Statistikos departamento duomenimis, būtiniausios namų ūkių išlaidos, tokios kaip maistas, būstas, vanduo, elektra, kuras, sveikata ir transportas, 2021 metais sudarė 63,9 proc. visų gyventojų vartojimo išlaidų. Šis rodiklis atspindi, kiek gyventojai skiria pinigų kasdieniams poreikiams, ir leidžia analizuoti vartojimo dinamika Lietuvos visuomenėje.
Vartojimo išlaidų pokyčiai nuo 2016 iki 2021 metų
2021 metai buvo išskirtiniai dėl COVID-19 pandemijos, kai buvo apribotos turistinės kelionės ir mažiau vyko renginių, todėl tai turėjo įtakos vartojimo lygiui ir struktūrai. Lyginant su 2016 metais, vidutinės mėnesinės vartojimo išlaidos padidėjo 47,4 proc. arba 141 euru.
„Tiek mieste, tiek kaime didžiausią vartojimo išlaidų dalį sudaro maistas ir nealkoholiniai gėrimai“, - pažymėjo Lietuvos statistikos departamento atstovė. 2021 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams (neįskaitant išlaidų kavinėse ir restoranuose) gyventojai skyrė beveik 30 proc. visų vartojimo lėšų, tai vidutiniškai sudarė 131 eurą vienam asmeniui per mėnesį.
Vieno asmens išlaidos būstui, elektrai, dujoms, kitam kurui ir vandeniui per mėnesį siekė 67 eurus. Skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo pastebimi - būsto išlaidos mieste vidutiniškai siekė 71 eurą, o kaime - 58 eurus.
Vartojimo struktūra pagal namų ūkių tipus
Senatvės pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos sudarė 77,2 proc. visų jų vartojimo išlaidų. Pensininkai 2021 metais maistui skyrė 37,4 proc. išlaidų, būstui, vandeniui, elektrai ir kurui - 21,7 proc., o sveikatai - 12,4 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Namų ūkiuose, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas yra samdomasis darbuotojas, būtiniausios išlaidos sudarė 60,5 proc. visų vartojimo išlaidų: maistui - 27,8 proc., būstui, vandeniui, elektrai ir kurui - 13,9 proc., sveikatai - 5,6 proc., transportui - 13,1 proc.
Namų ūkiuose, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas yra savarankiškai dirbantis asmuo, būtiniausios išlaidos siekė 61,8 proc.
Vartojimo išlaidos pagal pajamų lygį
Apklausos duomenys rodo, kad mažiausias pajamas turinčios gyventojų grupės (žemiausio pajamų kvintilio) vidutinės vartojimo išlaidos buvo 275 eurai vienam asmeniui per mėnesį ir sudarė 63 proc. vidutinio vartojimo lygio. Šie asmenys maistui skyrė 34 proc. išlaidų.
Didžiausias pajamas turinčių gyventojų (aukščiausias kvintilis) vidutinės vartojimo išlaidos siekė 717 eurų, tai yra 163 proc. vidutinio vartojimo lygio, o maistui buvo skirta 25 proc. lėšų.
Namų ūkių su išlaikomais vaikais vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos siekė 362 eurus vienam asmeniui, o be vaikų - 501 eurą. Su vaikais gyvenantys namų ūkiai daugiau išleido švietimui ir drabužiams.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Gyventojų pajamų ir išlaidų pokyčiai bei taupymas
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė pažymi, kad kainos auga gerokai mažiau nei vartojimas, o pajamos nuo 2000 m. didėjo apie 70 proc. net ir atmetus infliaciją. Tačiau maistui gyventojai išleidžia ženkliai didelę dalį pajamų - apie 30 proc.
Vartojimas Lietuvoje yra vienas netolygiausių Europos Sąjungoje: 20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, neturi galimybių taupyti, o tuo metu aukščiausią pajamas gaunantys gyventojai taupo apie 50 proc. pajamų.
Infliacija jau viršija pajamų augimą, todėl šiuo metu gyventojams bus sunkiau taupyti - kai kurie turės skolintis arba naudoti santaupas.
Sodros biudžetas ir pensijų išlaidos
2025 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) biudžeto projekte numatoma patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų pajamų ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidų. Planuojama, kad pajamos viršys išlaidas beveik 740 mln. eurų, o pagrindinė išlaidų dalis - apie 78 proc. - bus skirtos pensijoms.
Planuojamas pensijų augimas 2025 metais siekia 12,7 proc., o papildomas rezervinis fondas nuosekliai didės, pasiekiant 60 proc. santykį su metiniu biudžetu.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Pensijos Lietuvoje: skaičiai ir kontekstas
2025 metais prognozuojamas vidutinis senatvės pensininkų skaičius - 629 tūkst., tai yra 1,13 proc. daugiau nei 2024 metais. Vidutinė metinė pensija turėtų siekti 673 eurus - 12,2 proc. daugiau nei 2024 metais, o turint būtinąjį stažą - 721 eurą, kas reiškia 12,7 proc. augimą.
Vidutinė pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis sieks 49,4 proc., tai yra 2,5 proc. punkto daugiau nei 2024 m.
Lietuva pensijoms skiria daug mažiau lėšų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos vidurkis yra apie 12 proc. BVP, o Lietuvoje - viršija vos 7 proc.
Eurostat duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma ES yra 61 proc., o Lietuvoje - tik 38 proc. Nors atlyginimai Lietuvoje yra dirbtinai padidinti, didžiausios pensijos nėra apmokestinamos, todėl statistika gali klaidinti.
Praėjusiais metais vidutinė pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai. Tai reiškia, kad pensija sudarė tik 42 proc. atlyginimo. Lietuvoje pensijos, kad būtų panašios į europietiškas, turėtų būti apie 50 proc. didesnės ir viršyti 900 eurų, tačiau tokio dydžio pensijų yra nedaug.
Didžiausios pensijos Lietuvoje
Šiuo metu beveik 46,3 tūkst. gyventojų gauna 1000 eurų ir didesnes senatvės pensijas, vidutinis jų stažas - 44,87 metų. 5600 žmonių gauna 1500 eurų ir didesnes pensijas, o jų vidutinis stažas yra 45,76 metų. Tarp gavėjų vyrų dalis yra didesnė - apie 70 %, moterų - 40 %.
410 asmenų gauna net 2000 eurų ir daugiau pensijas, jų vidutinis stažas - 52,3 metų, iš kurių 80 proc. yra vyrai, o 20 proc. - moterys.
| Pensijos dydis | Gavėjų skaičius | Vidutinis stažas (metais) | Vyrų dalis | Moterų dalis |
|---|---|---|---|---|
| 1000 eurų ir daugiau | 46 300 | 44,87 | 60% | 40% |
| 1500 eurų ir daugiau | 5 600 | 45,76 | 70% | 40% |
| 2000 eurų ir daugiau | 410 | 52,30 | 80% | 20% |
Pensijų draudimo ypatumai Lietuvoje
Daugelis mano, kad didelės pensijos priklauso tik nuo ilgo darbo stažo ir daug mokėtų įmokų „Sodrai“. Tačiau iš tiesų žmonės niekada neturi savo asmeninės sąskaitos, kurioje kauptų pinigus, kaip antrosios pensijų pakopos fonduose ar banko indėliuose.
Dabar dirbančių žmonių įmokos, sudarančios 8,72 proc. atlyginimo, surenkamos ir išmokamos pensijas gaunantiems asmenims. Pensijos priklauso nuo įstatymų, kuriuos galima keisti, o jei „Sodra“ surinks mažiau lėšų arba įvyks ekonominė krizė, pensijos gali būti sumažintos.