Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo profesinio lauko pokyčiai, ateities scenarijai bei socialinio darbo vaidmenys ateities visuomenėje ir pristatomas pačių socialinių darbuotojų požiūris į ateitį ir numatomus pokyčius. Straipsnyje apžvelgiamos socialinio darbo raidos tendencijos ir pateikiamos svarbios moksliniuose šaltiniuose analizuojamos profesijos raidos kryptys. Taip pat pristatomas kiekybinis Lietuvos socialinių darbuotojų nuomonės tyrimas, kuriuo buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrį į pokyčius, technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas.
Ar svarbu socialinio darbo profesionalams galvoti apie ateitį, jeigu socialinio darbo funkcija yra spręsti dabarties ir praeities problemas, padėti visuomenės pažeidžiamoms grupėms adaptuotis? Kokia gali būti ateitis, kuriai reikia ruoštis?
Garsi socialinio darbo futuristė Laura Burney Nissen savo tinklaraštyje socialworkfuture.com teigia, kad dabarties ir ateities VUCA pasauliui reikia visiškai naujų gebėjimų ir veržlumo (Nissen, 2022). Ji teigia, kad ateitį reikia suprasti, bandyti pažinti, nes ateities prognozavimas gali papildyti nusistovėjusį socialinio darbo kanoną naujomis priemonėmis (Nissen, 2020). Ateities visuomenių raidos scenarijai yra plačiai aprašomi sociologų, ekonomistų, politologų ir futurologų darbuose.
Nors iš pradžių ateities studijos ir praktika iš esmės rėmėsi pozityvistine teorine sistema, palaipsniui ji keitėsi ir plėtėsi, siekta labiau atsižvelgti į kritinę ateities perspektyvą, kurioje daug labiau vertinami galios santykiai, įvairovės, socialinio teisingumo ir atstovavimo klausimai (Nissen, 2020). Ateities pokyčių tyrimus galima suskirstyti į kelias pagrindines temas: 1) klimato kaita ir (ar) su ekologija susiję pokyčiai; 2) technologijų ir skaitmenizacijos sukelti pokyčiai bei 3) visuomenės demografiniai pokyčiai.
Mauro F. Guillen savo knygoje „2030-ieji. Kaip svarbiausios šiandienos tendencijos visiškai pakeis mūsų ateitį“ piešia naują pasaulio vaizdą, teigia, kad labai greitai pasaulis smarkiai pasikeis: daugiau kaip 50 proc. pasaulio turto priklausys moterims, miestuose gyvens 60 proc. pasaulio gyventojų, tačiau miestai generuos daugiau kaip 87 proc. pasaulio išmetamo anglies dioksido. Miestai bus labai užteršti, tad žalieji plotai apie miestus brangs ir tai lems dar didesnę atskirtį. Klimatas šils ir tai lems masinę migraciją į tokias šalis kaip Lietuva. Gimstamumas mažės ne tik JAV ar Vakarų Europoje, jis jau dabar labai mažėja Rytų Azijoje, Pietų Amerikoje ir net Afrikoje, todėl dar labiau reikės technologijų, galinčių pakeisti žmogų, augs socialinių robotų galimybės. Dirbtinis intelektas gebės atlikti daug daugiau užduočių, kurios anksčiau buvo įveikiamos tik žmogaus smegenims. (Garsus matematikas Alanas Turingas dar 1951 metais teigė, kad dirbtinis intelektas „pranoks mūsų menkas jėgas“.) George Friedman, bandydamas nupiešti pasaulio vaizdą po šimto metų teigia, kad jau 2040 pagrindines funkcijas atliks robotai ir daugelio darbo vietų tiesiog neliks (Fridman, 2010). Tai lems technologijų etikos ir kibernetinio saugumo dilemas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Išmokas Vaikui
Rengiant naują valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ buvo sukurti 4 galimi valstybės raidos scenarijai. Labiausiai tikėtinas pasirinktas „šiaurinės žvaigždės“ scenarijus. Lietuva 2050 metais vaizduojama kaip šalis, kur „darniai sugyvena žmonės ir robotai (pastarieji turi ir tam tikras žmogaus teises)“ [...] „Švietimo įstaigose taikomas personalizuotas patyriminis ugdymas (iš dalies nulemtas virtualios ir papildytos realybės technologijų) visų gebėjimų mokiniams, mokytojams talkina ugdymo dizaineriai“. [...] „Visi geba ir turi sąlygas dirbti skaitmeninėje aplinkoje“. [...] „Lietuvoje plačiai taikomi personalizuoti verslo sprendimai žmogui (pvz., personalizuotos sveikatos technologijos, personalizuota apranga), veikia nemažai socialinių įmonių, plečiasi dalijimosi ekonomikos platformos, išauga kūrybinių industrijų kuriama vertė“ [...] „Tuo pačiu dėl geografinio patrauklumo, auga įvairių šalių piliečių migracija į Lietuvą“, (Strategija „Lietuva 2050“). Šiems pokyčiams reikia naujų kompetencijų plėtros ir naujo požiūrio į galių pasiskirstymą tarp piliečių ir valdžios institucijį, piliečių dalyvavimo priimant sprendimus.
