Socialinės normos yra esminė visuomenės funkcionavimo dalis. Jos apibrėžia priimtiną elgesį, nustato ribas ir padeda užtikrinti tvarką bei darną. Šiame straipsnyje išnagrinėsime socialinių normų sampratą, jų rūšis, struktūrą ir reikšmę, taip pat paliesime teisės normas ir jų santykį su kitomis socialinėmis normomis.
Kas yra socialinė norma
Socialinė norma (lot. norma - elgesio taisyklė) - tai elgesio taisyklė, reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius. Socialinės normos nustato žmogui teises ir pareigas pagal leistino elgesio modelį. Socialinės normos - tai elgesio taisyklės, kurios skirtos žmonių tarpusavio santykiams norminti (reguliuoti) ir kurių vykdymas garantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonėmis.
Socialinių normų paskirtis ir kilmė
Be žmonių nebūtų socialinių normų. Jų tikslas - pasiekti tobuliausio elgesio modelio, kuris būtų naudingas žmonėms, nes tai padėtų išvengti skirtingų interesų priešiškumo ar bent jį sušvelninti. Socialines normas sukuria arba valstybė, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami įgyvendinti konkrečios organizacijos, kolektyvo ar visos visuomenės savireguliaciją. Atitinkamai visos socialinės normos pasižymi tuo, kad jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žmonių elgesį - suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą.
Socialinių normų klasifikacija
Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į:
- Technines normas: reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį.
- Socialines normas: reguliuoja žmonių tarpusavio santykius.
- Socialines technines normas: pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės.
- Religines normas: reguliuoja žmonių elgesį pagal tam tikrus religijos reikalavimus.
Teisės moksle svarbiausios yra socialinės normos. Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, socialinės normos skirstomos į teisės normas, moralės normas, paprotines normas (papročius) ir visuomeninių organizacijų (korporatyviąsias) normas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Moralės normos
Moralės normos atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą, išreiškia visuomenės požiūrį į įvairias vertybes (pavyzdžiui, gėrį, blogį, teisingumą, pareigą, garbę) ir dažniausiai yra nerašytos. Moralė - tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas. Moralės normos formuojasi priklausomai nuo to, koks socialinių jėgų santykis susiklosto visuomenėje, o jo pagrindu - ir atitinkamos pažiūros į gėrį ir blogį, į garbę, žmogaus orumą, teisingumą.
Moraliniu laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Jų laikymuisi įtakos turi sąžinė, autoritetas, visuomeninio poveikio priemonės (visuomeninis pasmerkimas už amoralų elgesį), naudingumas, pasmerkimo baimė. Moralės normų laikymasis priklauso nuo asmens principų, tradicijų, auklėjimo ir socialinės aplinkos.
Papročių (paprotinės) normos
Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį, tapusi žmonių įpročiu. Papročiai - tai bendros elgesio taisyklės, susidariusios dėl daugkartinio kartojimosi ir tapusios žmonių įpročiais. Papročių normų pavyzdžiai gali būti etiketo taisyklės, įvairių apeigų, ypač vestuvių, laidotuvių, normos.
Paprotinės normos susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos, jų laikymosi nereikia papildomai garantuoti. Žmonės laikosi papročių normų dėl to, kad įprato šitaip elgtis, kad šitaip elgdamiesi jie pasiekia tam tikros asmeninės naudos, įprasmina savo gyvenimą arba išlieka visaverčiai tam tikros bendrijos nariai. Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.
Visuomeninių organizacijų (korporatyviosios) normos
Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos (visuomeninės organizacijos, politinės partijos, susivienijimo ir kitų) nariams privalomos elgesio taisyklės (pavyzdžiui, organizacijos įstatai, statutas). Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kita).
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šios normos skiriasi ir reguliavimo apimties atžvilgiu - teisės normų privalo laikytis visi Lietuvos gyventojai, taip pat užsieniečiai, esantys Lietuvos teritorijoje, o korporacijų normų - tik konkrečios korporacijos nariai. Teisės normų vykdymą galiausiai garantuoja valstybės prievarta, o korporacijų - tos organizacijos turimos poveikio priemonės.
