Preliminariomis prognozėmis, „Sodros“ deficitas kitąmet turėtų siekti apie 1,6 mlrd. litų - tai yra apie 400 mln. litų mažesnis nei laukiamas šįmet. Skaičiuojama, kad kitų metų pajamos bus 736 mln. litų didesnės nei šiemet. Taip pat didesnės bus išlaidos, o skirtumas sieks 372 mln. „Sodra“ skolinga 9,14 mlrd. litų. Preliminariai prognozuojame, kad 2015-aisiais einamųjų metų deficitas bus apie 200 tūkst. litų, o 2016-aisiais biudžetas gali būti subalansuotas ar net teigiamas. Tad nuo tų metų tikimės, kad skola pagaliau ims tirpti.
- „Šis fondas kitąmet prognozuojamas 27,5 mlrd. litų, 2014 metais - 29 mlrd. litų. Tad jeigu darbo užmokesčio fondas, nuo kurio mokami socialinio draudimo mokesčiai, didėtų sparčiau, problemos būtų sprendžiamos kur kas greičiau.
„Į „Sodrą“ aš atėjau iš verslo, kur 27-erius metus dirbau didelėj tarptautinėj kompanijoj, dirbdamas ten aš mokiausi, augau, tobulėjau kaip vadybininkas. (...) Neabejoju, kad susidursiu su naujais iššūkiais ir galimybėmis, kurios savo ruožtu gali būti ir įdomios, ir įkvepiančios“, - pirmadienį trumpoje spaudos konferencijoje teigė K. K.
„Pirmą dieną nenoriu detalių komentuoti. (...) Leiskite man bent jau mėnesį - pusantro mėnesio pabūti. (...) Ilgalaikėje perspektyvoje noriu suprasti, kad „Sodroje“ yra gerai, kas ne, trumpalaikėje - biudžeto svarstymas“, - sakė K. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Atsakymai į aktualius klausimus rodo, kad Lietuvoje dominuoja visuomenės sąmoningumas ateities klausimais, bet informacijos prieinamumas ir jos aiškumas vis dar išlieka svarbūs. Ar lietuviai yra sąmoningi savo ateities, senatvės klausimu - jie domisi, kokią senatvės pensiją gaus? - Mūsų suvestinėje, kur galima pasižiūrėti, kokia šiandien galėtų būti žmogaus pensija, dažniausiai priešpensinio amžiaus žmonės peržiūri. Darbingo amžiaus žmonės tai daro gerokai rečiau.
Vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti 300 eurų, kai kam ir perpus ar dar daugiau mažesnė už atlyginimą. Kaip dirbantysis, jūsų manymu, gali pasirengti tokiam pajamų sumažėjimui? - Visuomenei reikia suprasti, kad valstybinė pensija geriausiu atveju bus iki pusės vidutinio jų gauto atlyginimo dydžio. Jei žmonės nori švelnesnio skirtumo tarp paskutinių atlyginimų ir senatvės pensijos, turi taupyti. Realybė yra tokia, nes prastėja mūsų demografinė situacija.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ vadovo pasikeitimas
Labiausiai, aišku, dėl emigracijos. Jei nesugebėsime susigrąžinti darbo jėgos, sukurti jiems darbo vietų, tikrai negalėsime mokėti didesnių nei 50 proc. buvusio atlyginimo pensijų. Taigi, kiekvienas mūsų jau dabar turime galvoti, kiek galime periodiškai atsidėti senatvei ir taupyti.
Ar mūsų senatvei grasinančia demografine situacija išsiskiriame iš kitų šalių? - Tendencijos yra tos pačios visoje Europoje - visuomenės senėja, jos vis rečiau nori susilaukti vaikų. Nors kai kuriose šalyse migracijos problema nėra tokia opi, demografinė situacija visuomenės senėjimo ir mažo gimstamumo prasme pernelyg nesiskiria. ES visi esame sumauti ant to paties kurpalio.
Tik po modernečiose laikais vyresni darbuotojai tampa vis labiau reikalingi - jų patirtis organizacijose gali būti esminė. Vyresnių darbuotojų patirtis reikalinga organizacijose, o situacijų yra pačių įvairiausių. Svarbu yra tai, kiek per gyvenimą žmogus investavo į save, savo žinias, gebėjimus.
Mėginimų toliau plėtoti ir tobulinti socialinę draudimo sistemą perteikė ir I. Gelūno nuotraukos komentarai: „Mes esame panašūs į vokiečių sistemą“ - nors Lietuvoje trūkumų vis dar yra, taisyklės atsiranda dėl įvairių interesų grupių. Galbūt problema - ne sistema, o ištekliai: žmonės skundžiasi mažomis išmokomis, pensijomis, kurios priklauso ne tik nuo sistemos.
Paskutiniais visuomenės apklausų duomenimis, „Sodra“ pasitiki 44,5 proc. Lietuvos gyventojų. Šis skaičius atrodo nei didelis, nei mažas, tačiau įsivertinti svarbu kontekstą: apie 80 proc. vertina „Sodrą“ pagal išmokų ir įmokų dydžius; tik 16 proc. - pagal teikiamas paslaugas. Pasitikėjimo stiprinimas priklauso nuo institucijų skaidrumo, atviros komunikacijos ir nuo to, kaip žmonės suvokia, ar sistema teikia realią naudą.
Taip pat skaitykite: Julita Varanauskienė apie savo karjerą
Tačiau retorika rodo, kad pasitikėjimas gali didėti tik per atvirą dialogą ir aiškią informaciją: „institucijos turi artėti prie žmonių, būti skaidresnės, atviresnės“. Šiam tikslui reikalingi laikai ir aplinkybės: vasarį buvo devyni paraiškos, iš jų dvi atsisakė. Konkursas įvyks kovo 26 dieną, ir tikimasi išrinkti naują fondo vadovą. Dabar „Sodrai“ laikinai vadovauja fondo direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis, kuris pakeitė Mindaugą Sinkevičių.
Sodra: darbo užkulisiai ir 8 sekundžių pertraukos | Ar galiu užeiti?
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Prognozuojamas 2015 m deficitas | ~200 tūkst. litų |
| Prognozuojamas 2016 m biudžetas | Gali būti subalansuotas ar teigiamas |
| Sodra skolinga | 9,14 mlrd. litų |
| Darbo užmokesčio fondas | Nuo jo priklauso socialinio draudimo mokesčiai |
Praktiniai iššūkiai lieka: didesnis darbo užmokestis, didesnės įmokos ir saugesnė pensijų sistema priklauso nuo ekonominės plėtros, demografinių pokyčių ir viešosios komunikacijos kokybės. Tuo pačiu, Lietuvai reikia tolesnio politinio sprendimo, kaip pasiekti skaidrumą bei atvirumą ir kaip užtikrinti pakankamas išmokas bei tvirtą demografinę perspektyvą.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie Sodros vadovą