Mokslo studijoje, atliktoje 2007-2010 metais, pristatoma plati vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) tenkinimo panorama Lietuvoje ir užsienio šalyse. Nagrinėjami įvairūs švietimo pagalbos vaikams, turintiems SUP, aspektai: ugdymosi formų įvairovė ir plėtros galimybės, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose lygis ir poreikis, ugdymosi proceso dalyvių į(si)traukimas į pagalbos teikimą ir jų pasitenkinimas psichologine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba.
Analizuojami sisteminiai pokyčiai Lietuvos švietime, tenkinant mokinių SUP, užtikrinant visiems mokiniams lygias ugdymosi galimybes. Studijoje apibendrinama ir lyginama Lietuvoje ir užsienio šalyse sukaupta vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo patirtis ir ugdymo plėtros kryptys.
Mokslo studija parengta panaudojant „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų įvairovės tyrimo“ medžiagą. Pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo tobulinimo.
Mokymasis - svarbus ir be galo sudėtingas veiklos aspektas. Jis suvokiamas kaip nuolatinės raidos ir patirties sąveikos per visą gyvenimą rezultatas. Mokymasis gali būti daugiau ar mažiau veiksmingas, tačiau mokytojo darbas ir pareiga - kuo geriau šį procesą suprasti, panaudojant tą supratimą vaikų labui. Tam pasirenkami įvairūs mokymo metodai bei mokymosi strategijos.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į pačių vaikų gebėjimus, poreikius ir pomėgius. Mokykloje dirbantys specialistai ir dalykų mokytojai, teikdami pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, rengdami specialias mokymosi programas, teikdami individualią ir grupinę (psichologo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo) pagalbą, organizuodami įvairius renginius (ekskursijas, šventes), padeda integruotis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams į mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Taip pat skaitykite: "Svaja": veikla ir pasiekimai
Šiems mokiniams buvo pasiūlytos įvairios papildomojo ugdymo veiklos, kurias pasirinkę jie gali patirti sėkmę. Specialiųjų poreikių mokiniai buvo įtraukti į Gitanos Tichonovos molio plastikos įgūdžių ugdymo užsiėmimus, kurių metu mokėsi keramikos technikų, minkydami molį miklino pirštukus, savomis rankomis lipdė indus, vazas, džiovino ir juos dekoravo.
Mokiniai susidomėjo minkštų žaislų siuvimu, mokėsi siuvimo pradmenų. Informatikos mokytoja Marija Gučienė pasiūlė kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulinimo pratybas, per kurias jie buvo aktyviai įtraukti į mokymosi veiklą kuriant bei pritaikant įvairias individualizuotas mokymosi strategijas.
Mokiniai mokėsi WORD programa formatuoti ir nubraižytas figūras, naudoti spalvinimo efektus, rašyti tekstą piešinyje, keisti teksto langelio foną, rėmelių stilių, spalvą, braižyti laisvos formos automatines figūras, kurti projektą iš automatinių figūrų, rengti tekstinius dokumentus, ieškoti paveikslėlių internete, piešti PAINT programa. Užduotys buvo diferencijuojamos pagal mokinių amžių ir gebėjimus.
Mokiniai noriai dirbo: mokėsi, kūrė kompiuterinius sveikinimus, tekstus. Medžio drožimo būrelyje, vadovaujamame Virginijaus Valeikos, mokiniai tobulino pjaustymo įgūdžius, figūriniu būdu drožinėjo, šlifavo fanerą, pasigamino pieštukinę, traukinuką, inkilą, medinius žaislus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai aktyviai dalyvavo piešinių parodoje „Šypsena sušildo gyvenimą“, kurią organizavo dailės mokytojos: Janina Dindienė ir Jūratė Vitkauskienė. Dalyvaudami šiose veiklose, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai dirbo grupėse kartu su bendraamžiais. Kadangi pasirinktos veiklos atitiko pomėgius, pasiekti prasmingi rezultatai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistema ir pensijos
Labai svarbu, kad bendraklasiai geriau pažintų ir suprastų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio problemą, įsitikintų, kad šis bendraklasis turi ir privalumų, ir trūkumų. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį ne tik į neįgalaus bendraklasio ribotumus, bet ir jo stipriąsias ypatybes, į tai, ką jis geba geriau už kitus.