Vienaip ar kitaip, bet dideli pokyčiai mūsų laukia po dešimties, daugiausia dvidešimties metų. Kodėl svarbu analizuoti socialinio darbo funkcijas vykstant šiems pokyčiams?
Socialinis darbas apibūdinamas kaip profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir socialinę sanglaudą. Norint užtikrinti sanglaudą (arba dar vadinamą socialinę inkliuziją), artėjantys globalūs ateities pokyčiai verčia socialinio darbo specialistus plėsti savo žinojimo ribas ir praktikas. Tikėtina, kad profesija nebetilps į tradicinį profesijos rūbą. Tarptautiniuose socialinės politikos ir socialinio darbo renginiuose (kaip pavyzdį pateikiame prestižinę socialinės politikos konferenciją ESPANET‘22, kurioje atskira teminė srovė buvo skirta socialinio darbo vaidmeniui socialinėje politikoje nagrinėti) dažnai svarstoma, ar socialinio darbo profesijos kanonas, kuris pats yra socialinių įtampų kupiname lauke atsiradęs kompromisas, netampa socialinio darbo veiklą konservuojančia aplinkybe. Adaptacijai reikia plėsti profesijos ribas, kurti naujas metodikas. Ir čia kompleksinės socialinio darbo žinios gali tapti naujai atrastos.
Šio straipsnio tikslas - aptarti socialinio darbo profesinio lauko pokyčius bei socialinio darbo žinojimo vaidmenį ateities visuomenėje ir pristatyti Lietuvos socialinių darbuotojų požiūrį į ateitį. Straipsnyje siekiame pristatyti kiekybinį socialinių darbuotojų nuomonės tyrimą, atliktą 2022 m. Tyrimu buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrius į technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas. Tyrimo anketa buvo parengta remiantis mokslinių šaltinių analize bei kokybinio ekspertinio tyrimo rezultatais. (Detaliau žr. Kadangi straipsnio tikslas aptarti, kaip yra įsivaizduojama socialinio darbo ateitis, pirmiausiai reikėtų apibrėžti, kaip tas aptarimas bus konceptualizuojamas. Nesiekiame suformuoti tam tikros socialinio darbo ateities kaip tikrovės, todėl aptarsime ne tiek nesančią socialinio darbo ateitį, kiek tai, kaip tą ateitį įsivaizduoja socialinį darbą tyrinėjantys mokslininkai bei patys praktinį darbą dirbantys socialiniai darbuotojai.
Socialinis darbas kaip profesija Lietuvoje yra jauna trisdešimtmetė, tačiau pasaulyje skaičiuoja solidžius šimtą metų. Amerikos socialinio darbo asociacija siūlo socialinio darbo pradžia laikyti 1893 m., kai Čikagoje įvyko tarptautinė labdaros, pataisos ir filantropijos konferencija. Įdomus faktas, kad 1895 m. Londono Karališkojoje laisvojoje ligoninėje pirmą kartą buvo įdarbinta socialinė darbuotoja Mary Stewart (Healy ir Thomas, 2021). XX amžiaus pirmoje pusėje Anglijoje susiformavusi profesijų sociologija rėmėsi į „tikrosiomis profesijomis“ laikytų gydytojų, teisininkų ir dvasininkų veiklas. Profesijų sociologijos pradininkų A. P. Carr-Saunderso ir P. A. Istoriškai socialinis darbas ilgą laiką (o ir dabar) nepretendavo į „tikrųjų profesijų“ gretas. Laikoma pagalbos žmogui ar rūpesčio (angl. caring) profesija, veikianti mikrolygmeniu (Abbot ir Meerabeau, 2003). Tiek socialinės politikos, tiek ekonomikos srityse ši profesija nebuvo svarbi, veikiau suprantama kaip „taisanti“ tam tikras visuomenės pasekmes ir padedanti adaptuotis. Ilgą laiką „nepaisoma“ (Švedaitė-Sakalauskė et al., 2014), lokali, pusiau profesija3 (Abbot ir Meerabeau, 2003).