Techninės normos
Techninės normos - tai elgesio taisyklės, nurodančios, kaip žmogus turi elgtis su daiktais, darbo įrankiais ir technologijomis, taip pat su gamtos reiškiniais, kad užtikrintų savo paties ir gyvenamosios aplinkos saugumą, kuo ekonomiškiau pasiektų praktinių tikslų. Techninių normų turinį lemia objektyvūs gamtos dėsniai. Socialinės normos reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, o techninės - žmonių santykius su gamta, su darbo įrankiais ir technologijomis.
Techninės normos nėra socialinės, nes jos nereguliuoja žmonių tarpusavio santykių. Tačiau kai kurios techninės normos tam tikromis sąlygomis gali virsti socialinėmis. O šitaip atsitinka todėl, kad, naudodamiesi darbo įrankiais, technologijomis, vieni žmonės tampa pavojingi kitiems, o kartais - ir patys sau tiesiogiai arba dėl poveikio gyvenamosios aplinkos kokybei. Pavyzdžiui, atominės technologijos eksploatavimo taisyklės iš prigimties yra techninės, bet dėl procesų, kuriuos valdo tos taisyklės, pavojingumo daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai jos virsta socialinėmis, teisinėmis. Tokiomis jos virsta nuo to momento, kai kompetentingos valstybės institucijos jas sankcionuoja - suteikia joms teisės normų galią.
Teisės normos: ypatumai ir struktūra
Teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės. Teisės normos, anot R. Z. Lifšico, yra „juridiškiausias“, matomiausias teisės elementas. Šiame teisės objektyvavimosi tarpsnyje teisė organiškai susivienija su valstybe (valstybine valdžia), iš kurios ji gauna visuotinį privalomumą ir to privalomumo garantą.
Teisės normos, kaip formaliai apibrėžtos privalomos taisyklės, performuluoja turininguosius į elgesio taisykles - veiksmų standartus: į atitinkamas visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, į tam tikrą tų teisių ir pareigų santykį ir šitaip daro teisingumą, laisvę, lygybę pajėgius praktiškai veikti žmonių elgesį. Teisės normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, be to, tik tuos, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti ir kuriuose slypi potenciali būtinybė užtikrinti paliepimo vykdymą prievarta.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, suformuluotos, išvardijami teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga. Moralės normos veikiau yra žmonių elgesio principai negu programos, planai, išplėtotos elgesio taisyklės.
Teisės ir moralės normų santykis
Teisinės idėjos yra glaudžiai susijusios su morale ir suprantama kodėl. Moralė formuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teises, o teisės normos tą reikalavimą paverčia privalomu. Todėl teisės normos dažnai yra ir moralės normos. Amoralus įstatymas negali būti teisinis įstatymas. Teisė ne tik remiasi morale, bet ir padeda šiai įsitvirtinti.
Teisė sutampa su morale tais atvejais, kai išreiškia vienodą pagarbą konkretaus santykio dalyviams - visų asmenų formaliąją lygybę, socialinį kompromisą. Teisės ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą: išreikšti žmonių interesus, poreikį juos apsaugoti nuo individų tarpusavio agresijos, siekti žmonių tarpusavio pagarbos, priešingų interesų kompromiso ir galiausiai - socialinės santarvės ir rimties.
Reguliavimo apimtis ir detalizacija
Skirtumus tarp teisės ir moralės lemia kilmė: moralės norma tampa elgesio taisykle, kai dauguma visuomenės narių ją įsisąmonina ir ima pagal ją norminti kasdienį savo elgesį, o teisės normas leidžia ar sankcionuoja valstybė, nustatyta tvarka įsigaliojusi teisės norma tampa visuotinai privaloma. Taip pat skiriasi reguliavimo mastas: moralės normos reguliuoja platesnį visuomeninių santykių ratą, taip pat meilę, draugystę ir kitas sritis, kurių nereguliuoja teisės normos.
Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos ir nurodo teisių bei pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindus, tuo tarpu moralės normos dažniausiai išsako bendrą pareigą, pavyzdžiui, nevok, nežudyk. Moralės normos paprastai „gyvena“ žmonių sąmonėje ir nėra fiksuotos specialiuose valstybės aktuose.
Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė
Privalomo arba draudžiamojo pobūdžio socialinių normų laikymasis garantuojamas išorinio poveikio priemonėmis. Už teisės pažeidimus numatoma teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė - tai valstybės taikoma prievartos priemonė, skirta asmeniui, kuris pažeidė teisės aktus. Teisinės atsakomybės formos yra įvairios: konstitucinė, baudžiamoji, administracinė, civilinė, materialinė, drausminė. Teisinė atsakomybė taikoma ne tik teismų, bet ir kitų kompetentingų institucijų, kartais - arbitražų.
Normų santykiai praktikoje
Teisės normų ir korporacijų normų santykis: korporacijų normos skiriasi nuo teisės normų subjekto atžvilgiu: teisės normas išleidžia valstybė, o korporacijų - konkreti korporacija ar jai atstovaujanti valdyba. Jos skiriasi ir reguliavimo apimties požiūriu - teisės normų privalo laikytis visi Lietuvos gyventojai, taip pat užsieniečiai esantys Lietuvos teritorijoje, o korporacijų normų - tik konkrečios korporacijos nariai. Teisės normų vykdymą galiausiai garantuoja valstybės prievarta, o korporacijų - tos organizacijos turimos poveikio priemonės (pastaba, papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kt.).
Teisės normų ir papročių normų santykis: paprotys dažniausiai tėra moralės norma, o morale - papročio turinys. Papročių ir moralės normų skirtumas sunkiai nustatomas. Pavienio žmogaus elgesio taisyklė, kuri tapo jo įpročiu, nėra papročių norma, nes ji nėra visų ar bent daugumos tam tikro regiono žmonių bendra elgesio taisyklė.
Praktinė reikšmė ir atsakomybės mechanizmai
Norminimo tikslas - vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų žmonių teises ir lemti tų teisių įgyvendinimą. Teisės normos formaliai performuluoja socialines taisykles į atitinkamas visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, taip užtikrindamos išorines vykdymo garantijas. Moralė nurodo, koks turi būti elgesio taisyklių turinys, kad jis būtų humaniškas; teisinė sistema paverčia šiuos reikalavimus privalomais.
Geri papročiai padeda stiprinti teisėtumą. Tendencija versti technines normas socialinėmis teisinėmis normomis darosi itin ryški dėl mokslo ir technikos pažangos, kai gamybai ir žmonių buičiai vis plačiau naudojama sudėtinga, tačiau pavojingesnė technika. Siekiant sumažinti techniškai apsiginklavusio žmogaus pavojingumą sau pačiam ir aplinkai, kuriamos techninio turinio socialinės teisinės normos.
Specialios normos: autorių teisės
LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas saugo ir nesaugo tam tikrus objektus. Autorių teisių objektai yra literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kuriems taikomi autorinės teisės objekto kriterijai. Autorių teisių objektais laikomi kūriniai, kuriems suteikiama teisinė apsauga pagal įstatymą.
| Normos rūšis | Pagrindinės savybės | Vykdymo garantijos |
|---|---|---|
| Teisės normos | Formaliai apibrėžtos, nurodomi teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai | Valstybės prievarta, teisinė atsakomybė |
| Moralės normos | Nerašytos, remiasi sąžine ir tradicijomis | Visuomeninis pasmerkimas, autoritetas |
| Papročių normos | Susiformavusios iš įpročio, dažnai susijusios su apeigomis | Asmeninė nauda, įprotis |
| Korporatyviosios normos | Formaliai apibrėžtos korporacijos viduje | Korporacijos poveikio priemonės |
| Techninės normos | Reguliuoja santykį su technologijomis ir gamta | Techninės priežiūros institucijos, kartais teisės sankcijos |
Supratimas apie socialinių normų pobūdį, jų kilmę ir tarpusavio santykius yra būtinas formuojant efektyvias visuomenės reguliavimo priemones. Normų sistemingumas, aiškumas ir tinkamas vykdymo mechanizmų parinkimas lemia socialinę harmoniją, teisingumą ir teisėtumą visuomenėje.
tags: #socialines #aplinkos #normos