Šiame straipsnyje siekiama pateikti pastebėjimus apie tai, kaip ne ekonomistai, o sociologai, politologai, politikai, žurnalistai ir kiti viešųjų ryšių specialistai (PR‘o specialistai) mulkina visuomenę ir padėti skaitytojams įžvelgti tą mulkinimą.
Akivaizdu, kad nesusikalbėjimų, nesusipratimų ir paklydimų pagrindine priežastimi yra nepakankamas dėmesys vartojamųjų žodžių (terminų) reikšmėms, prasmėms. Taigi, straipsnis apie vartojamų žodžių (terminų) prasmes - sąvokų apibrėžimus. Ideologai, skirtingai nuo mokslininkų, vengia naudojamų sąvokų apibrėžimų, o jei juos ir pateikia, tai - su ideologiškais akcentais.
Kapitalizmas ir socializmas: kuris variantas veikia geriau? [Išsami viešųjų duomenų analizė]
Kapitalizmo Apibrėžimas ir Esminiai Elementai
Kapitalizmas (iš lotynų kalbos capitalis - „pagrindinis“, „pinigų“ arba „turto“) yra socialinis ir ekonominis sistema, kurioje didžioji dalis gamybos priemonių ir turtų priklauso individualiems asmenims ar korporacijoms, o ne valstybei.
Kapitalizmas, plačiausiai paplitusia prasme, yra ekonominė sistema, kurioje visos arba dauguma gamybos priemonių yra privačioje nuosavybėje ir gamyba yra orientuota į rinką. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos (pačių rinkos dalyvių veiksmai), o ne valstybinė valdžia (skirtingai nuo socializmo ir komandinės ekonomikos).
Pagrindinė kapitalizmo idėja - konkurencija, rinkos ekonomika ir privačios nuosavybės teisės. Ekonomika - tai sistema, kurioje organizuojamas prekių ir paslaugų gamybos, paskirstymo ir vartojimo procesas. Terminas „kapitalistinė ekonomika“ yra sudėtinis, kuriame „kapitalizmas“ nusako socialinę ir ekonominę sistemą, o „ekonomika“ - šios sistemos veikimo sritį.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kapitalizmas - visuomenė, kurios ekonomiką sąlygoja kapitalų savininkai, konkuruojantys ir kovojantys tarpusavyje, pavieniui ar susijungdami į įvairiausio masto monopolijas, dėl išlikimo ir įsigalėjimo rinkose. Kapitalizmas - natūralaus (stichiško, spontaniško, chaotiško, „laisvo”, neplaningo, neprotingo) ekonominio vystimosi rezultatas.
Kapitalas ir Pinigai: Esminiai Elementai
Kapitalas (investicijos) - pagrindinė sąlyga verslui pradėti ir tęsti. Kapitalas - visos ekonomikos pagrindas. Todėl kapitalistai - kapitalų savininkai - svarbiausi ekonominio gyvenimo veikėjai. Be kapitalistų (investuotojų) negali būti verslų, verslininkų („darbdavių“), darbo vietų ir darbuotojų - samdinių („proletarų“).
Pinigai - atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs - tik žymi sutartinę vertę.
Bet koks turtas (nuosavybė) - medžiaginis, dvasinis (moralė, išsilavinimas, kvalifikacija, nuopelnai visuomenei ar valstybei, gerbė), sveikata, gyvybė, ir bet kas, kas tik vertinama, - šiuolaikinėje (kapitalistinėje) visuomenėje matuojama pinigais, kurie nuo praeito šimtmečio aštunto dešimtmečio nebeturi savos vertės, nes atsisakyta juos „dengti” auksu. Pinigus „atrišus” nuo aukso, jų vertė galutinai prarado materialų pagrindą.
Kapitalistų ir Samdinių Santykis
Realybėje nieko nėra gryno. Jei kapitalistas organizuoja verslą savu kapitalu ir prie verslo išlaidų priskaičiuoja sau pasiskirtą direktoriaus darbo atlyginimą, tai jo pajamas sudaro tas atlyginimas už darbą ir kapitalo panaudojimo prieaugis - kapitalo pelnas. Pavyzdžiui, jeigu jo pajamos iš abiejų šaltinių yra vienodos, tai jis yra pusiau kapitalistas ir pusiau samdinys (proletaras).