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaikų dienos centrų projektai
Healey ir Thomas teigia, kad, nepaisant svarbių tarptautinių socialinių pokyčių, iki šiol socialinio darbo praktikoje įvairiose šalyse per mažai dėmesio skiriama dalyvauti formuojant socialinę ir bendrąją politiką. „Šie reiškiniai kelia nerimą ir kviečia socialinio darbo bendruomenę kritiškai permąstyti mūsų nesidomėjimą tarptautine arena ir mažėjantį mūsų (aut. pastaba - socialinio darbo) matomumą“ (Healy ir Thomas, 2021). Vis dėlto pastaruosius dešimt metų daugėja ženklų, kad socialinis darbas imasi aktyvesnių veiksmų, kad reaguotų į pasaulines problemas, kuria novatoriškas teorijas ir intervencijas (Bertotti et al., 2019). Šią transformaciją rodo ir tarptautinių socialinio darbo federacijos siūlomų profesijos apibrėžimų kaita.
1957 m. patvirtintame tarptautiniame socialinio darbo apibrėžime teigiama, kad socialinis darbas yra sisteminis būdas „padėti žmonėms ar grupėms geriau adaptuotis visuomenėje“. Naujausiu, 2014 m. Melburne priimtu apibrėžimu išplečiamos socialinio darbo ribos, įvardijama, kad socialinis darbas yra profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir socialinę sanglaudą bei žmonių išlaisvinimą, taikydama socialinio teisingumo, žmogaus teisių, pagarbos skirtumams principus (IFSW informacija). Šiuo apibrėžimu akcentuojami platesni profesijos tikslai. Panašu, kad šie tikslai tampa vis ambicingesni.
Nesiimame užduoties aptarti visų galimų socialinio darbo profesinio lauko pokyčių, tačiau apžvelgsime pagrindines tendencijas. Jau minėta socialinio darbo futuristė Laura Nissen teigia, kad viena iš ryškėjančių ateities socialinio darbo krypčių - pagalba nuo skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų nukentėjusiems klientams (Nissen, 2019). Kartu kalbama apie naujus nerimo sutrikimus, kuriuos sukelia skaitmeninis nesaugumas (didžiosios korporacijos renka visus duomenis apie mūsų elgseną skaitmeninėje erdvėje. Jeigu turite „Google“ paskyrą, galima lengvai sukurti jūsų profilį: ką valgote, kur keliaujate, ką perkate, su kuo draugaujate, ką manote apie politiką ir net kiek empatiškas esate. Jau yra sukurtas skaitmeninis žmogaus antrininkas, kuris geba atkartoti jūsų elgseną ir (gal) emocijas4. Tad, patiems socialiniams darbuotojams būtina išmanyti technologijas, perprasti jų veikimą ir galimus pavojus. Skaitmenizacija, ypač nevaldoma socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos mada, paskatino kalbas apie skaitmeninį socialinį darbą.
Picornell-Lucas ir López-Peláez (2022), analizuojančios technologinės plėtros įtaką socialiniam darbui, pažymi, kad socialiniams darbuotojams būtina ugdyti skaitmeninio raštingumo gebėjimus, aktyviai naudotis virtualiomis platformomis, padėti sau ir klientams vertinti skaitmeninės erdvės rizikas ir užtikrinti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje. Antra kryptis - dalyvavimas kuriant ir diegiant technologijas. Visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, neišvengiamai reikės technologinių sprendimų ir juos turi kurti ne inžinieriai ar verslo vystytojai, o tarpsritinės komandos (Berzin ir Pitt-Catsouphes, 2014), kuriose socialinių darbuotojų vaidmuo ypač svarbus. Įtraukusis ugdymas, pagalba mokymosi sunkumų turintiems asmenims ir kiti iššūkiai gali būti palengvinti socialinių robotų, mokymosi platformų ir kitais sprendimais. Verslas ir inžinerija siūlo naujus įrenginius ar metodus, o socialinis darbas suteikia žinių apie žmones (Muller ir Pihl-Thingvad, 2019).