Projektas „Mokykla - taurių jausmų šaltinis“ yra puiki galimybė specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams dalyvauti įvairiose veiklose: realizuoti savo gebėjimus meninėje, technologinėje srityse, tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius, padedant specialistams, formuoti teigiamas bendravimo kompetencijas.
Mokytojo darbas su skirtingų gebėjimų vaikais reikalauja daug vidinių galių ir besąlygiškos meilės vaikams.
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje nuo 2010 metų vykdomas tęstinis projektas „Mokykla - taurių jausmų šaltinis“. Kai kurie mokiniai geriau integruojasi mokyklos bendruomenėje, tačiau yra ir tokių, kuriems labai sunku pritapti klasėje. Kadangi daugelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių turi emocinių ir elgesio sunkumų, jiems yra sunku išvengti patyčių.
Projekto metu buvo analizuotas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinis fonas, laisvalaikio komponentai bei struktūra, nerimastingumo ir pažangumo sąsajos. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių patiriamas nerimas yra pakankamai aukšto lygio: labiausiai paauglius vargina mokyklinis nerimas, mažiau - tarpasmeninis ir mažiausiai savęs vertinimo nerimas.
Taip pat skaitykite: Literatūros Pasaulis Vaikams
Tiriant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių savijautą mokykloje, svarbiausią vietą užima mokslas. Buvo apklausti klasių auklėtojai. Šios apklausos tikslas - išsiaiškinti klasės auklėtojų bendravimo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvais ypatumus.
Tyrimo metu išaiškėjo, kad specialiųjų poreikių mokinių yra jautresnė emocinė būsena: jie labiau reaguoja į konfliktus su bendraamžiais (linkę dramatizuoti, sureikšminti situaciją). Tuo pačiu jie savo elgesiu, patys to nesuprasdami, kartais išprovokuoja konfliktines situacijas su bendraamžiais.
Norėta išsiaiškinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių subjektyvaus savęs vertinimo ir savijautos ypatumus. Nustatyti specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių savijautos ypatumai.
Šeima vaikystėje yra viena iš svarbiausių socializacijos institutų, kurią jungia bendras būstas, giminystės ryšiai ir dvasinis bendrumas, pasireiškiantis savitarpio pagalba ir moraline atsakomybe. Šeimos mikroklimatas sąlygoja vaiko asmenybės savybių vystymąsi, visuomenėje priimtų normų įsisavinimą. Vidinė vaiko būsena priklauso nuo tarpusavio santykių šeimoje, meilės ir reikšmingumo jam parodymo principų.
Įtraukties modelis specialiųjų poreikių mokiniams
Pedagogų nuomonės apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo mokyklą:
- Pritarimas.
- Nepritarimas.
- Iš dalies pritarimas.
- Neigiamas požiūris: integracija kenkia SUP vaikams, apsunkina mokymosi procesą įprastinės raidos vaikams ir papildomai apkrauna pedagogą.
- Integracija yra naudinga SUP poreikių vaikams, tačiau kenkia įprastinės raidos vaikams.
- Neutralus požiūris: integracija gali būti naudinga visiems, tačiau reikalauja specialaus pedagogų parengimo, ypatingų sąlygų mokyklose, todėl neturėtų būti dažnas reiškinys.
- Teigiamas požiūris: specialistų netrūksta, gaunama visa reikiama pagalba ugdymo klausimais.
- Neigiamas požiūris.
| Kategorija | Galimos reikšmės |
|---|---|
| Lytis | Vyras, Moteris |
| Gyvenamoji vieta | Didmiestis, Miestas, Kaimas |
| Darbo patirtis | Neturiu patirties, 1-3 metai, 4-8 metai, 9-12 metų, 13- 20 metų, 20 ir daugiau metų |
| Kvalifikacinė kategorija | Neturiu kategorijos, Mokytojas, Vyr. mokytojas, Mokytojas metodininkas, Mokytojas ekspertas |
| Mokomasis lygmuo | Pradinio ugdymo, Pagrindinio ugdymo |
| Mokyklos tipas | Progimnazija, Gimnazija, Specialiojo ugdymo mokykla, LsokBu mokykla, 1-8 klasės ir darželis, Mokykla-darzelis |
tags: #mokytoju #apklausa #kurie #ugdo #specialiuju #poreikiu