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Dauguma darbingų žmonių yra daliniai kapitalistai ir daliniai proletarai, kai jie turi akcijų ar terminuotų indėlių bankuose (gauna dividendus ar palūkanas - kapitalisto pajamas) ir dirba apmokamą darbą - gauna proletaro pajamas. Dalinio kapitalisto svajonė: tapti šimtaprocentiniu kapitalistu - visas pajamas gauti „iš kapitalo darbo“.
Kadangi daugumą visuomenės sudaro daliniai kapitalistai, tai jie ir yra kapitalistinės santvarkos, kurioje apginta privataus kapitalo investavimo laisvė, išlikimo garantas.
Privatizacija ir Nuosavybė
Privatizacija - nuosavybės subjekto keitimas. Nuosavybė - fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas (kilnojami, nekilnojami daiktai, materialus arba nematerialus turtas), kuriuo teises juo laisvai disponuoti, naudotis bei valdyti nustato teisės normos.
Savininkas gali leisti ar drausti nuosavybe naudotis kitiems asmenims, reikalauti grąžinti daiktą iš neteisėto svetimo valdymo. Nuosavybė laikoma „šventa“, nes ji yra asmens „laisvės“ - nepriklausomybės nuo apribojimų naudotis gėrybėmis - garantas.
Reikia pabrėžti, kad kapitalizmo įsigalėjimo sąlygomis - kapitalizmo dominavimo sąlygomis - „šventa” tik privati nuosavybė, o valstybinė ir visuomeninė (viešoji, socialistinė) nuosavybė „nešventa”.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Privatus turtas - turtas, priklausantis atskiram (fiziniam ar juridiniam) asmeniui, kuris gali juo disponuoti (naudoti, tvarkyti savo nuožiūra) įstatymais nedraudžiamais būdais.
Kapitalizmo Kritika ir Alternatyvos
Dėl sudėtingų ekonominių laikų dabar kaltų ieškoma daug kur. Bankai, korporacijos, vyriausybės, politikai, švaistyti linkę vartotojai, kreditų agentūros, euras… Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kas apima visus šiuos segmentus, - kapitalizmą.
Būtent didžiulis ir vis augantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų įvardijamas kaip vienas iš dalykų, kurių kapitalizmas nebesuvaldo. Kritikos taikinyje dažnai atsiduria korporacijos: godumas, trumpalaikių rezultatų, asmeninės naudos siekimas; didžiulė neatsakinga rizika, žinojimas, kad jei nepasiseks, galėsi būti išgelbėtas valdžios, mokesčių mokėtojų; korupcija; lobizmas.
Tačiau, kaip teigia korporacijos „Alcatel-Lucent“ vadovas B., kapitalistinė sistema gali turėti trūkumų, mes galime norėti juos taisyti, tačiau žvelgiant filosofiškai, laisva rinka, išraiškos laisvė, laisvas verslas - niekas negali duoti daugiau.
Gini koeficientas pasaulyje
Technologijos ir Inovacijos Kapitalizme
Nors inovacija apima ne tik technologijas, tačiau jų reikšmė vis didėja ir ateitis siejama su jomis. Tačiau į technologijas yra žiūrima ir atsargiai. Trumpu laikotarpiu bet kokie nauji technologiniai išradimai, kurie pakeičia žmogų kapitalu, akivaizdu, kad pakenkia darbo rinkai - dėl to didėja nedarbas.
Tačiau, kaip teigia B., inovacija kuria augimą, o augimas yra tai, ko reikia kuriant darbus. Per ateinančius 10 metų į darbo rinką ateis 300 milijonų jaunų žmonių ir mes jiems esame prižadėję darbą.
Kapitalizmas ir Vartojimas
Visa modernioji kapitalistinė ekonomika gali egzistuoti tik kaip vartotojų visuomenės ekonomika. Mes iš tikrųjų visi - ir kapitalistas, ir didžiausias vargšas - esame vartotojai. Vartotojas yra ne tas, kuris daug vartoja, bet tas, kurio aukščiausias ir galutinis gyvenimo tikslas yra vartoti. Dalis žmonių vartoja realiai, nes gali sau tai leisti. Bet kita dalis taip pat yra vartotojai, kurie realiai nevartoja tik todėl, kad jiems to padaryti neleidžia finansinės išgalės.
tags: #socialine #sistema #kapitalizmas