Sparti inovacijų ir socialinių technologijų plėtra ir nuolat augantis politikų dėmesys ir finansavimas daro šią sritį patrauklią įvairiems profesiniams laukams. Aptardamas socialinio darbo ir socialinių inovacijų sąsajas M. Flynn pažymi, kad per pastaruosius dešimt metų įvairios pramonės šakos, kurios tradiciškai niekada nesidomėjo pažeidžiamais žmonėmis, pavyzdžiui, bankininkystė, IT ir komunikacijų sektorius, „agresyviai žengė į socialinių inovacijų sritį“ (Flynn, 2017). Tačiau socialinių inovacijų srityje dominuojantys verslumo metodai stokoja dėmesio tvarumui, tradiciniai į verslą orientuoti sektoriai siekia greitų rezultatų ir susigrąžinti investicijas. Kuo sudėtingesnė socialinė problema ir kuo mažiau socialinių įgūdžių įgiję paslaugų vartotojai, tuo daugiau pastangų reikia skirti jai spręsti (Adomaityte-Subačienė, 2021). Socialinis darbas suteikia žinių apie socialinių problemų supratimą, turi išbandytus ir praktikų plačiai naudojamus konsultavimo, poreikių vertinimo, intervencijų metodus (Brown ir Wyatt, 2019). Socialinio darbo dėmesys p...
Taip pat skaitykite: SAM skyriaus veikla
Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, - taip sakė dauguma, 75 proc., visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį apklausoje dalyvavusių respondentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis, 29 proc., šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju. Tiesiogiai susidūrusių su socialiniu darbuotoju kasmet daugėja. „Socialinis darbas matomas ir vertinamas, o socialiniai darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, neabejotinai prilygsta kitiems, prestižinėmis laikomų profesijų atstovams. Lietuvos gyventojai, susidūrę su iššūkiais, žino, kad pagalbos visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus. Visuomenė vertina socialinių darbuotojų darbą kaip naudingą. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas. Dėkoju kiekvienam socialiniam darbuotojui už sąžiningai atliekamą svarbų darbą, neretai sudėtingomis sąlygomis.
Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius savivaldybėje ar socialinių paslaugų įstaigose, net 77 proc. respondentų atsakė teigiamai. Tiesiogiai susidurti su socialiniu darbuotojų teko 29 proc. apklaustųjų, tai yra dviem procentiniais punktais daugiau, nei praeitais metais, kai teigiamai atsakė 27 proc. Tiesiogiai susidūrusių su socialiniu darbuotoju kasmet daugėja: 2022 m. teigiamai atsakė 24 proc. respondentų, 2021 m. - 20 proc. Dauguma, 75 proc., apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 28 proc. respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 47 proc. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“, taip atsakė 59 proc. respondentų, 43 proc. apklaustųjų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu (taip manančių per metus padaugėjo 5 proc. punktais), 33 proc. - su specialistu, 29 proc. Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas, taip mano 57 proc. apklaustųjų. 45 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją, 39 proc. - kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti, 30 proc.
63 proc. respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. Pusė, 52 proc., apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie žmonių su negalia socialinės įtraukties visuomenėje, 39 proc. - socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, 37 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dirba beveik 17 tūkst. Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet - vidutinis jų darbo užmokestis nuo 2021 m. padidėjo 50 proc. Nuolat ieškoma būdų užtikrinti vis geresnes darbo sąlygos socialiniams darbuotojams: įtvirtinta būtinybė kasmet tobulinti savo profesinę kompetencija dalyvaujant mokymuose, supervizijose, intervizijose ir t.t. Nuo 2022 metų spalio veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Šis centras pasiekė puikių veiklos rezultatų. Ateityje bus sukurta galimybė taip pat tobulinti savo profesinę kompetenciją pagal konkrečius metodus. Metus laiko veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia beveik 115 tūkst. (be prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų), nuo 2018 m. šis skaičius išaugo 72 proc., nuo 2021 m.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad darbuotojai socialinio darbo lauke mato pokyčių, tačiau šie pokyčiai yra nežymūs. Tai, kad nematoma pokyčių ir neigiamai vertinamas socialinis darbas visuomenėje, galimai susiję ir su noru imtis kitos darbo srities. Darbuotojus pasilikti skatintų vadovų lyderystė ir profesionalumas bei darnesnis komandos darbas. Tyrimo neatskleista, kad darbas kuriame nors sektoriuje (savivaldybės, valstybiniame, nevyriausybiniame, socialinio verslo) stipriai lemtų skirtingus socialinių darbuotojų požiūrius. Socialinių darbuotojų požiūrį ir vertinimą labiau lėmė jų demografiniai duomenys: gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas, tačiau ir ši koreliacija buvo ganėtinai silpna. Daugelis respondentų nebuvo susipažinę su Darnios plėtros tikslais (SGD 2030) ar dalyvavo tik pavienėse tvarumo iniciatyvose, tačiau naujovių svarbumą socialinio darbo praktikoje įvardija 58 proc. respondentų, o 18-35 metų amžiaus kategorijoje šis vertinimas siekia 72 procentus. Socialiniai darbuotojai vertindami ateitį nemano, kad jų darbą pakeis technologinės inovacijos, robotai.
tags: #socmin #socialinis #darbas