Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai (SUP)?
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Kaip nustatomi SUP ikimokykliniame amžiuje?
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Taip pat skaitykite: Specialiosios priemonės neįgaliesiems: apžvalga
Vertinimo dalyviai ir procesas
Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais).
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaigos vaidmuo: Vaiko gerovės komisija ir pagalbos planas
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Įtraukiojo ugdymo principas ir teisinis pagrindas
Įtraukusis ugdymas - tai kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Specialioji slauga Lietuvoje: poreikis ir apimtis
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais. Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės.
Įtraukiojo ugdymo vertybės ir aspektai
- Įtraukimo ir teisingumo supratimas kaip kokybiško ugdymo pagrindas.
- Kokybė - kiekvieno mokymas, užtikrinant ugdymo galias, poreikius, asmeninę pažangą.
- Bendrystė - įstaigos, šeimos, švietimo institucijų bendravimas, bendradarbiavimas.
- Aplinka - pritaikyti aplinkos ir ugdymo procesus įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
- Pedagogų rengimas - gerinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pasirengimą įtraukčiai.
Ikimokyklinio ugdymo turinys ir metodai vaikams su SUP
Vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų lūkesčius. Vaiko poreikiai tenkinami sudarant sąlygas kiekvienam vaikui patirti sėkmę, suteikiant pagal individualiu poreikius pritaikytą aukštos kokybės ugdymą.
Ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Naudojami metodai ir priemonės
- Pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas.
- Spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai.
- Praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai.
- Individualios pratybos, koreguojamasis ugdymas.
- Sensoriniai kambariai ir specialiosios priemonės (kinetinis smėlis, sensoriniai audiniai, ekologiška druskos tešla ir kt.).
Specialiųjų negalių ypatumai ir pritaikymas ikimokykliniame ugdyme
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų globos namų auklėtinių poreikius?
Regos sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. Silpnaregiams reikalingas tiflopedagogo darbas ir mokymo priemonių pritaikymas.
Klausos sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos.
Intelekto ir raidos sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime. Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus, Retto sindromą ir kt. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą.
Judesio, neurologiniai ir kiti sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Mokymosi ir elgesio sunkumai ikimokykliniame amžiuje
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės.
Elgesio ir emocijų sutrikimai pasireiškia elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar prasta elgesio arba emocijų reguliacija. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje.
Elgesio keitimo ir prevencijos būdai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas. Plane numatomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Švietimo pagalba, specialistai ir mokytojų rengimas
Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybose. Jos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
Socialinė pedagoginė pagalba teikiama švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose ar organizacijose. Jos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą.
Psichologinė pagalba teikiama ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo pagalbos įstaigose. Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
Pedagogų rengimas: pedagogo padėjėjo rolė
Pedagogo padėjėjo programa suteikia V kvalifikacijos lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą, t. y. Pedagogo padėjėjo profesija vis dar nauja. Ši programa ir skirta parengti kvalifikuotą pedagogo padėjėją. Pamokose bus mokomasi, kaip pritaikyti ugdymą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, kaip padėti pedagogui taikyti efektyvias ugdymo ir vertinimo strategijas, rengti ir pritaikyti mokiniams tinkamą aplinką pagal pedagogo nurodymus, kaupti informaciją apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio mokymąsi, analizuoti savo veiklą ir numatyti jos tobulinimo kryptis, pasirinkti profesinio tobulėjimo formas, suprasti švietimo pagalbą vaikui ir šeimai, pažinti negalių rūšis, sensorines galimybes ir t. t.
Sensorinius kambarius turi ne viena rajono įstaiga. Anot mokytojų, toks kambarys yra būtinybė vykdant pedagogo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą. Būtent čia programos dalyviai pažins priemones, padedančias mažinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio stresą, nerimą, įtampą, tyrinėti pojūčius, lavinti jo motoriką ir kūrybiškumą.
Integruoto ugdymo formos ir specialiojo ugdymo alternatyvos
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo formos - visiška ar dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose arba namuose. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama formaliojo (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir neformaliojo švietimo mokyklose. Jos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai gali būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose visiškos integracijos forma ir dalinės integracijos forma. 2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Vertinimas ir pažymėjimai
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų pageidavimus.
| Pagalbos forma | Kada taikoma | Tikslas |
|---|---|---|
| Specialioji pedagoginė pagalba | Formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose | Didinti ugdymosi veiksmingumą |
| Psichologinė pagalba | Ikimokyklinis ir pradinės grandys | Vertinti raidą, elgesį, emocijas |
| Socialinė pagalba | Švietimo įstaigos, globos įstaigos | Stiprinti socialines ir emocines kompetencijas |
Ankstyvoji intervencija ir šeimos vaidmuo
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu.
Šiame ugdyme labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su vaikais. Socialinė aplinka ir ugdymas - šeima ir ugdymo įstaiga - darželis, mokykla yra esminiai vaiko vystymosi veiksniai. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Ką gali išmokti pedagogai ir tėvai?
Visa tai reikia sužinoti, išmokti, suprasti, o vėliau perteikti mokiniams ir pritaikyti savo darbo praktikoje. Mokytojai ir pedagogų padėjėjai mokosi, kaip pritaikyti ugdymą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, kaip rengti ir pritaikyti mokiniams tinkamą aplinką, kaupti informaciją apie mokinio mokymąsi ir analizuoti savo veiklą. Geras mokytojas nuolat mokosi, kad galėtų mokiniams perduoti pačias naujausias ir aktualiausias žinias.