltinio. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. 2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo. Reiktų atkreipti dėmesį, jog tuo metu, kai motina vartodavo alkoholį, jaunesnį brolį ir sesę prižiūrėjo 14 m. sūnus Lukas, namuose taip pat gyveno 80 m. 2018 m. vasario mėn. iš užsienio grįžo mergaitės tėvas ir jis turėjo teisę susigrąžinti mergaitę, kadangi laikinai apribota tėvų valdžia buvo tik mamai, tačiau balandžio mėn. Tuo metu moteris jau gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo žalingo alkoholio vartojimo, moteris praėjo detoksikacijos ir psichosocialines programas (iš viso stacionare išbuvo 1 mėn.), grįžusi namo moteris turėjo motyvacijos susigrąžinti vaikus į šeimą, pradėjo lankyti psichologės konsultacijas, lankytis ir konsultuotis pas socialinį darbuotoją, lankyti vaikus globos įstaigoje (mergaitė buvo perduota savo tėvo mamai, močiutei, į kitą savivaldybę). Praėjus savaitei po gydymosi, moteris vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tai tęsėsi iki 2018 m.
Pradėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju analizavo šeimos situaciją, vertindami pagalbos poreikį šeimai bei ieškodami šeimos stiprybių. Nepaisant Vaiko teisių apsaugos specialistų svarstymo dėl kreipimosi į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suteikiant galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą. Atvejo vadybininkė ir socialinis darbuotojas tikėdami, jog šeima turi motyvacijos dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, skatino klientus imtis veiksmų ir jais įrodyti, jog jie yra stiprios asmenybės. Aš, kaip šios šeimos socialinis darbuotojas, tikėjau ir tikiu šia šeima. 2019-03-14 įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo pastebėta, jog šeima nemažai užduočių, kurios buvo numatytos pagalbos šeimai plane, įvykdė, tačiau buvo pastebėti alkoholio vartojimo atvejai. Aš, kaip šeimos socialinis darbuotojas, patyriau nusivylimą, tačiau džiaugiausi, jog šeimai buvo suteikta dar viena galimybė, moteris buvo pasiryžusi dar kartą gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre (Minesotos programoje), o tuo metu vyras nusprendė, jog lankysis anoniminių alkoholikų susitikimuose, eis pas psichologą."
Atvejo vadybininkės požiūris į situaciją:
"Gavusi įsakymą dėl atvejo vadybos proceso vaiko organizavimo, pradėjau ruošis posėdžiui. Pagrindinis tikslas buvo laikinosios globos vaikams peržiūra. Tai buvo pirmasis atvejo vadybos posėdis su šia šeima, tačiau iki šio posėdžio dar buvo įvykę penki susitikimai (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, šeimai, socialiniam darbuotojui), kurių metu tėvai buvo motyvuojami keisti gyvenimo būdą, tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Prieš pirmąjį atvejo vadybos posėdį, apsitarus su specialistais, visgi buvo susiformavus nuomonė, kad posėdžio metu bus siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo, kadangi tėvai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdą. Tačiau posėdžio metu tėvai dalyvavo aktyviai ir ryžtingai teigė, kad jie per porą mėnesių imsis konkrečių veiksmų gyvenimo būdui keisti. Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Jau pirmosiomis dienomis po vykusio posėdžio, buvo pastebėta, kad tėvai siekia savo tikslo - susigrąžinti vaikus. Jie nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus ir veiksmus, numatytus pagalbos šeimai plane. Tai kelia nuostabą socialiniam darbuotojui ir atvejo vadybininkei. Socialinis darbuotojas džiaugiasi šeimos pasiekimais. Atsirado tikėjimas, kad šeima yra tikrai labai motyvuota keisti gyvenimo būdą ir džiugesys, kad buvo suteiktas dar vienas šansas,nes buvo patikėta šeima. Visą mėnesį socialinis darbuotojas, dirbantis su šia šeima, kontaktavo su atvejo vadybininke telefonu informuodamas, kad šeima vis dar vykdo visus pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, kad puikiai vyksta šeimos bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais.
Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo pastebėjimais ir diskutuodami apie situacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, palaikė ir parėmė vienas kitą. Jie padrąsino klientus imtis veiksmų ,,Socialinis darbuotojas tikėjo šia šeima, nors ir šeima nuvylė mane prieš keletą mėnesių. Penkių susitikimų su tėvais metu tėvai buvo ne tik informuojami apie rimtą situaciją. Vyko daug daugiau. Šeima buvo skatinama permąstyti situaciją, diskutuoti apie savo jausmus, formuluoti savo nuomones ir sprendimus. Šie paruošiamieji susitikimai padėjo šeimai prisiimti aktyvaus dalyvio vaidmenį atvejo vadybos posėdyje. Atvejo vadybos posėdis privalo būti tinkamai organizuojamas ir vedamas, kad jo metu skirtingi dalyviai galėtų išsakyti ne tik problemas, bet ir atliktus pozityvius žingsnius. Apie tai buvo kalbama. Darbuotojai rimtai traktavo tėvus ir klausėsi jų. Rezultatas buvo pozityvus. Tai turėjo didesnį poveikį nei atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas tikėjosi. Atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas ir kiti specialistai tęsia darbą su šeima, kuri dabar bendradarbiauja su jais visais.
Ar socialinis darbuotojas gali kalbėtis su vaiku be tėvų sutikimo?
Mokinys (vaikas) į psichologą kreipiasi savarankiškai. Jei į psichologą kreipiasi vaikas iki 16 metų, kad būtų galima jį konsultuoti, reikalingas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas (raštu). Kitu atveju su vaiku vyksta tik pokalbis.
Vaiko teisė į atvaizdą yra sudėtinė jo privataus gyvenimo dalis ir ginama nuo pažeidimų - vaiko atvaizdo fiksavimo ir jo naudojimo be vaiko įstatyminių atstovų sutikimo. Pagal Lietuvos teisinį reguliavimą tik vaiko tėvai (globėjai) gali spręsti dėl sutikimo fotografuoti vaiką ir naudoti atvaizdą.
Reiškinys, kai tėvai pateikia vaikų nuotraukas savo socialinių tinklų paskyrose, yra plačiai paplitęs, tačiau ginčų dėl to Lietuvos teismuose kol kas nedaug. Viena vertus, mažesni vaikai tokio tėvų elgesio tikriausiai tiesiog nepastebi, paūgėję nesureikšmina, o kilus nesutarimams juos pavyksta išspręsti gražiuoju. Visgi net ir tais atvejais, kai nesutarimai išlieka ir tėvai prieš vaikų valią ir toliau tokias nuotraukas naudoja, vaikams būna sunku apsiginti dėl savo teisių nežinojimo.
Pažymėtina ir tai, kad galiojantys įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja daugelio šioje srityje galinčių kilti klausimų, pavyzdžiui, ar vaiko nuotraukos gali būti viešinamos vieno iš tėvų, jei antrasis tam prieštarauja; kokios yra vaiko atvaizdo naudojimo komerciniais tikslais (pvz., reklamai)...
Tarptautinis vaiko grobimas šventiniu laikotarpiu
Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. „Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė.
Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo. Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero.
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises.
Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika. Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija1 ir tarptautinė mediacija. 1980 m. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas.
Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.
Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose.
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje.
Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi.
Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį. Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį.
Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai. Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis.
Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
tags: #be #tevu #sutikimo #socialinis #darbuotojas #negali